Kodėl vaikai neklauso tėvų: kontaktų svarba ir sprendimai

Visi tėvai susiduria su sunkumais, kai nori, kad jų vaikai juos išgirstų. Dažnai atrodo, kad vaikai tiesiog ignoruoja tėvų prašymus. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kodėl taip atsitinka? Šiame straipsnyje aptarsime, kokie faktoriai gali lemti, kad vaikai neklauso, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip pagerinti bendravimą su jaunuoliais.

Kodėl vaikai neklauso tėvų?

Tėvams dažnai būna sunku prisibelsti iki vaiko, jiems tenka kelis kartus kartoti tą patį. Tačiau net ir didesnis atkaklumas negarantuoja sėkmės. Gali atrodyti, kad vaikas mūsų tiesiog negirdi. Tačiau tyrimai rodo, kad pagrindinė priežastis gali būti ne klausos problemos, o kontaktų trūkumas.

Jūs kalbate skirtingomis kalbomis

Pirmiausia reikia suprasti, kad vaiko smegenys formuojasi palaipsniui iki 25 metų, o tėvai dažnai apie tai pamiršta. Būtina vartoti žodžius ir sąvokas, pažįstamas vaikui. Abstrakčių sąvokų vartojimas, pavyzdžiui, atsakomybė ar teisingumas, su septynerių metų vaiku netinka, jis jų nesupras. Bendraudami su vaiku, kalbėkite atitinkamu lygiu, lyg kalbėtumėte su žmogumi, kuris nemoka jūsų kalbos.

Akių kontakto trūkumas

Vaikams būdinga užsimerkti ir būti išsiblaškiusiems. Kuo jaunesnis vaikas, tuo dažniau jis susitelkia į žaidimus ir ne visada girdi suaugusiųjų balsą. Prieš šaukdami, užmegzkite su juo akių kontaktą, priartėkite ir pakartokite savo prašymą. Akivaizdus kontaktas padeda vaikui geriau sutelkti dėmesį.

Daug žodžių – nurodymų

Kai tėvai sako: „Greitai pasidėk krepšį, apsirenk ir eime“, jie iš tiesų prašo atlikti visą grandinę veiksmų. Geriau, kad vaikas išgirstų vieną aiškų prašymą, o ne sudėtingą sakinį, nes jis gali nesuprasti, ko iš jo norima.

Priekaištai iš praeities

Dažnai tėvai kalba su vaiku, remdamiesi praeities patirtimi: „Kiek kartų tau galiu sakyti, kad nešokinėtum nuo kalnelio?“ Toks kalbėjimas tik sukelia painiavą, nes vaikas gyvena „čia ir dabar“ ir nesureikšmina praeities situacijų. Vietoj ilgų priekaištų naudokite trumpus ir aiškius nurodymus.

Neaiškūs, netinkami klausimai

Užduodami klausimus, tėvai dažnai nesuteikia aiškaus nurodymo. Pavyzdžiui, klausimas „Ar tau patinka vaikščioti nešvariomis rankomis?“ gali sukelti painiavą. Geriau tiesiog paprašyti vaiko nusiplauti rankas.

To paties dalyko kartojimas

Vaikai gali nesiklausyti, jei tėvai nuolat kartoja tą patį. Siekdami, kad vaikas išgirstų, tėvai turėtų riboti klausimus iki trijų kartų. Jei vaikas neatsako, taikyti švelnias sankcijas, kad parodytumėte, jog jo elgesys turi pasekmes.

Nuolatiniai draudimai

Jei vaikas nuolat girdi draudimus, jis gali juos ignoruoti. Sumažinkite draudimų skaičių ir palikite tik svarbiausius. Nuolatiniai draudimai gali sukelti nesusipratimų, todėl svarbu akcentuoti, ko iš vaiko norite.

Šaukimas

Šaukimas gali atrodyti kaip greitas sprendimas, tačiau jis turi trūkumų. Vaikas gali suprasti prašymą, bet tik tuo atveju, jei jis bus šaukiamas. Laikui bėgant, tai gali paskatinti vaiką klausytis tik tada, kai yra šaukiama, o tai yra neefektyvu. Tėvai turėtų siekti ramiai bendrauti, kad vaikas išmoktų tokių bendravimo įgūdžių.

***

Kad vaikai išgirstų ir suprastų tėvų prašymus, svarbu kurti atvirą ir aiškią komunikaciją. Tai apima akių kontakto užmezgimą, aiškius nurodymus ir atidumą vaiko raidai. Taip pat svarbu neperkrauti vaiko nurodymais ir užtikrinti, kad bendravimas būtų pozityvus ir skatinantis.

Naujausi tyrimai rodo, kad vaikai, kurie patiria mažai akyčių kontakto ir aiškių nurodymų, gali jaustis nesaugūs ir nesuprasti. Tėvų komunikacija, kuri yra paveikta technologijų ir socialinių tinklų, taip pat gali sumažinti vaiko gebėjimą susikaupti ir reaguoti į tėvų žodžius.