Ateivių eksperimentai su manimi

Sveiki noriu pasidalint savo patirtimi, kuria lyg ir jau buvau pamiršus, bet nutariau papasakot viešai. Iš kart pasakau jokiu psichikos sutrikimu neturiu ir niekad neturėjau. Taip pat kalbu dėl žmonių kurie ta patį ar kažką panašaus patys yra patyrę. IR iš vis tegul tokie geriau ir diskutuoja.o tai pradeda neigt ir vadint bepročiai.tie kurie išvis nieko panašaus nėra patyrę.(tai kaip jie gali neigt to neišgyvenę). O ne dėl tu, kurie šaiposi ar dar blogiau prisifantazuoja.

Tai vat kažkaip niekad nesusimastydavau apie tuos NSO ir t.t, nes nebuvo pagrindo... buvau 14 metu vaikas. Pamenu mama pasiuntė į parduotuve nupirkt kiaušinių na ruduo jau spalio mėnuo , tamsu jau, gatvėj ramu..Einu su tais kiaušiniais ir kažkaip visad mėgdavau žiūrėti į dangų, na nežinau kodėl bet galva pati kyla i ten žiūrėt. Na pakeliu akis, o gi žiūriu. Po šimts šunų ten skrenda lėkšte..Ir patikėkite

manimi mielieji tikrai lėkšte , ne koks šviesu liukas ar liepsnele ar žvaigždė.(tai dar suabejočiau ar ten NSO) o grynai matau lėkštę na ji pilko metalo ir na nežinau kaip jums nupasakot, sujunkit dvi virtuvines lėkštės ir va tokia forma. O spalva sakau metalo bet tokio na pilko atrodo kaip net blizgus na šviesesnis už dangaus mėlynai tamsų atspalvį. O per vidury daug langučių, kvadratukų ir viena didesne žybsinti... Ir ta lėkštė taip lengvai lengvai skrido lėtai.. taip lyg plauktu dangumi ir kartu lyg sukosi. Tas metalas net nežinau ar apačia sukosi ar ji visa..nu bet taip plauke besisukant.. Ir buvo tokio dydžio kad tikrai ta žiūrėjau puikiai kad tai lėkštė. Na o jausmas apėmė tai dieve mano žiūriu kad lėkštė. o protas lyg bando prieštaraut, bet matau kad tikrai matau ja. Na paskui užėjo baimė prisiminiau, kad grobia ir t.t. , bet smalsumas nugalėjo. Dar bėgau, kai pasislėpė už kaimyno namo ir nuskrido toliau, nebemačiau.Tai vos tu kiaušų nesugrūdau. Parbėgau namo visa susijaudinus pasakoju mamai , mama ten kepa kažką sako aha ha: Jaučiu netikėjo, o gal tikėjo bet jai dzin. Nubėgau pas tėtį pasakiau, sako tėtis: tikiu nes ir pats kažkur tavo amžiaus mačiau..

Na, tai va, paskui dar klasiokas vienas pasakojo, kad dangui matė.

Tai kažkaip užsimiršau jau ir t.t., bet kažkur po metu man kažkas keista buvo atsitikę. Miegojau aš viena kambaryje nakty. Tikrai miegojau nesnaudžiau ir staiga prabundu nuo to kažko, o dabar pabandysiu apibūdinti ta kažką kas man dėjosi. (buvo vasara langas praviras) Aš nubudau nuo to, o tai buvo maždaug taip: pirma tai ūžimas ausyse ką pamenu ir lyg prieš šviesą akių atplėšti negaliu, jaučiu kaip man kažkas sustingdo kūną. Ausyse didelis ūžimas o akių pramerkt negaliu, ir tik per jas matės šviesa.. Na, kaip jums pasakyti, prieikit prie lempos ir užsimerkit. Bus tokia šviesa, bet akių pramerkt negaliu ir toliau jaučiu, kaip tampo kūną... Ir aš lyg nesvarume lyg banguoja per kūną. ( grynai lyg prievartautu ore) O dieve, dieve o aš sąmoninga širdis daužosi, panika ima, nežinau ką daryt! Juk negaliu to suvaldyti ir atplėšt akių negaliu, bet mąstau sąmoningai lyg. Nu nežinau kiek tas dėjosi, gal akimirka po to atjungė mane, bet kaip viskas buvo užėję viename, taip dingo ir iškart, nežinau kiek laiko taip dėjos neturiu suvokimo! O dieve dieve tik šokau iš lovos. Viena namuose, o baisu man baisu drebu tik visa...

Na tai va gal sąmoningai siekiau ta užmiršt ar kaip, nes kažkur skaičiau, kad NSO grobimus ir t.t . žmonės užmiršti priversti. Gal, taip reikia, gal pasąmonę apsisaugot siekia.

Bet keisti įvykiai man nakty dėdavosi. Būdavo, kad dar kartojosi tas, lyg kokia jėga traukia ir ima kaustyti kūną. Lyg būtų gera pasiduot tam, bet stengiausi nepasiduoti. Bet paskui nebe atsimenu, gal užmigdavau, gal vėl tarsi vykdavo, bet nebe atsimindavau. Pamenu, kai nubusdavau ryte ir verkt norisi man ir nežinau kodėl. Bet toks jausmas, kad visa subaladota po nakties ar 10km. nubėgus, nubusdavau pavargus tokia visa, ir toks jausmas kad kažkur buvau ir kažką veikiau.tik niekaip negaliu atsimint ką...Dažnai nubudinėdavau nakty tarp 3 - 4 kažkur maždaug. Tai va kažkaip sakau gal sąmonė tą stengiasi užmiršt ir taip būčiau nieko niekam nesakius , bet ėmiau domėtis tuo. Tada radau atitikimu, kad tai taip galėjo nutikt ir man, nes; tas ūžimas ausyse tada kai tai nutiko. Dažnai spengimas vienoj ausyje. Bijojimas lytiniu santykiu ( nejuokauju na kažkas blokuojasi įsijungia savisauga kažkokia) ..

Tai va noriu pasakyt kad nėra čia privilegija matyt ta NSO ar su ja kontaktuot kaip kiti masto, nes nežinia kam tie žmonės buvo naudojami ką su jais darė ir dar neatsimena.o kiek baimes. Aš tai pykstu (jei tai buvo ir man) pykstu ant jų nes manau jie blogi kad taip daro. ir kai po filmo 4 lygmuo apie šita savo išgyvenimą pradėjau apsakot draugei geriausiai ji pasakė užsičiaupk, bijau miegoti su tavim.. O aš nebebijau man vis viena jau , aš jaučiu pykti ir tenoriu žinoti, kas ten tada man buvo...

Gal tie rupūžės susekė, kai juos pamačiau tada ta nakty ta lėkštę nežinau... Žinau, kad protu sunku ta priimt ir pačiai, bet aš žinau, ką išgyvenau ir nieko nemeluoju.

P.S skiriu tiems kas patyrė kažką panašaus. prašau nesijuokti.

Patalpino: Greta 23m.