Kaštonas: jo gydomosios savybės ir būdai

1. Kaštonas ir jo apibūdinimas

Augalo šeima: Kaštaniniai – (Hippocastanaceae)

Botaninis augalo pavadinimas: Paprastasis kaštonas – Aesculus hippocastanum L.

Augalo sinonimai: kastangis, kastanas, šunkaštanis

Kaštono energija yra stipri kaip magnetas. Apsilankius parke, kuriame auga daug kaštonų, pajuntamas, jog energinis kūnas tampa stiprus ir įgauna traukos jėgą. Tada tampa lengviau patraukti į savo pusę reikalingus daiktus, žmones ir įvykius.

Kaštonas- tai daugiametis, didelis, stambus ir stiprus lapuotis medis užaugantis 15-30 m aukščio, plačiomis lenktomis ir retomis šakomis. Medžio laja tanki, kiaušiniška, elipsiška, taisyklinga, kupoliška arba rutuliška, apie 5-10 m skersmens. Augalo stiebas tamsiai rudas, pleišėjančia žieve. Kaštono žievė yra negiliai sueižėjusi, tamsiai pilkšva arba pilkai ruda. Kaštono ūgliai stori, gelsvai rudi ir neplaukuoti. Jo pumpurai stambūs, priešiniai, apvaliai kūgiški, iki 2,5 cm ilgio, tamsiai rudi, lipnūs, žvilgūs, padengti žvyneliais ir sakuoti. Kaštono lapai sudėtiniai, pirštuoti, sudaryti iš 5-7 link viršūnės platėjančių, ryškiai gyslotų tamsiai žalių lapelių, 10-20 cm ilgio, viršutinė jų pusė plika, apatinė prie gyslų plaukuota. Medžio žiedai dvilyčiai, 20-30 cm ilgio šluotelėse, balti ir su rausvais arba gelsvais taškeliais. Jo vaisių dėžutės dygliuotos, netaisyklingai rutuliškos, šviesiai žalios arba gelsvos žalios, 3-6 cm skersmens. Kaštonai yra tamsiai rausvai rudi, puošniai žvilgūs, su didele šviesiai ruda, matine dėme su 1, rečiau 2-3 rudomis sėklomis. Kaštonas dauginasi sėklomis.

Kaštonas žydi gegužės- birželio mėnesiais. Augalo vaisiai prinoksta rugsėjo- spalio mėnesiais. Medis derėti pradeda maždaug 15 metų. Jis auga lėtai ir gyvena iki 200-300 metų.

Tai medis sodinamas kaip dekoratyvinis ir pakelių medis- laukinis randamas atsitiktinai. Rudenį nukritę kaštono lapai ant jaunos medienos palieka pasagos formos žymes.

Kaštono tėvynė- Balkanų pusiasalis. Jis Viduržemio regione buvo paplitęs dar prieš mūsų erą. Šiais laikais kaštonas populiarus ir paplitęs Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Albanijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Kaštonas sodinamas derlingame dirvožemyje, parkuose, soduose, sodybose ir pakelėse. Lietuvoje savaime kaštonas neauga.
Kaštonas geriausiai auga vidutiniškai derlingame, normalaus drėgnumo priemolyje, kurio pH 6-8. Medis pakenčia dalinį užpavėsinimą, bet gausiau žydi saulėtose vietose. Jis skursta sausame smėlyje bei užmirkusioje dirvoje. Augalas yra vidutiniškai atsparus užterštam miestų orui, jautrus ligoms bei kenkėjams. Atsparumas žiemai -I. Patartina visoje Lietuvoje auginti 1-4 rajonuose. Paprastojo kaštono rūšies medžiai dauginami sėklomis, dekoratyvinės formos- skiepijant į rūšies augalus.

Paprastojo kaštono rūšies medžiai auginami želdyniuose pavieniui ir grupėmis, tinka eilėms bei alėjoms. Augalo dekoratyvinės formos auginamos pavieniui bei grupėmis gerai matomose vietose. Taškuotalapė forma tinka spalviniams deriniams bei akcentams sudaryti.

Paprastojo kaštono dekoratyvinės formos:

‘Baumannii’- 15-20 m aukščio medis plačiai kiaušiniška laja ir pilnaviduriais žiedais. Lietuvoje ši forma auginama botanikos soduose bei retai kolekcijose.

