Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » » 2019 » Rugsėjo » 7

5.4. Toksinų ir parazitų valymas iš kepenų, tulžies pūslės, tulžies latakų

Toksinų ir parazitų valymas iš kepenų, tulžies pūslės, tulžies latakų

Mums reikia labai įtemptai padirbėti, kad ne tik išvaduotume iš tos bjaurasties “nelaisvės” kepenų audinį, bet ir iš pat pamatų sugriautume tų statybinių medžiagų “gamyklą”, iš kurių mūsų organizme formuojasi akmenys ir smėlis. Pakeliui tiesiog būtina skirti dėmesio ir kasai bei blužniai. Būtent šie organai ir yra ta trikinkė, kuri veža mus gyvenimo šunkeliais, net jeigu mes esame mirtinai nusigėrę ir visai paleidę iš rankų vadžias… Tačiau taip tęsiasi tik iki tam tikro momento…

Sunkiems ligoniams netinka grubūs mechaniniai kepenų valymo metodai, šiuo atveju reikia pasirinkti kūrybišką, švelnų būdą.

Šiam reikalui visai tiks labai senas valymo metodas, kurį rusų liaudis vadina “Uralo plakinys”. Imame trilitrinį stiklainį, ant dugno dedame 0,5 kg medaus. Šešis naminių vištų kiaušinius nuvalome degtinėje sumirkytu skudurėliu, sausai nušluostome ir dedame ant medaus. Stiklainį beveik iki viršaus (palikti apie 10 cm) pripilame natūralių išrūgų. Jų pasigaminame iš nepasterizuoto karvės pieno, surauginę jį natūraliai, nešildydami, ir paskui perkošę per marlės ir vatos sluoksnį. Stiklainį užrišame marle ir laikome šiltai (kaip tešlą arba prie radiatoriaus) 2-3 savaites.

Per tą laiką kiaušinių lukštai ištirps ir juos dengs tik plona, į pergamentą panaši plėvelė, kurioje yra mikroskopinių porų. Per tas poras į kiaušinių vidų patenka išrūgos ir jose ištirpęs medus. Kiaušinių baltymas nuo to pasidaro skystas kaip vanduo, o trynys, priešingai, pasidaro tirštas kaip tešla. Kiaušiniai padidėja iki anties kiaušinio dydžio ir iškyla į paviršių. Vadinasi, “plakinys” jau gatavas.

Visą tą mišinį reikia perkošti per marlę, kad liktų tik skystis, taip pat ir tas, kuris yra kiaušinių viduje. Kiaušinius dengiančią plėvelę reikia pradurti. Imame emaliuotą dubenį, ant jo uždedame kiaurasamtį, įklojame į jį marlės (maždaug 40 x 40 cm), šalia pasidedame lėkštę atliekoms. Pirmiausia nuimame viršuje susidariusi pieno grybo sluoksnį, kuris skleidžia stiprų, nelabai malonų kvapą, ir išmetame jį lauk. Mišinį iš stiklainio sukrečiame į kiaurasamtį. Skystis sutekės į dubenį, ant marlės liks tik kiaušiniai plėvelėje. Kiaušinius reikia atsargiai pradurti adata iš apačios! Jeigu dursite bet kaip, tai sprogdamas kiaušinis aptaškys viską aplinkui. Skystis iš jų ištekės, o plėvelę su tryniu reikia išmesti lauk. Gautą mišinį reikia gerai išmaišyti inde (jeigu medus ne visai ištirpęs) ir dar kartą perkošti per marlės ir vatos sluoksnį. Taip gausime gydomąjį ir valantį mišinį, kuris suteiks sveikatos visam virškinamajam traktui, įskaitant kepenis, tulžies nutekėjimo latakus, kasą ir blužnį. Tiesa, šio gėrimo skonis ir kvapas susižavėjimo nekelia, tačiau ko nepadarysi sveikatos labui…

Mišinį reikia laikyti šaldytuve, prieš vartojimą kaskart suplakti (gal ir pavadinimas “plakinys” iš čia kilęs). Kursus reikia kartoti nuosekliai, kas pusmetį – rudenį ir pavasarį.

Parazitų valymo iš kepenų ypatumai

Kepenų kraujotakos ypatumai ir unikalus jų gebėjimas iš milžiniško ploto rinkti viską, kas gera ir bloga, lemia tai, kad būtent jose gyvena daug įvairiausių parazitų grupių atstovų. Čia maisto pakanka visiems, nes kepenyse vyksta labai intensyvi ir įvairi apykaita: susidaro glikogenas, sintetinamos aminorūgštys ir kt. Kepenų ląstelių protoplazmoje yra daug maisto medžiagų, o tai ir lemia, kad būtent jose gyvena daugiausia įvairiausio plauko parazitų, dažniausiai pirmuonių ir helmintų.

