Viską, ką jau toli į antrą pusę persiritusio savo gyvenimo pradžioje gavau geriausio, man davė mano šeima. Ne gatvė ar mokykla, o tėvai kantriai aiškino man gyvenimo tiesas, kurios tuo metu labai dažnai ir smarkiai skyrėsi nuo tų, kurias man kaldavo į galvą mano mokytojai, dauguma kurių tai darydavo labai akivaizdžiai parodydami, jog netiki tuo, ką privalo mums pasakoti. To buvo neįmanoma nematyti.