Kokią paslaptį slėpė Babilono Ištarės vartai

Ištarės vartai buvo aštuntieji Babilono vartai ir pagrindinis įėjimas į šį didingą senovės miestą. Jie buvo itin įspūdingi: auksas, plytos, padengtos lazurito sluoksniu, ir nuostabios bareljefų eilės. Vartai atrodė taip, tarsi būtų pagaminti vien iš brangakmenių. Juos puošė įvairių gyvūnų ir dievybių atvaizdai, simbolizuojantys miesto gynybą nuo bet kokių užpuolimų. Didingas architektūros kūrinys buvo skirtas deivei Ištarei ir kadaise buvo vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų. Kokia paslaptis slypėjo už šių didingų vartų?

Babilono didybės simbolis

Babilono imperija savo didybės ir galios viršūnę pasiekė VII a. pr. m. e. Ji tapo didžiosios Mesopotamijos civilizacijos paveldėtoja, kaip ir prieš tai Asirija. Istorikai šį laikotarpį vadina Naująja Babilono imperija, nes Babilonas kaip nepriklausoma valstybė atsirado daug anksčiau -karaliaus Hamurapio valdymo laikotarpiu (1792-1750 m. pr. m. e. ). 

Atkūrus Babilono nepriklausomybę, valdant Nabopalasarui, prasidėjo nauja architektūrinės veiklos era, o jo sūnus Nabuchodonosaras II (605-562 m. pr. m. e. ) pavertė Babiloną vienu iš senovės pasaulio stebuklų. Būtent jis įsakė pastatyti Ištarės vartus, o jam valdant, imperijos sostinė tapo vienu didingiausių senovės pasaulio miestų. Sis karalius taip pat atstatė Etemenankio zikuratą (Marduko šventykla), jam priskiriami kabančių Babilono sodų, kurie, kaip teigiama, buvo pastatyti jo žmonai Arnytis, kuri labai ilgėjosi gimtųjų namų, statybos nuopelnai.

Ištarės vartai buvo beveik 12 metrų aukščio, o jų pietinėje pusėje buvo platus prieangis. Stogas ir durys buvo pagaminti iš kedro, o plytos padengtos emaliuotomis lazurito - tamsiai mėlyno pusbrangio akmens, nuo seniausių laikų vertinamo dėl savo sodrios spalvos - plokštelėmis. 

Pro arką ėjo procesijų kelias -raudonomis ir geltonomis plytomis grįstas beveik kilometro ilgio koridorius. Kelią juosė daugiau kaip 15 metrų aukščio sienos. Sienas puošė daugiau kaip 120 mozaikinių liūtų, jaučių, drakonų ir gėlių atvaizdų iš emaliuotų geltonų ir rudų plytelių, taip pat užrašai su karaliaus Nabuchodonosaro maldomis pagrindiniam Babilono dievui Mardukui. Šis kelias vedė į Marduko šventyklą. Kasmet pro Ištarės vartus ir procesijų keliu Naujųjų metų proga buvo nešamos dievybių statulos.

Ištarės vartų paslaptys

Daugelį dešimtmečių mokslininkai ginčijosi, ką reiškia vartus puošiantys gyvūnų atvaizdai. Kiekvienas iš jų turi savo įdomią istoriją. 

Tauras - tai išnykusi laukinių galvijų rūšis, gyvenusi Europoje, Azijoje ir Siaurės Afrikoje. Taurai yra naminių gyvulių protėviai. Jauni jaučiai siejami su Babilonijos panteono oro dievu Adadu. Adadas turėjo dvejopą aspektą: jis buvo ir gyvybės davėjas, ir naikintojas. Dėl jo siųstų liūčių žemė gausiai derėdavo, o smarkūs vėjai, simbolizavę dievybės pyktį, atnešdavo tamsą, badą ir mirtį. Adadas paprastai buvo vaizduojamas su žaibais, jojantis ant jaučio arba šalia jo.

