Pasaulio naujienos kitaip... gamta, sveikata, medicina:

Vaistai nuo peršalimo ir infekcijų gali turėti labai žalingą šalutinį poveikį ir net turėti tikrai kancerogeninių cheminių medžiagų. Tad ar nevertėtų pasakyti "ne" farmaciniams vaistams ir pabandyti patiems pasigaminti antibiotikų!

O jūs taip pat galite ateiti į svetimus namus tuščiomis? Pasirodo, taip elgtis kategoriškai negalima. Reikia būtinai atsinešti bent jau nedidelę dovaną. Ir štai kodėl…

„Neseniai jauna būtybė paklausė manęs, ką reiškia būti senai. Aš truputį sutrikau, nes nelaikau savęs sena. Pamačiusi mano reakciją būtybė be galo susigėdo, bet aš pasakiau, kad klausimas įdomus, kad aš jį apgalvosiu ir pasakysiu savo išvadas.

Jeigu tu ieškai kambaryje tik rudos spalvos daiktų, o gyvenime – tik blogų dalykų, tu ir matysi tik tai. Tik juos tu įsidėmėsi ir tik jie bus tavo gyvenime. Atsimink: jeigu nori pamatyti tik blogybes, tu būtinai jų išvysi, o to, kas gera, nė nepastebėsi.

Jos knygos išverstos į 103 pasaulio kalbas, o visame pasaulyje parduota daugiau nei 2 milijardai egzempliorių. Ši moteris visiškai pelnytai laikoma viena labiausiai publikuojamų rašytojų per visą žmonijos istoriją. Jai priklauso plačiai vartojami posakiai, kurių žinomiausias – „Laisvė verta, kad už ją būtų kovojama“.

Šį ateities laišką sau nusprendžiau parašyti ne tam, kad apgaučiau sklerozę arba senatvinę silpnaprotystę. Kažin ar jis padėtų to išvengti, bet galbūt apsaugotų mane nuo kokių nors klaidų…

Negalima svajoti apie laimę ir kartu galvoti: „Gyvenimas nenusisekė: nei pinigų, nei sveikatos, nei meilės…“ Visata reaguoja į tokį nusistatymą tarsi Džinas iš stebuklingos lempos. „Ką gi, – atsako ji. – Kaip įsakysi. Tu iš tikrųjų nieko neturi. Ir neturėsi.“ Negatyvios mintys sugrįžta dvigubu negatyvu. Šis straipsnis būtent apie tai, ko nereikia daryti. Niekada.

Visą gyvenimą lauki susitikimo su kažkuo, kas supras tave ir priims tave tokį, koks esi. O vėliau ateina suvokimas, kad tas kažkas visada buvo visai šalia. Ir tai esi tu pats.