Kepenų helmintai (kirmėlės)

Vidiniuose ir išoriniuose kepenų latakuose, tulžies pūslėje parazituoja įvairių rūšių trematodai. Būtent jie gali sukelti cholangitus, tulžies latakų diskineziją, cholecistitus, o kartais ir hepatitus. Kepenų kraujagyslėse gana dažnai parazituoja ir schistosomai (skeltakūniai), kurių kiaušinėliai patenka į kepenų audinį. Šie parazitai gali tapti hepatitų ir kepenų cirozės kaltininkais.

Kepenyse taip pat parazituoja ir įvairių rūšių echinokokai. Daugiaertmis echinokokas ardo kepenų audinį ir sudaro “metastazes” įvairiuose organuose (plaučiuose, centrinėje nervų sistemoje ir kt.).

Pūslės formos vienaertmis echinokokas augdamas sukelia kepenų audinio atrofiją ir dažnai užspaudžia kraujagysles bei tulžies latakus.

Iš apskritųjų kirmėlių į kepenis patenka askaridžių lervos, kurios sukelia jose mažus abscesus, mikroneurozes, infiltratus. Pasitaiko, kad iš žarnyno į kepenis patenka ir suaugusių askaridžių, kurios sukelia cholangitus, hepatitus. Askaridės dažnai atsitempia su savimi ir įvairių bakterijų, o tai skatina pūlingus procesus kepenyse ir latakuose.

Vienaląsčiai kepenų parazitai

Amebos pažeidžia beveik 5% sergančiųjų kepenų ligomis! Jos gyvena žarnyne, bet su kraujo srautu, per vartų venos sistemą, patenka į kepenis. Čia jos pradeda savo “juodą darbą” – ardo kraujagyslių endotelį ir kepenų audinio ląsteles. O tai savo ruožtu skatina trombų susidarymą ir sutrikdo kepenų ląstelių mitybos režimą. Amebų išskyros ir trombozė sukelia nekrozes, amebinį abscesą. O pasekmės – karštligė, liesėjimas, kepenų padidėjimas, skausmai kepenų plote, leukocitozė. Jeigu neišsivysto abscesas – išsivysto amebinis hepatitas.

Lamblijos iš dvylikapirštės žarnos patenka į tulžies pūslę, tulžies latakus ir tulžies kanalus kepenyse. Prisitvirtinusios prie šių kanalų lamblijos sukelia distrofiją ir kitokius ląstelių pakitimus. Kai prisideda dar ir bakterinė flora, išsivysto rimta ir sudėtinga infekcija, kurios metu išsiskiria labai daug leukocitų.

Leišmanijos pažeidžia įvairias kepenų ląsteles, dauginasi šių ląstelių protoplazmoje ir smarkiai jas išplečia. Tai sukelia hiperplaziją, audinių ląstelių atrofiją ir kitokių rimtų pasekmių.

Visi parazitai tam tikra prasme reikalingi žmogui, nes jie skatina imuniteto aktyvumą. Tačiau kai jų kiekis pasidaro didesnis už imuniteto galią juos neutralizuoti, prasideda parazitų sukelta liga. Tokiais atvejais būtina atkurti labai trapų balansą: šeimininkas, parazitas, šlakai.

Išlaikyti šį balansą visada nelengva. Reikia: žinoti, suprasti, veikti. Jei pakanka žinių, bet nėra suvokimo – nebus nei veiksmų, nei nieko kito.

Parazitai, šlakai – tai tylus senatvės, mirties sėlinimas. Kai manęs klausia, kokių radikalių priemonių galima imtis prieš visą tai, atsakau: “Nėra ir nebus nieko geresnio už badavimą”. O dar geriau prieš pradedant badauti atsikratyti katastrofiško šlakų ir parazitų kiekio mūsų organizme – išvalyti kepenis. Suprantama, prieš tai išvalius virškinamąjį traktą.

Parazitų valymas iš kepenų

Neblogai būtų prieš generalinį parazitų valymą iš kepenų išbandyti skirtingus įvairių parazitų valymo iš viso organizmo metodus.

Jie aprašyti skyriuje “Vidinė žmogaus ekologija”. Tinka vartoti Hildos Klark “trejukę” (juodasis riešutas, pelynas, gvazdikas) arba rusišką V.A.Ivančenko variantą (bitkrėslė, pelynas, gvazdikas), gerti sidabro vandenį (žr. autoriaus knygoje “Kepenų valymas”), žibalą, degtine arba žibalu užpilto juodojo riešuto trauktinę. Visi šie metodai – vieni geriausių pasaulyje. Jie nepaprastai efektyvūs, ir ne tik kovojant su parazitais. Kartu likviduojama ir ne mažiau kaip pusšimtis kitokių sveikatos problemų.