‘Memmingeri’- 10-15 m aukščio medis kiaušiniška arba elipsiška, 4-7 m skersmens laja. Lapai netolygiai, gausiai balsvai taškuoti. Kauno botanikos sode introdukuota, želdyniuose retai auginama.

‘Pendula’- 10-15 m aukščio medis plačiai kiaušiniška arba plačiai elipsiška, 5-10 m skersmens laja. Pagrindinės šakos palyginti plonos, atsišakojančios nuo kamieno stačiu kampu bei po truputį svyrančios. Smulkesnės šakos kylančios. Lietuvoje auginama tik botanikos soduose.

‘Schirnhoferi’- 10-15 m aukščio medis kiaušiniška arba elipsiška, 4-7 m skersmens laja. Žiedai pilnaviduriai, gelsvai rausvi, žiedynai smulkesni už paprastojo rūšies kaštono. Lietuvoje retai auginama.

‘Umbraculifera’- 4-7 m auykščio medis pusrutuliška arba rutuliška, 3-4 m skersmens laja. Lietuvoje labai retai auginama, yra Skindėriškio arboretume (Kėdainių raj.), bandoma auginti botanikos soduose.

Kitos kaštono rūšys:

Geltonžiedis kaštonas (Aesculus flava Sol.)– Ši kaštono rūšis savaime auga JAV. Lietuvoje auginamas botanikos soduose, kai kuriuose dvarų parkuose (Renavo, Šateikių, Terespolio) bei dendrologinėse kolekcijose.

Geltonžiedis kaštonas- tai 10-15 m aukščio medis plačiai kiaušiniška, 4-6 m pločio laja, pilka ir negiliai sueižėjusia kamieno žieve. Jo ūgliai storoki, rusvai pilki bei pumpurai nelipnūs. Medžio lapai sudaryti iš 5-7 atvirkščiai kiaušiniškų arba beveik elipsiškų, smulkesnių už paprastojo kaštono žalių lapelių. Šio kaštono rūšies žiedai šviesiai geltoni arba geltoni, smulkesni už paprastojo kaštono, sudaro stačius šluotelinius ir smulkesnius už paprastojo kaštono žiedynus. Medžio vaisių dėžutės netaisyklingai rutuliškos, lygios su 1-3 kaštonais viduje. Kaštonai yra tamsiai rudi, žvilgūs bei dažniausiai netaisyklingos formos. Šis kaštonas žydi gegužės-birželio mėnesiais, o vaisiai subręsta rugsėjo- spalio mėnesiais.

Geltonžiedis kaštonas mėgsta derlingą bei vidutiniškai derlingą, normalaus drėgnumo priemolį, kurio pH 6-8. Šis medis pakenčia dalinį užpavėsinimą, vidutiniškai atsparus užterštam miestų orui, ligoms bei kenkėjams. Atsparumas žiemai- I. Patartina auginti visoje Lietuvoje (1-4). Augalas dauginamas sėklomis.

Geltonžiedis kaštonas želdyniuose auginamas pavieniui ir grupėmis, tinka eilėms bei alėjoms.

Raudonžiedis kaštonas (Aesculus pavia L.). Ši kaštono rūšis savaime auga JAV pietryčiuose. Lietuvoje auginamas botanikos soduose bei retai kolekcijose.

Raudonžiedis kaštonas - tai 4-6 m aukščio medis, kartais krūmas kiaušiniška arba pusrutuliška laja, rusvai pilka bei lygia kamieno žieve. Jo ūgliai rusvai pilki, pliki, pumpurai šviesiai rusvi ir nelipnūs. Medžio lapai sudaryti iš 5-7, siaurai elipsiškų arba siaurai atvirkščiai kiaušiniškų, smailiaviršūnių, žalių lapelių. Augalo žiedai raudoni, palyginti smulkūs, 2-3 cm ilgio, sudaro stačias, retokas, 8-15 cm ilgio šluoteles. Šio kaštono vaisių dėžutės netaisyklingai rutuliškos arba plačiau kiaušiniškos, 2-4 cm skersmens ir lygios. Raudonžiedis kaštonas žydi gegužės- birželio mėnesiais, o vaisiai subręsta rugsėjo – spalio mėnesiais.

