Babiloniečiai naudojo Pitagoro teoremą 1000 metų prieš tai, kai ji buvo išrasta

Atrastas dar vienas aukšto lygio senovės žmonių žinių įrodymas. Šiuo atveju - matematikos išsivystymo lygis Babilono karalystėje, kuri pakeitė Šumerą ir Akadą, iš jų paveldėjusi mokslą ir kultūrą.

Babilono matematika jau seniai stebina istorikus. Ji buvo daug labiau išvystyta nei Egipto matematika. Babiloniečiai sprendė kvadratines lygtis, sudarinėjo daugybos lenteles, suprato geometrines progresijas, proporcijas ir procentus.

Šios pažangios matematinės žinios tikriausiai padėjo jiems pastatyti tiksliai sukalibruotus daugiaaukščius zikuratus, kurie architektūriškai buvo daug sudėtingesni už piramides.

Pakanka pasakyti, kad viduramžiais Europos mokslininkai vis dar naudojo babilonietišką šešiaženklę trupmeninių dalių sistemą. Be to, tradicija dalyti valandą į 60 minučių ir minutę į 60 sekundžių atsirado Babilone.

Vėlesnės civilizacijos, ypač senovės Graikija, plačiai naudojosi babiloniečių matematikų ir astronomų pasiekimais savo mokslams plėtoti. Kai kurie atradimai, tradiciškai priskiriami graikams, iš tikrųjų buvo babiloniečių atradimai.

Būtent toks yra garsiosios Pitagoro teoremos, laikomos viena pagrindinių Euklidinės geometrijos teoremų, atvejis. Neseniai paaiškėjo, kad ši teorema iš tikrųjų yra tūkstančiu metų senesnė už patį Pitagorą, nes ji buvo užrašyta senovės babiloniečių plokštelėje.

Pitagoro teorema nustato santykį tarp stačiojo trikampio kraštinių, kuris vaizduojamas taip: a² + b² = c², ir teigia, kad bet kurio stačiojo trikampio dviejų kraštinių ilgių kvadratų suma yra lygi hipotenzės ilgio kvadratui.

Pitagoro teorema dažniausiai taikoma architektūroje, statyboje ir astronomijoje, nes leidžia greitai apskaičiuoti atkarpų ilgius.

Pitagoras gyveno 570-490 m. pr. m. e., o Babilono matematinės lentelės, pažymėtos numeriu YBC 7289, datavimas siekia 1800-1600 m. pr. m. e. Šioje molinėje lentelėje pavaizduotas kvadratas, vienoje pusėje padalytas į trikampius, o kitoje pusėje - į kelis skaičius ir stačiakampį.

"Išvada neišvengiama. Babiloniečiai žinojo ryšį tarp kvadrato įstrižainės ilgio ir jo kraštinių", - savo straipsnyje rašo matematikas Briusas Ratneris (Bruce Ratner) iš Rutgerso universiteto koledžo.

Iš tikrųjų Ratneris šį atradimą paskelbė 2009 m. žurnale "Focusing on Measurement and Evaluation for Advertising". Tačiau žurnalistai apie jį sužinojo tik neseniai, kai straipsnis tapo viešai prieinamas.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės jau daro prielaidą, kad tai gali būti vienas seniausių mokslinio plagijavimo atvejų.

Pasak istorinės legendos, Pitagoras savo teoremą suformulavo nagrinėdamas kvadratines plyteles ant rūmų grindų ir sienų. Tačiau dabar ekspertai teigia, kad su šia teorema jis greičiausiai susidūrė gilindamasis į matematiką, o vėliau ją "išpopuliarino ir pavertė sava".

Be to, Pitagoro mokiniai galbūt siekė pagerbti savo mokytoją, todėl teorema ir toliau priskiriama pačiam Pitagorui.

"Iš pagarbos savo vadovui daugelis pitagoriečių padarytų atradimų taip pat buvo priskiriami pačiam Pitagorui", - rašo Ratneris.