Jau matyt geras mėnesis kaip galvoje sukasi mintis apie spurgas, bet vis galvoju kaip čia išsisukti su kiek sveikesniais skanumynais. Deja, kai po kelių bandymų iškepti sveikus pyragus ar keksiukus, mums jie niekaip neįtiko, supratau, kad geriau jau nesveikas bet užtat skanus desertas, nei sveikas bet neskanus… Tad savaitgalį pasitikau su kilogramu varškės ir mintimi – nuo pat ryto susirasiu receptą ir eisiu kepti taip išsvajotų spurgų.

Beje, nors ir turiu kompiuteryje išsisaugojusi begalybė receptų, šiais metais užsibrėžusi išnaudoti kuo daugiau turimas knygas. Tad perverčiau beveik visas knygas, kuriose buvo tikimybė rasti spurgas. Reikia pripažinti, namuose yra vos trys knygos, kuriose yra spurgų receptai. Išsirinkti buvo tikrai nesudėtinga, ypatingai kai žinai, jog spurgos turi būti su varške ir be mielių (tiek laukti nusiteikusi nebuvau). Receptą kaip visada truputį pasiderinau pagal save, bet tikiu kad tai tik į gerą.

Pradžioje, kai pradėjau kepti jas, kiek nusivyliau, nes mano svajonėse spurgos turi būti traškia išore, o pirmos partijos pirma spurga buvo minkšta… Antrą partiją pakepiau truputuką ilgiau, ir kas svarbiausia, reikėjo būti truputį kantresnei ir leisti daugiau atvėsti. Tada ir išorė, ir vidus gavosi taip kaip ir norėjau. O kai vyras ir vaikai išsakė savo nuomonę “SUPER!!!” bei užsiprašė pakartoti, negalėjau pasipriešinti – sekmadienio rytą atsikėliau kiek anksčiau ir gerdama rytinį kavos puodelį iškepiau dar. Spurgos rutuliukų formos gi pačios išsiverda karštame aliejuje – pačios žino kada joms reikia apsiversti, o man belieka gurkšnoti kavą ir viena akimi stebėti, kada jau laukas jas ištraukti.

Puslapyje jau yra varškės spurgų receptas, tačiau jame yra daugiau miltų, o man norėjosi kuo mažiau miltų, tačiau kad būtų rutuliukų formos, todėl ir ieškojau kito varianto. Beje, varškę pirkau tokią, kuri būtų didesniais grūdeliais, nes mano šeimynai patinka, kai matosi jie kepiniuose. Jei rinksitės kitokią, tiesiog pasiderinti gali tekti miltų kiekį. Tešla turi gautis tokia, kad drėgnomis rankomis galima būtų suformuoti rutuliukus ir jie išlaikytų formą, tačiau sausomis rankomis paėmus, tešla bus lipni.

Varškės spurgytės

Užtruksime: 1 val.
Išeiga: 8 porcijos (jei nesinorės dalintis, tai bus tik 4.
Kaloringumas: tokiais skanėstais reikia mėgautis ir nieko jau nereik čia skaičiuoti 

Ingredientai:

• 500 g varškės
• 2 kiaušiniai
• 4 v.š. cukraus (jei mėgstate labai saldžiai, galite dėti truputį daugiau, mums apibarsčius cukraus pudrą saldumo netrūko)
• 200 g kvietinių miltų
• 1 a.š. kepimo miltelių
• 1 v.š. degtinės (tai apsaugos spurgas, kad neprisigertų aliejaus)
• žiupsnelis druskos
• aliejaus kepimui (kepiau nedideliame puode, tad sunaudojau max 0,5 l)
• cukraus pudros apibarstyti spurgoms

Instrukcijos:

• Cukrų ir kiaušinius ištrinti inde iki vientisos masės.
• Sudėti varškę, degtinę, žiupsnelį druskos ir gerai išmaišyti.
• Kitame inde sumaišyti kepimo miltelius su miltais.
• Miltus po truputį berti į varškę ir maišyti.
• Kai tešla bus ganėtinai tvirta, arbatiniu šaukšteliu kabinti tešlą ir drėgnomis rankomis suformuoti rutuliukus. Sudėti juos ant miltais pabarstyto stalviršio.
• Nedideliame puode įkaitinti aliejų. Aš į įkaitusį aliejų įmetu gabaliuką duonos, kai jis pradeda skrusti, dedu į puodą kepti spurgas.
• Apvalios spurgos pačios apsiverčia, tad lieka tik prižiūrėti ar puodas neprikrautas per daug ir spurgos laisvai plaukioja. Karts nuo karto patikrinti ar visos spurgos kepa vienodai.
• Iškepusias spurgas dėti į lėkštę išklotą popieriniu rankšluosčiu, kad susigertų aliejus. Leisti atvėsti.
• Prieš nešant į stalą, spurgas apibarstyti cukraus pudra.
• Skanaus!

Rekomendacija: Daugiau vyniotinių receptų rasite: Varškės spurgos.

Šaltinis: E.Drąsutienė, O.Radaitienė, E.Starkienė, A.Sližienė – Valgių gaminimas (1992 leidimo metai, Vilnius), 295 psl.