Raudonžiedis kaštonas geriausiai auga derlingame ir vidutiniškai derlingame, normalaus drėgnumo, lengvame priemolyje, kurio pH 6-8. Šis medis pakenčia dalinį užpavėsinimą, gausiau žydi bei vešliau auga saulėtose vietose. Jis vidutiniškai atsparus užterštam miestų orui, ligoms ir kenkėjams. Atsparumas žiemai- I-III. Patartina Lietuvoje auginti 1-3 rajonuose. Ši kaštono rūšis dauginami sėklomis, o geltonžiedis- skiepijant.

Raudonžiedis kaštonas želdyniuose auginamas pavieniui ir grupėmis saulėtose, gerai matomose, nuo šaltų žiemos vėjų apsaugotose vietose.

Dekoratyvinė forma: ‘Flavescens’- šio medžio požymiai yra artimi rūšiai. Augalo žiedai geltoni. Lietuvoje auga botanikos soduose bei retai kolekcijose.

Rausvažiedis kaštonas (Aesculus*carnea Hayne). Tai paprastojo ir raudonžiedžio kaštono hibridas. Lietuvoje auginamas botanikos soduose, retai kolekcijose ir sodininkų mėgėjų sodybuose.

Rausvažiedis kaštonas yra 10-15 aukščio medis plačiai kiaušiniška ir pusrutuliška, 4-7 cm pločio laja, tamsiai pilka ir negiliai sueižėjusia kamieno žieve. Augalo ūgliai pilkai rusvi ir pliki. Jo pumpurai stambūs, rusvi, nelipnūs arba vos lipnūs. Lapai sudėtiniai, sudaryti iš 5-7 lapelių, kurie panašūs į paprastojo kaštono. Šio kaštono žiedai gana ryškiai rausvi, sudaro stačius, 14-18 cm ilgio, šluotelinius žiedus. Augalo vaisių dėžutės 3-4 cm skersmens, lygios arba vos dygliuotos, kaštonai tamsiai rudi ir žvilgūs. Rausvažiedis kaštonas žydi gegužės- birželio mėnesiais, o kaštonai subręsta rugsėjo – spalio mėnesiais.

Rausvažiedis kaštonas geriausiai auga derlingame arba vidutiniškai derlingame, normalaus drėgnumo priemolyje, kurio pH 6-8.
Ši kaštono rūšis pakenčia dalinį užpavėsinimą, bet gausiai ir vešliau auga saulėtose augavietėse, vidutiniškai atsparus užterštam miesto orui, ligoms ir kenkėjams. Atsparumas žiemai- I. Patartina auginti visoje Lietuvoje (1-4). Šis kaštonas dauginamas skiepijant į paprastąjį kaštoną ir sėklomis, dekoratyvinė forma- skiepijant.

Rausvažiedis kaštonas auginamas želdyniuose pavieniui ir grupėmis, gerai matomose, saulėtose vietose ir tinka eilėms bei alėjoms.

Dekoratyvinė forma: ’Briotii’- išoriniai požymiai labai panašūs į rūšies, tik žiedai tamsiau raudoni. Lietuvoje labai retai auginama.

Kaštono vaistinė žaliava yra žievė, žiedai, vaisiai, lapai ir sėklos. Kaštono žievė lupama nuo jaunų, lygių ir nestorų šakų ankstyvą pavasarį (kovo mėnesį) - žievė turi būti lygi, nesueižėjusi. Žiedai renkami gegužės- birželio mėnesiais, kai apačioje išsiskleidę, o viršuje- tik pradeda skleistis- žiedynai skinami birželio pradžioje. Lapai renkami gegužės -birželio mėnesiais. Vaisiai renkami su kevalais, prieš jiems sprogstant - tinkamiausi dar neišsprogę kaštono vaisiai su žaliais kevalais.

Kaštono žievė džiovinama sausoje, gerai vėdinamojoje patalpoje. Medžio lapai ir žiedai džiovinami sausoje, gerai vėdinamojoje ir nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Kaštono vaistinė žaliava laikoma maišuose sausoje patalpoje. Tokiomis sąlygomis paruošta vaistinė žaliava tinkama vartoti 2 metus.

