Kodėl negalima eiti į svečius tuščiomis?

O jūs taip pat galite ateiti į svetimus namus tuščiomis? Pasirodo, taip elgtis kategoriškai negalima. Reikia būtinai atsinešti bent jau nedidelę dovaną. Ir štai kodėl…

Ar dažnai vaikštote į svečius, lankote vaikus/tėvus? Ar ateinate tuščiomis ar ką nors atsinešate? Ir kalbama visai ne apie šventes ar gimtadienius, kai dovana yra privalomas atributas.

Kiekvienas mūsų turi kuo pasidalinti. Atiduokite, dovanokite džiaugsmą kitiems, neškite dovanas – nors mažas, nematerialias, bet nustebsite, kaip pasikeis gyvenimo kokybė!

Perskaitykite šią ištrauką iš Deepak Chopros knygos „Septyni dvasiniai sėkmės dėsniai“:

„Ką nors sutikę Jūs galite mintyse jį palaiminti, palinkėti jam laimės, džiaugsmo ir daugiau juoktis. Ši tyliojo dovanojimo rūšis yra labai galinga.

Vienas naudingų dalykų, kurių mane išmokė vaikystėje ir kurių išmokiau savo vaikus, – niekada neiti į svečius tuščiomis rankomis, niekada neateiti be dovanos.

Jūs galite pasakyti: „Kaip aš galiu duoti kitiems, jeigu šiuo metu pats jaučiu stygių?“

Jūs galite atnešti gėlę. Vieną gėlę.

Jūs galite atnešti raštelį arba atviruką, kuris pasakys, ką jaučiate tam žmogui, pas kurį atėjote.

Jūs galite atnešti komplimentą. Ir taip pakelti nuotaiką.

Jūs galite atnešti maldą… Ir taip palaikyti namų šeimininką.

Priimkite sprendimą duoti, kad ir kur einate, kad ir ką sutinkate. Kuo daugiau atiduodate, tuo daugiau pasitikėjimo įgyjate – taip veikia nuostabus šio įstatymo dėsnis. O kai daugiau gaunate, jūsų galimybių atiduoti taip pat daugėja.

Tikroji mūsų prigimtis – turtingumas. Turtais mus apdovanoja gamta, palaikydama mūsų poreikį ir norą. Mes nieko neprarandame, nes mūsų esybė – tyras potencialumas ir nesibaigiančios galimybės.“

Dabar jūs tikrai žinote – negalima eiti į svečius tuščiomis rankomis ir kupinam blogų minčių. Net jeigu neturite ką duoti, galite palaikyti namų šeimininką geru žodžiu arba padėdami.