Prieš generalinį valymą būtina pereiti prie mano siūlomos Žmogiškosios mitybos (tiems, kurie dar nesuspėjo to padaryti).

Kokias 3-4 dienas būtina skatinti organizmo atsipalaidavimą šiltomis voniomis, dušais, sauna, po kurių reikia apsilieti šaltu vandeniu.

3-4 dienas prieš valymą reikia gerti daug obuolių sulčių, sumaišytų su burokėlių sultimis (200 g + 50 g). Žarnyną reikėtų išvalyti klizmomis, kurios daromos su ugniažole arba šlapimu (1 kartą per dieną, 3 dienas prieš valymą).

Valymą geriausia daryti prieš pilnatį (10-13 mėnulio mėnesio dieną).

Daugelyje savo knygų apie valymą esu labai detaliai pateikęs visą kepenų valymo sistemą, todėl šiame straipsnyje jos nebekartosiu.

Išskirtinė parazitų valymo iš kepenų ypatybė yra ta, kad vietoje alyvų aliejaus reikia gerti garstyčių aliejų. Kadangi pas mus vargu ar pavyktų jo kur nors rasti, pateikiu jums jo gamybos receptą. Jis nesudėtingas.

Receptas:

imame 0,5 l alyvų arba saulėgrąžų aliejaus ir į jį pridedame po 1 šaukštelį maltų: garstyčių + pelynų, bitkrėslių, česnakų, jonažolių, gvazdikų (nebūtinai visko iškart, galima tik garstyčių + pelynų + gvazdikų; garstyčių + pelynų + bitkrėslių ir t.t.).

Indą dedame į vandens vonią ir 30 min. kaitiname uždengtą dangčiu, paskui 7 dienas uždengtą palaikome, kad pritrauktų, perkošiame.

Gerti reikia tiek, kiek įprastai geriama valymų metu, su citrinų sultimis (jas galima pakeisti spanguolių, granatų, šaltalankių sultimis), bet ne daugiau kaip 200 ml pirmojo valymo metu. Darant valymus vėliau, dozę galima padidinti iki 300 ml.

Žinoma, būtų labai neblogai, jeigu atliktumėte ne vieną, o 3-5 tokius valymus per metus. Juos geriausia daryti pavasarį, kartojant kas mėnulio mėnesį, ir rudenį prieš didžiuosius pasninkus. Aš pats mėgstu badauti ir valyti organizmą pavasarį ir rudenį, man užtenka 10 dienų badavimo.

Ir atminkite: neleiskite, kad jūsų organizmą užvaldytų visokio plauko parazitai, kurių pilna ir aplink jus, ir jūsų viduje.

Tiems, kurie bijo arba tingi valyti kepenis, ir tiems, kurie dar nesubrandino noro tą padaryti…

Pavasarį ir vasarą, kai pats žalumynų sezonas, reikia reguliariai valgyti jų salotas, pagamintas iš svogūnų, rūgštynių, žliūgių, garšvų, ridikėlių, salotų, ropių lapų, salierų, pastarnokų, burokėlių, morkų, mangoldų, mėtų, melisų, lofanto ir visokių kitokių valgomų žolelių.

Pagal sezoną į jas galima dėti šaknelių, uogakrūmių ir vaismedžių lapų (vyšnių, serbentų, abrikosų, šermukšnių, liepų, obelų, kriaušių, aviečių, gervuogių, žemuogių ir kt.).

Rudeniop jau galima valgyti daugiau agurkų, pomidorų, aguročių, moliūgų, cukinijų, salierų ir pastarnokų šaknų, šparaginių pupelių, ridikų ir kt.

Pasistenkite visą tą laiką išgyventi be mėsos, dešros, riebių sūrių. Tuomet gera jūsų kepenų būkle negalės atsistebėti net visko matę gydytojai. Tarsi garuote išgaruos ir cholecistitas, ir visos tulžies pūslės, tulžies latakų problemos, ir visokios kitokios negalios.

Tik pagalvokite: rekomenduoju jums valgyti kiek telpa ir… kaupti ne riebalus, o sveikatą. Patikėkit, verta!

Sėkmės Jums.

Visos šios knygos dalis bus galima skaityti bloge pavadinimu Onkologinė mityba.

Rašytojas natūropatas
Anatolijus Malovičko

Čia galite rašyti savo nutikimą, istoriją, pamąstymus, sveikatos patarimą, receptą... Prisijunkite ir rašykite!
Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais.
avatar