Kaštono vaisiuose gausu taninų, glikozidų, flavonoidų, vitamino P junginių, riebiųjų aliejų, krakmolo, baltymų ir kitų medžiagų.

Kaštono žievėje yra 3 proc. glikozidų (eskulino, eskuletino ir fraksino), riebalinio aliejaus, saponinų, triterpenino, escino, rauginių ir mineralinių medžiagų.

Kaštono žieduose yra flavonoidų (kvercitrino, rutino), pektinų ir kt.

Kaštono vaisiuose yra vitaminų B1, B2, B6, B12, H, 58 proc. aliejaus, pantoteno, folinės, nikotino, cholino, inozito ir amino rūgščių.

Kaštono sėklose yra 2-10 proc. triterpenglikozidų (dar vadinamų eskinais), flavonoidų, saponinų, spireozido, escino, riebalinio aliejaus (6,5 proc.), krakmolo (49 proc.), baltymų, fitosterolio, vitamino C (iki 40 mgproc.) ir rauginių ir mineralinių medžiagų.

Kaštono lapuose yra flavonoidų (kvercetino, izokvercitrino, kvercitrino), karotinoidų (liuteino ir violaksantino), rutino, spireozido, astragalino.

Kaštono poveikis: priešuždegiminis, malšinantis skausmus, mažinantis kraujo spaudimą, gerinantis venų tonusą, gerinantis kraują, gerinantis priešinės liaukos veiklą, gydantis kojų venų išsiplėtimą, gerinantis kraujo apytaką, lėtinantis kraujo krešumą, didinantis kapiliarų sienelių ir raudonųjų kraujo kūnelių patvarumą, mažinantis patinimus, stabdantis kraujavimus.

Kitos panaudojimo sritys:

– Skandinavijos šalyse iš kaštono vaisių gaminama ekologiška skalbimo priemonė: sumalti kaštono vaisiai užpilami šiltu vandeniu su trupučiu sodos, laikoma parą, kartais pamaišoma, po to nusunkiama ir gaunama pati ekologiškiausia skalbimo priemonė vilnai bei šilkui skalbti.

– Farmacijos pramonė iš paprastojo kaštono gamina įvairius preparatus, vartojamus esant pažeistoms kraujagyslių sienelėms, išsiplėtusioms venoms, trombozės profilaktikai prieš gimdymą ir po operacijų.

2. Kaštonas ir jo gydomosios savybės

Kaštonas turi nemažai gydomųjų savybių ir labai svarbus gydant atitinkamas ligas. Jo preparatai didina kapiliarų sienelių ir raudonųjų kraujo kūnelių patvarumą, mažina uždegimą ir patinimus. Jie vartojami gydant koronarines ligas, nes glikozidai plečia koronarinius indus bei gerina miokardo maitinimą deguonimi.

Kaštono preparatai mažina arterinį kraujo spaudimą ir kraujo krešumą bei neleidžia susidaryti trombams. Jo preparatais gydoma kojų venų išsiplėtimas (varikozė), tromboflebitas, hemorojus, podagra, sąnarių ir odos ligos.

Kaštono vaisių žievės preparatais gydomas prostatos išvešėjimas bei lėtinis prostatitas. Vandeninis jų ekstraktas gerina priešinės liaukos veiklą bei neleidžia jai išvešėti.

Liaudies medicina kaštono žievės užpilu gydo lėtinį rūkančiųjų bronchitą ir stabdo gimdos kraujavimus. Jos žievės nuoviras vartojamas vonioms kraujuojant hemorojui, geriamas viduriuojant ir karščiuojant, o vaisių nuoviras- malšina karščiavimą, skystina ir šalina gausias išskyras.

Kaštono vaisių arba žiedų trauktine gydomas reumatas, artritas, miozitas- daugiausia naudojamas įtrynimams.

Kaštono žiedų sultys geriamos sergant hemorojumi, kojų venų varikoze, įvairiomis žarnyno ligomis, užkietėjus viduriams ir nervų sistemos ir bendram organizmo stiprinimui.

Farmacijos pramonė iš kaštono gamina įvairius preparatus, vartojamus esant pažeistoms kraujagyslių sienelėms, išsiplėtusioms kojų venoms, trombozės profilaktikai prieš gimdymą ir po operacijų.

