Istorijos Paslaptys ir Kelionės:

Tos epochos gyventojai nuo šiuolaikinių žmonių pastebimai skyrėsi. Mes manome, kad rasinių žmonių skirtumų istorija labai ilga, tačiau šiuolaikinė genetika nustatė, kad tai visiškai klaidingas supratimas. Dabartinėms rasėms nėra ir kelių tūkstantmečių, o visų rasių fenotipų bruožai neolito epochos pabaigoje buvo susimaišę.

Gerieji žmonės išgelbėjo senovinį artefaktą, kuris leidžia valdyti pasaulį. Jis buvo "atimtas" tiesiog iš inkvizitorių nagų, o bausmė buvo kankinio mirtis... Pasaulyje nedaug vietų, kurios prikaustytų tokį įdėmų ezoterikų ir istorikų dėmesį vienu metu, kaip nedidelė Monsegiur pilis ant sunkiai pasiekiamo šlaito pietų Prancūzijoje.

1996 m. Kinijos mokslininkai susidūrė su reiškiniu, kuris sukėlė mokslininkų susidomėjimą ir Baigunšano kalnui suteikė paslaptingumo. Iš kalno ėmė kilti paslaptingi vamzdžiai, kurie sukėlė daugybę klausimų ir teorijų apie jų kilmę. Ar gali būti, kad tai senovinis nežinomos civilizacijos artefaktas, o gal šį paslaptingą reiškinį galima paaiškinti natūraliau?

Vėjo gaudyklės yra senovės persų išradingas oro vėsinimo būdas, atsiradęs dar 500 m. po Kr. Tai buvo vėdinimo sistema, pritvirtinta prie pastato viršaus ir skirta šiltam orui išstumti į lauką ir į vidų įleisti vėsų orą. Tai buvo savotiškas "vėjo bokštas", kuris kartu buvo ir architektūrinis elementas, ir oro kondicionierius.

Dar 1957 m. Turkijoje, Agrydago kalnų masyve (dar vadinamame Araratu), pilotas nufotografavo keistą objektą, panašų į didžiulio laivo liekanas.

Atrastas dar vienas aukšto lygio senovės žmonių žinių įrodymas. Šiuo atveju - matematikos išsivystymo lygis Babilono karalystėje, kuri pakeitė Šumerą ir Akadą, iš jų paveldėjusi mokslą ir kultūrą.

"Nenugalimoji" - tai originalus XII a. Doverio sąsiaurio pakrantėje, siauriausioje sąsiaurio vietoje, Anglijos Kente, pastatytos pilies pavadinimas. Beveik tūkstantį metų šis statinys saugojo Didžiąją Britaniją nuo svetimšalių įsiveržimų iš žemyno. Doverio pilis netgi atliko savo vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metu.

Garsus prancūzų istorikas Žakas Le Gofas (Jacques Le Goff) manė: "Viduramžių Vakarai - tai visų pirma bado pasaulis". Jis buvo neatsiejamas Vakarų gyvenimo bruožas ir vėliau. Tačiau kaip natūralios daiktų tvarkos sutrikimas ši rykštė pradėta suvokti tik nuo XVIII a. pabaigos. Nors dėl Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų sukeltų kataklizmų jis vėl tapo beveik norma.

Oponentai Napoleoną dažnai vadino "korsikietišku monstru". Šiandien, nacių ir naujųjų laikų imperialistų nusikaltimų fone, šis apibrėžimas skamba kaip poleminis perdėjimas. Tačiau Bonaparto gyvenime buvo daugybė veiksmų, leidžiančių jį priskirti karo nusikaltėlių kategorijai.

1850 m. lapkričio 1 d. prancūzų archeologas Ogiustas Marje netoli senovės Egipto miesto Memfio atrado Serapeumo nekropolį - ne žmonių, o šventųjų Apiso jaučių, žemiškųjų dievo Ptaho įsikūnijimų, laidojimo vietą.

1998 m. amerikiečių mokslininkų ekspedicija Nabta Playa vietovėje Asuano provincijoje Pietų Egipte aptiko iš didelių akmenų sudarytą ratą, kurio viduje stovėjo masyvūs blokai. Radinio vieta nutolusi tik už šimto kilometrų į vakarus nuo Abu Simbelio, žinomo XIII a. pr. m. e. uolose iškaltomis šventyklomis ir milžiniškomis faraono Ramzio II statulomis. Radiokarboninė analizė parodė, kad senoviniam statiniui mažiausiai 6500 metų, o tai reiškia, kad jis 1500 metų senesnis už garsųjį Stounhendžą.