Dirvinė čiužutė (Tthalaspi arvense)

Vienmetis žolinis kryžmažiedžių šeimos augalas, stiebas tiesus, vagotas, užauga 15-45 cm aukščio. Apatiniai lapai pailgi arba ovaliniai, lapkotiniai; stiebiniai - strėliniai, prigludę, šonuose rantyti. Žiedai smulkūs, balti su keturiais žiedlapiais, susitelkusiais į kekę. Visas augalas būna geltonai žalios spalvos. Žydi nuo balandžio mėn. iki vėlyvo rudens.

Lietuvoje labai dažna. Auga daržuose, ganyklose, laukuose, dykvietėse, mėgsta molingas dirvas. Dirvinė čiužutė yra sunkiai išnaikinama piktžolė.

Gydymui naudojama žolė, lapai, čiužutės sėklos. Žaliava renkama beveik visą vasarą, o sėklos - ir rudens pradžioje. Žaliava džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Cheminė sudėtis nėra gerai ištyrinėta. Žolėje yra glikozidų sinigrino ir gliukokaparino, saponinų, flavonoidų, alkoloidų, garstyčių eterinio aliejaus, vitamino C, mineralinių medžiagų.

Sėklose yra 20-34 % riebaus aliejaus, į kurio sudėtį įeina oleino, linolo, eruko rūgštys, lecitinas, glikozidas sinigrinas, vitaminas C, baltyminės ir gleivinės medžiagos.

Čiužučių preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą, bendrai tonizuoja, slopina navikų vystymąsi, turi laisvinamąjį, hipotenzinį poveikį, didina lytinį potraukį, greitina menstruacinio ciklo pradžią. Gydant peršalimo ligas, šie augalai padeda atsikosėti, apsinuodijus padeda šalinti toksines medžiagas iš organizmo, jie naudojami impotencijai, vyrų ir moterų nevaisingumui, amenorėjai ir dismenorėjai, hipertoninei ligai, prostatos ir gimdos vėžiui gydyti. Čiužutes galima dėti į vaistažolių mišinius, padedančius gydyti prostatos adenomą, gimdos navikus, nevaisingumą, impotenciją, įvairias ginekologines ligas.

Išoriškai naudojamas dirvinių čiužučių antpilas, nuoviras, ištrauka, šviežios sultys ir į miltelius smulkinta džiovinta žolė naikina bakterijas, slopina uždegimą, valo žaizdas, regeneruoja, o šviežios augalų sultys turi keratolitinį poveikį. Dėl to čiužutės naudojamos pūlingoms žaizdoms, trofinėms opoms, odos ligoms gydyti, karpoms, pigmentinėms dėmėms šalinti.

Liaudies medicinos receptai

- 1,5 valgomojo šaukšto džiovintos dirvinių čiužučių žolės su žiedais ir vaisiais užpilti 200 ml verdančio vandens, uždengtame inde palaikyti 4 valandas, kad pritrauktų, nukošti. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 4-5 kartus per dieną prieš valgį. Padeda gydyti impotenciją, moterišką ir vyrišką nevaisingumą, menstruacijų sutrikimus, peršalimo ligas, apsinuodijimus, hipertoniją.

- 1 dalį džiovintos dirvinių čiužučių žolės užpilti 10 dalių 70 % spirito arba degtinės, palaikyti 10-14 dienų, nukošti. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną (ryte ir prieš naktį) prieš valgį. Padeda gydyti impotenciją, moterišką ir vyrišką nevaisingumą, menstruacijų sutrikimus, peršalimo ligas, apsinuodijimus, hipertoniją.

- Džiovintos dirvinių čiužučių žolės su sėklomis miltelius vartoti po 0,3 g 4 kartus per dieną prieš valgį. Padeda gydyti impotenciją, moterišką ir vyrišką nevaisingumą, menstruacijų sutrikimus, peršalimo ligas, apsinuodijimus, hipertoniją.

- 3 valgomuosius šaukštus džiovintos dirvinių čiužučių žolės užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, termose palaikyti 4 valandas, kad pritrauktų, nukošti. Tinka praplauti žaizdoms, opoms, skalauti gerklę, sergant angina.

- Sausais dirvinių čiužučių žolės milteliais pabarstyti infekuotas žaizdas arba naudoti šviežią sutrintą žolę aplikacijoms, gydant sužeidimus, opas.

- Šviežiomis dirvinių čiužučių žolės sultimis 2-3 kartus per dieną tepti karpas, pigmentines odos dėmes.

Kontraindikacijos

Dirvinių čiužučių negalima vartoti nėščiosioms, esant polinkiui į gimdos kraujavimus, sergant hipotonija, taip pat berniukams lytinio brendimo laikotarpiu.