Taigi galime išskirti pagrindines kaštono gydomąsias savybės, kurios svarbios kiekvienam žmogui, palaikant tinkamą sveikatos būklę:

■ gydo širdies ir kraujagyslių ligas;

■ gydo arterinę hipertenziją (aukštas kraujo spaudimas);

■ gydo plaučių ligas;

■ gydo kepenų ligas;

■ gydo tulžies ligas;

■ gydo inkstų ligas;

■ gydo skrandžio ir žarnyno ligas;

■ gydo gastritą;

■ stiprina ir valo organizmą;

■ gydo odos ligas;

■ gydo sąnarių ligas;

■ gydo radikulitą;

■ gydo kaulų ligas;

■ gydo peršalimo ligas;

■ gydo nervinius negalavimus;

■ gydo moterų ligas;

■ gydo vyrų ligas;

■ gydo vaikų ligas;

■ malšina uždegiminius procesus;

■ gydo podagrą;

■ gydo hemorojų;

■ gydo onkoligines ligas;

■ gydo galvos skausmą (migrena);

■ gydo kolitą;

■ gydo viduriavimą (diarėja);

■ gydo vidurių užkietėjimą (obstipacija);

■ gerina kraują;

■ gydo kraujo apytakos ir kraujotakos sutrikimus;

■ malšina kraujavimus;

■ mažina cholesterolio kiekį kraujyje;

■ gydo kojų ligas;

■ gražina rankų odą.

Pastaba: Kaštono preparatai mažina kraujo krešumą. Kaštono preparatai nevartojami sergant hipotonija (mažas arterinis kraujo spaudimas).

3. Kaštonas ir jo gydomieji produktai

Kaštono gydomieji produktai yra arbatos, sultys, nuovirai, ištraukos, trauktinės, tepalai, vonios, kompresai ir ekstraktai.

Arbatos.

Kaštono sėklų arbata: 1 arbatinį šaukštelį kaštono sėklų užplikyti 1 stikline verdančio vandens, pusę minutės pavirinti ant mažos ugnies, uždengti ir palikti 10-15 minučių, jog pritrauktų. Gerti po 1-2 stiklines per dieną, po valgio.

Kaštono lapų arbata: 1 valgomąjį šaukštą sudžiovintų kaštono lapų užpilti 0,5 l vandens, užvirinti, ant silpnos ugnies virinti 15 minučių, ataušinti ir nusunkti. Gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną, prieš valgį.

Kaštono žievės arbata: 1 arbatinį šaukštelį džiovintos ir sumaltos užpilti 0,5 l vandens, užvirinti, ant silpnos ugnies virinti 15 minučių, ataušinti ir nusunkti. Gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną, prieš valgį.

Sultys.

Kaštono žiedų sultys: Iš šviežių kaštono vaisių išspausti 30 lašų sulčių. Vartoti po 25-30 lašų, sumaišytu su 1 valgomuoju šaukštu vandens 2-3 kartus per dieną, nepriklausomai nuo valgymo.

Antpilai.

Kaštono vaisių etanolio antpilas: 50 g nuluptų kaštono vaisių užpilti 0,5 l 40 proc. etanolio ir po 12 dienų nukošti. Gerti po 40-60 lašų 3 kartus per dieną, prieš valgį. Vartojama 3-4 savaites.

Kaštono žiedų antpilas: 50 g džiovintų žiedų užpilti 0,5 l ekstrahento, laikyti ne mažiau kai 2 savaites ir nusunkti. Gerti po 30-40 lašų 4 kartus per dieną.

Kaštono vaisių antpilas: 100 g kaštono vaisių užpilti 500 g 40 proc. spirito. Vartoti 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį. Šiuo antpilu galima tepti uždegimo pažeistas vietas.

Spygliuoto kaštono apvalkalo antpilas: 40 g kaštono žievės užpilti 1 litro ekstrahento ir laikyti 21-25 dienas. Vartojama trynimams.

Užpilai.

Kaštono vaisių užpilas: 2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintų kaštono vaisių užpilti 500 ml verdančio vandens, valandą kaitinti vandens vonelėje ir nukošti. Gerti po ½ stiklinės 4 kartus per dieną, prieš valgį.

