Ateiviai «geriečiai» pasiūlė skristi į jų miestą

Sveiki. Datos apie tai, ką patyriau, arba - ne, negaliu tiksliai prisiminti, nes tai buvo gana senai. Gal 1984 ar vėliau kiek, nes jau praėjo geras laiko tarpas. Kai apie tai papasakojau savo artimiesiems, pasijuokė ir atsake, kad tai buvo paprasčiausias sapnas. Aš žinau, kad tai buvo tikrove, tik ne viską galiu prisiminti, o tuo metu ar ne viską prisiminiau. Tai įvyko naktį, mane pažadino lyg garsai, lyg šviesa, nemoku paaiškinti kas tai, (kur miegame yra balkonas, namas per du aukštus) matau įeina du ar daugiau aukšto ūgio žmonių, apsirengę lyg sidabriniais-baltais, ar šviesiai balkšvais kostiumais- kombinezonais, per liemenį sujuostu plačiu diržu, labai krito sagtis į akis, nes ant jo, tas katras bendravo su manimi, laike uždėjęs savo ranka. Sagtis buvo didesne už diržo ploti ir ovalios formos, ir per visa ovalą ėjo įdomūs raštai. Bendravimas vyko telepatiškai, kažkas man užėmė žadą ir aš negalėjau prasižioti, bet juos labai gerai supratau. Man iškart pasakė, kad nebijočiau jie atvyko su

taika ir yra geriečiai (KAIP PASAKOJ), ir ar norėčiau su jais skristi, atsakiau, kad ne negaliu, nes turiu šeimą. Paklausiau ar galima visiems skristi - atsake, kad ne, nes jiems reikia dar kai ką suprasti. Tuomet sakau - ne skrisiu, tada tie kiti išėjo, o tas, kuris bendravo su manimi sako, ai, prieš tai jis pasitarė su savo kolegomis, o jau tuomet sako: - tai gal norėtum nuskristi su mumis pažiūrėti kaip mes gyvename, paklausiau, ar jie sugrąžins - atsake, kad taip, nes sako, mes nieko negalime daryti prieš jūsų valia. Toliau tik prisimenu, kad stovėjome ant kalvos, o apačioje buvo matytis gražus miestas, buvo taip pat naktis. Į miestą ėjo kelias ir buvo apšviestas iš apačios įvairiomis švelniomis spalvomis, toks pat apšvietimas buvo ir mieste, namai taip pat buvo apšviesti iš apačios įvairiaspalvėmis švelniomis spalvomis. Namai labai gražus, matėsi daug gėlynų ir gražiu medžiu, bet medžiai neaukšti. Norėjau eiti į miestą, bet manęs neleido, kadangi nesutikau pasilikti. Paklausiau kokia pas juos politika, atsake- jokios, čia visi dirba sau, o miestą valdo, ne tai valdo, o kažkaip kitaip sakė, vienas žmogus. Kai paklausiau ar jie visi gerai gyvena - atsakė, kad taip, o tai sakau, kodėl mūsų žmonės, kai kurie blogai gyvena - sako, kad pas jūsų vienas viską susigriebia, o kitam nieko nebelieka. Ką dar man aiškino ir sakė, nebe pamenu, bet žinau, kad kažką aiškino. Mačiau už nugaros stovint čia ta skraidykle sukuria atskridome, bet kokia ji- negaliu aprašyti, nes neprisimenu. Taip pat neprisimenu kaip grįžau, tik pamenu kaip pasakė, kad man jau laikas grįžti. Namie žiūriu, kad stoviu kambaryje su chalatu, ir nežinau dėl ko aš stoviu, o nemiegu. Po to lyg pabudau, na kažkokia migla nuo akių švyst nuėjo ir prisiminiau kas atsitiko. Papasakojau vyrui, o tas tik nusijuokė, na tu duodi, ką dar prisigalvosi. Tai va, ar tai tikrove, ar sapnas iki šiol nesuprantu. Ačiū.

Atsiuntė: Roma