Keistas jausmas

Sveiki. Norėčiau pasidalinti savo istorija, kuri nutiko prieš keletą metų. Viskas ką jaučiau man buvo tikra, tai ne joks sapnas ar kokia nors fantazija, kuri būtų rašoma vien tam, kad kažką apgaučiau. Taigi pradėsiu nuo to, kad tuomet dar buvau mokinė. Mokiausi jau gerai nepamenu ar 7 ar 8 klasėje ir po pamoku ilgiau užtrūkau mokykloje. Vėliau nusprendžiau palydėti ir savo klasiokę namo, nes mergina buvo be nuotaikos ir jautėsi kiek prislėgta.

Tą dieną mano nuotaika buvo kaip niekada gera, juokavau, stengiausi pakelti ir draugei nuotaiką kol galiausiai man pavyko. Mudvi ėjome viduryje kelio. Iš vienos pusės plytėjo laukai (seniau ten buvo miškas, o kažkur netoliese ir pelkė, kiek man pasakojo mama ir kiti senesni gyventojai), o kitoje pusėje gatvelė su namais ir siaurutis šaligatvis. Viskas jauku, pažįstama ir nieko keisto įžvelgt tame nebuvo reikalo, tik tada kai draugė paragino eit šaligatviu, o ne viduryje gatvės linktelėjau ir jau stačiau koją ant šaligatvio kaip pati nesusivokdama taip greit apsisukau ir tik vėliau supratau, kad girdžiu, kad kažkas taria mano vardą.

Labiausiai žinoma išgąsdino mano pačios reakcija, mat nesusigaudžiau kodėl taip staigiai apsisukau ir net draugę tai kiek išgąsdino. Pajuokavusi, kad man pasigirdo nuomojau į tai ranka ir kai širdis nustojo taip smarkiai plakusi ėmiau juoktis. Kol priėjome jos namus visai iš galvos tas įvykis man išgaravo ir daugiau nebekreipiau dėmesio.

Patikinusi, kad pareisiu pati vėl ėjau kelio viduriu, pati nežinodama kodėl (šiaip ten retokai mašinos pravažiuodavo, nebent gyventojai grįždavo namo ar važiuodavo prie ežero, o pavasarį tai gana reta buvo), tad atsipalaidavusi sukinėjau rankoje pakabuką ir niuniavau mėgiamą dainą, kai staiga sustojau lyg įkalta į žemę.

Apėmė toks keistas jausmas, sunku visa tai net paaiškint. Jaučiau, kad kažkas tarsi paliestų nugarą ir tarsi kažkas lyg vėjas būtų prasiskverbęs į vidų ir jaučiausi taip keistai, nemoku net žodžiai paaiškint ir apėmė toks liūdesys ir skausmas, kokio niekada gyvenime nebuvau patyrusi. Viskas truko vos kelias akimirkas, bet man atrodė taip ilgai ir net jei esu tikrai nereliginga, po visko už viską labiau norėjau pasimelst.

Grįžau namo visa persimainius, net sesė pastebėjo, kad aš kažkokia kitokia. Po keletos dienų jau beveik pamiršusi visus išgyvenimus ir su broliu sugalvojome pasivažinėt dviračiais. Kažkaip tema išėjo apie sapnus ir jis papasakojo, kad matė prieš savaitę sapne kai aš einu, sustoju ir veidas tampa visai kitoks, tarsi kas būtų nutikę ir tada apsidairiusi paskubomis nueinu. Netgi  tą vietą parodė, kurioje ir viskas buvo įvykę.

Atsiuntė: Miau