Spiritinis kaštono užpilas: 9 kaštono sėklos, 9 valgomieji šaukštai česnako skiltelių. Tada šį mišinį gerai susmulkinti ir užpilti 400 ml degtinės. Paskui palaikyti 2 savaites tamsioje vietoje, jog vyktų geresnė reakcija, indą su spiritiniu užpilu kartkartėmis papurtyti. Po 2 savaičių gautą skystimą nukošti bei tamsaus stiklo butelyje. Šiuo spiritiniu užpilu tepti sąnarius prasidėjus skausmams ir įsisenėjusius iškraipytus pirštų sąnarius.

Nuovirai.

Kaštono žievės nuoviras: 3 valgomuosius šaukštus džiovintos smulkintos kaštono žievės užpilti 1 litru verdančio vandens, 15 minučių pakaitinti vandens vonelėje, po valandos perkošti ir papildyti vandeniu iki pradinio kiekio. Gerti po 2 valgomuosius šaukštus 2-3 kartus per dieną. Likęs nuoviras laikomas šaldytuve.

Kaštono nuoviras: Kaštono žievę smulkiai supjaustyti ir 1 arbatinį šaukštelį užpilti 1 stikline verdančio vandens ir ant silpnos ugnies virinti 15 minučių. Gerti po 1/3 stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Kaštono žievės nuoviras: 20 g susmulkintos kaštono žievės užpilti 1 stikline verdančio vandens, pakaitinti verdančio vandens vonelėje 30 minučių, aušinti kambario temperatūroje 10 minučių ir nukošti. Gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.

Kaštono žiedų nuoviras: 50 g kaštono žiedų užpilti 1 litru karšto vandens ir 30 minučių pavirinti. Reguliariai daryti šiltas 30 minučių trukmės kojų voneles. Po šios procedūros kojas apdėti švariais alyvos lapais, aprišti ir kompresą palaikyti 30 minučių.

Kaštono žiedų nuoviras: 50 g kaštono vaisių užpilti 1 litru karšto vandens ir 30 minučių pavirinti. Reguliariai daryti šiltas 30 minučių trukmės kojų voneles. Po šios procedūros kojas apdėti švariais alyvos lapais, aprišti ir kompresą palaikyti 30 minučių.

Kaštono nuoviras: 5 g džiovintos susmulkintos kaštono žievės ir vaisių užpilti 1 stikline karšto vandens, virti 30 minučių, nukošti, nuspausti ir įpilti virinto vandens iki pradinio tūrio. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną, po valgio.

Kaštono nuoviras: 1 valgomąjį šaukštą džiovintų susmulkintų kaštono lapų arba žievės miltelių užpilti 500 ml vandens, virti ant mažos ugnies 15 minučių ir nukošti. Gerti po ½ stiklinės 4 kartus per dieną, prieš valgį.

Kaštono vaisių nuoviras: 2 arbatinius šaukštelius susmulkintų kaštono vaisių užplikyti 500 ml verdančio vandens, kaitinti valandą vandens vonelėje ir nukošti. Gerti po ½ stiklinės 4 kartus per dieną.

Kaštono lapų nuoviras: Pusę valgomojo šaukšto susmulkintų kaštono lapų ir išlukštentų vaisių užplikyti 200 ml verdančio vandens, 30 minučių pakaitinti verdančio vandens vonelėje, nelaukiant kol atvės nukošti. Pirmomis gydymosi kurso dienomis gerti po 1 valgomąjį šaukštą per dieną, vėliau, jeigu organizmas toleruoja gerai, padidinti vienkartinę dozę (taip pat po 1 valgomąjį šaukštą, bent jau 2-3 kartus per dieną, po valgymo). Viso gydymosi kurso trukmė- iki 12 savaičių gydant kojų venų varikozę ir iki 4 savaičių gydant hemorojų.

Tinktūros.

Kaštono tinktūra: Į butelį pridėti kaštono žiedų, užpilti 90 proc. alkoholio, uždaryti, 6 savaites pastatyti tamsioje vietoje pritraukti ir nukošti. Naudojama skaudamų vietų trynimui.

Ištraukos.

Spiritinė ištrauka: 1 dalis kaštono vaisių ir 10 dalių etanolio tirpalo. Vartoti po 25-30 lašų 2-3 kartus per dieną, prieš valgį. Vartojama trynimui.