Drakonas (Sirušas) simboliškai vaizduoja Marduką, pagrindinį Babilono dievą. Pirminis Marduko charakteris neaiškus, tačiau vėliau jis buvo siejamas su vandeniu, augmenija, teisingumu ir magija. Pasak senovės mitologijos, Mardukas nugalėjo Tiamat, chaoso demonę ir pirmapradę vandenyno deivę, kuri su Abzu (gėlo vandens dievu) paleido į pasaulį daugybę pabaisų. Drakono buvimas daugelį metų kėlė ginčus mokslo bendruomenėje. Mitinis žvėris atrodė ne vietoje šalia tikrų gyvūnų. 

Ištarės vartus atradęs Robertas Koldevėjus visada sakė, kad šis drakonas yra tikras, o ne mitinis gyvūnas. Jis manė, kad tai iguanodonas (dinozauras su į paukščio panašiomis užpakalinėmis letenomis). 

Apskritai liūtų, stumbrų ir drakonų, vaizduojančių galingas dievybes, skulptūriniai reljefai turėjo informuoti visus įeinančius pro vartus, kad Babiloną saugo dievai ir kad nebūtų išmintinga mesti jam iššūkį. 

Akitu šventė buvo švenčiama per visą Seleukidų laikotarpį (312-63 m. pr. m. e. ) ir Romos imperijos laikais. Romos imperatorius Elagabalas (valdė 218-222 m. ), kuris buvo siras, net įvedė ją Italijoje. Šią tradiciją kopijuoja daug šiuolaikinių pavasario švenčių Artimuosiuose Rytuose. Iraniečiai kovo 21 d. tradiciškai švenčia novrūzą (“Naująją dieną”), o balandžio 1d. asiriečiai švenčia pavasario šventę Hab-Nisan. 

Ilgą laiką buvo manoma, kad legendiniai Ištarės vartai dingo, kol 1902-1914 m. juos atrado Robertas Koldevėjus. Šis vokiečių architektas ir archeologas išgarsėjo savo išsamiais kasinėjimais Babilone. Kasinėjimų vietoje taip pat buvo rasta dantiraščių lentelių. Laikui bėgant, mokslininkai visiškai atkūrė išraižytą tekstą, kuris kadaise puošė vartus.

Tai buvo karaliaus Nabuchodonosaro II dedikacija, kurioje buvo aiškinama šio didingo statinio konstrukcija ir paskirtis: 

“Aš, Nabuchodonosaras, Babilono karalius, paskirtas Marduko valia, aukščiausias iš kunigaikščių, Nabu numylėtinis, išmokęs priimti išmintį, suvokęs savo dieviškąją prigimtį ir gerbiantis dievų didybę, nenuilstantis valdovas, visada besirūpinantis Esagilos ir Ezidos kultu, Babilono ir Borsipės gerove, išmintingas, nuolankus, Nabopalasaro pirmagimis, Babilono karalius. 

Abu įėjimai į Imgur-Elilo ir Nemet-Elilo vartus darėsi vis žemesni. Todėl aš juos nugrioviau, o jų pamatus padėjau gruntinio vandens lygyje, sutvirtinau ir įsakiau juos pastatyti iš plytų su mėlynu akmeniu, ant kurio būtų pavaizduoti nuostabūs jaučiai ir drakonai. Stogą ir duris įsakiau padaryti iš didingų kedrų ir papuošti bronza. 

Ant vartų uždėjau laukinius bulius ir nuožmius drakonus, kad jų prabangi didybė be galo stebintų visus, į juos žvelgiančius. Pastačiau didelę šventyklą dievų dievui Mardukui, ir stovi ji ant kalno, laimindama Babiloną”. 

Atsipalaiduokite:

Ištarės vartai šiandien

Šiandien šių vartų rekonstrukcija iš originalių plytų saugoma Pergamo muziejuje Berlyne. 

Savo tėvynėje Ištarės vartai buvo restauruojami, vadovaujant Pasaulio paminklų fondui (WMF) ir finansuojant JAV ambasadai Bagdade. Projektas, pradėtas 2018 metais ir baigtas 2023 metais, buvo skirtas spręsti gruntinių vandenų problemas, dėl kurių gali suirti akmeninis mūras, taip pat išsaugoti originalias medžiagas. Kadaise buvusio didžiausio ir galingiausio senovės miesto vartai turistams bus atverti 2024 metais.