Spiritinė ištrauka: 1 dalis kaštono vaisių ir 10 dalių ekstrahento. Vartoti po 25-30 lašų 2-3 kartus per dieną, prieš valgį.

Spiritinė ištrauka: 1 dalis kaštono vaisių ir 10 dalių degtinės. Gerti po 25-30 lašų 2-3 kartus per dieną, prieš valgį. Ši ištrauka vartojama trynimui.

Trauktinės.

Kaštono trauktinė: 50 g susmulkintų kaštono vaisių arba žiedų ir žievės užpilti 0,5 l degtinės. Tada po 2 savaičių nukošti.

Kaštono vaisių žievės trauktinė: 25 g kaštono vaisių žievės užpilti 250 ml spirito, palaikyti 10 dienų ir nukošti. Gerti po 10 lašų 2 kartus per dieną, prieš pietus ir vakarienę, 20 dienų. Po kiekvieno gydymosi kurso daroma 10 dienų pertrauka.

Kaštono trauktinė: 50 g kaštono žiedų arba susmulkintų kaštono vaisių užpilti 500 ml degtinės, palaikyti 2 savaites ir nukošti. Gerti po 30-40 lašų 4 kartus per dieną. Šia kaštono trauktine galima įtrinti skaudamus ir reumato pažeistus sąnarius.

Ekstraktai.

Kaštono ekstraktas: 50 g džiovintų kaštono žiedų užpilti 0,5 l ekstrahento, laikyti ne mažiau kaip 2 savaites ir nusunkti. Gerti po 30-40 lašų 4 kartus per dieną.

Kaštono vaisių žievelės ekstraktas: 40 g džiovintų susmulkintų kaštono vaisių žievelių užpilti 0,6 l verdančio vandens ir palaikyti 12 valandų. Tada nenukošus užpilą nugarinti iki 200 ml ir nukošti. Gerti po 30-40 lašų 3 kartus per dieną, po valgio.

Vandeninis kaštono vaisių žievių ekstraktas: 40 g susmulkintos kaštono vaisių žievės užpilti 0,6 l verdančio vandens ir palaikyti 12 valandų. Tada nenukoštą užpilą nugarinti iki 200 ml ir nukošti. Gerti po 30-40 lašų 3 kartus per dieną, po valgio.

Tepalai.

Kaštono tepalas: Lygiomis dalimis imti į miltelius sugrūstų kaštono vaisių, kamparo aliejaus ir lydytų taukų. Tada viską kaitinant gerai permaišyti. Šiam mišiniui atvėsus, tepti juo skaudamas vietas.

Kaštono tepalas: Sumalti į miltelius kaštono vaisių, sumaišyti su kamparo aliejumi arba su nesūdytais kiaulės taukais. Tada užtepti ant riekutės šviežios juodos duonos ir priglausti. Laikyti 1-1,5 valandos.

Vonios.

Kaštono vonia: 100 g džiovintų kaštono žiedų arba sėklų susmulkinti, užpilti 2 l karšto vandens, 30 minučių pavirinti, perkošti ir supilti į 35-40 º C temperatūros vandenį. Pamerkti kojas iki girnelių bei palaikyti 10-15 minučių.

Kaštono vonia: Susmulkinti 1 kg kaštono vaisių, užpilti 5 l vandens, užvirinti, virti 30 minučių. Tada perkošti ir supilti į vonią.

Kaštono vonia: 1,5-1 kg maltų kaštono sėklų užpilti 5 l vandens, 30 minučių pavirinti, perkošti ir supilti į vonią.

Kaštono vonia: 1-1,5 kg maltų kaštono vaisių užpilti 5 l šalto vandens, 30 minučių pavirti, perkošti ir supilti į vonią.

Kaštono vonia: Pusę kilogramo kaštono vaisių užpilti verdančiu vandeniu, 30 minučių pavirti, 30 minučių palaikyti ir supilti į vonią.

Kaštono vonia: 2,5-3 valgomuosius šaukštus kaštono vaisių užpilti 1 litru verdančio vandens, virinti 15 minučių ant silpnos ugnies, palaikyti 7-8 valandas ir perkošti. Tinka vėsioms sėdimoms vonioms, kurios daromos iš karto po defekacijos.

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.