Olava STRIKULIENĖ: Apie „nuliovą" Konstitucinį Teismą

Konstitucinis Teismas (KT) vakar nutraukė bylą dėl Galimybių paso (GP) teisėtumo. Nes atsižvelgė į tai, jog Vyriausybė vasario 5 d. pati panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su GP susiję apribojimai. Tad GP neliko, apribojimų, susijusių su GP, taip pat neliko. O jei nieko neliko, tai ką, anot garbiojo KT, jo garbieji teisėjai svarstys? Visišką nulį? Tai, kas jau neegzistuoja?

Tad nuo praėjusių metų pavasario iki šių metų vasario 5-osios visuomenė buvo tramdoma, rūšiuojama su kažkokiu pasu. Dabar tas „kažkoks" išnyko. O remiantis KT logika, su tuo kažkuo, vadintu pasu, išnyko ir buvęs visuomenės tramdymas, rūšiavimas ir segregacija.

KT paskelbtas nulis (pasas) ir šiuos visuomenę pjudžiusius reiškinius pavertė nuliais? Dabar net nelogiška būtų vadinti tuos reiškinius negatyviais. Nes nuliai neturi nei pliuso, nei minuso. Net nepatogu prieš Aušrinę Armonaitę ir jos partiją. Tiek stengėsi dėl Galimybių paso, o KT išaiškino, jog sukūrė tik nulį. Galės dabar girtis, jog „nuliova". Ir Vyriausybė galės girtis, jog „nuliova". Nuo praėjusio pavasario terorizavo visuomenę su pasu, pripažintu nuliu.

Taip galvojant, kurių galų bausti klaipėdiškę įmonę, nutiesusią slaptą, Kuršių marias teršusį, vamzdį. Juk teršimas jau išnykęs. Dar ir kaip seniai. Vamzdis seniai išmatuotas ir suspenduotas. Apribojimų, susijusių su teršalų sklidimu ar nesklidimu, jau neliko. Vamzdis šiaip sau riogso visiškai nepakaltinamas. Taip pat kaip ir piliečių stalčiuose toliau gali riogsoti visiškai nepakaltinami Galimybių pasai. Tiesiog gulės, ir tiek. Nepakaltinami, nes nenaudojami.

Kurių galų bausti brakonierių už pernai nušautą elnią? Juk elnio jau nėra! Ir bet kokiam teismui, ne tik Konstituciniam, tą lengva įrodyti. Nušautas elnias nemauroja, nešuoliuoja į rapsų pasėlius, nėra pievoje elnio pėdsakų. Jo paprasčiausiai nėra. Tai kaip galima bausti brakonierių? Nušovusį tai, ko nėra?

O kaip galima bausti neblaivų vairuotoją, pernai žiemą įskriejusį į užšalusį ežerą? Žmogus seniai išsiblaivė. Girto Petriuko jau nėra. Ledo ežere taip pat nėra. Automobilio ežere taip pat nėra. Žuvys ir tai per metus pasikeitė. Jei anos patyrė psichologines traumas, tai gal jau žvejų išgaudytos. O jauniklės įlūžusio automobilio net markės neprisimena. Tai ką bausti, jei nieko nėra? Būtent tokia ir garbiojo KT logika.

Ne be reikalo sakoma, kad tiesa ir teisybė ne visados sutampa. Politikai, ypač kai tampa valdančiaisiais, atstovauja vienokiai teisybei. O mes, likusieji piliečiai, - kitokiai. Ko gero, artimesnei tiesai.

Įsivaizduokime - 2011 m. lapkritis. Labai blogas pilietis Petriukas su gaujele bendraklasių ir su kalašnikovais įsiveržia į „Snoro" banką. Paima ten esančius klientus, darbuotojus įkaitais ir ištuština seifus. Jei taip būtų įvykę, Petriuką ir jo nusikalsti linkusią grupuotę persekiotų antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras", policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Plėšikai, nors ir labai reikalautų, nė už ką negautų ne tik sraigtasparnio, bet ir sklandytuvo. O lakią vaizduotę turintys paaugliai taptų reindžeriais. Tikėtųsi kur nors griovyje rasti bent vieną pakelėje pamestą dar neištuštintą „Snoro" seifą. Aiman, nerado. O jei blogasis Petriukas būtų „Snorą" susprogdinęs? Su dinamitu, skirtu neteisėtai lydekauti? Na, toks Petriukas seniai sėdėtų už grotų. Ir net nesitikėtų amnestijos.

Tačiau kai valdantieji politikai savo sprendimais taip sutaršė „Snorą", kad buvo baisiau nei per sprogdinimą, tai nieko jiems neatsitiko. Štai jums ir tiesos bei teisybės esminiai skirtumai. Jei galioja teisybė, tai už susprogdinimus turi vienodai atsakyti ir pavienis Petras, ir pavienis premjeras. Tačiau kai ką nors susprogdina pavienis Petras, tai vadinama kriminaliniu nusikaltimu. Padariusiu didžiulę žalą. O kai banką „susprogdina" politikai, tai yra nereikšminga praeitis. „Bežalė". Nežaliuojanti. O jei opozicija kabinėjasi, tai vadinama sąskaitų suvedinėjimu, neleistinu politiniu susidorojimu. Kenkiančiu valstybės prestižui.

KT nusprendė, kad GP teisėtumo klausimas būtų atnaujintas tuo atveju, jai į teismą dėl konstitucinio išaiškinimo kreiptųsi kiti teismai. O kodėl nesukūrus tokio precedento? Gal kito teismo teisėjas, dėl artėjančio pensinio amžiaus jau nebijantis pakenkti savo karjerai, galėtų tapti kamikadze? Kad KT neužverstų Galimybių paso istorijos puslapio. Nes per tris dešimtis metų per daug puslapių užversta, ištrinta. Jei už kiekvieną asmeninę klaidą, pakenkusią valstybei, bent ministrai turėtų susimokėti, klaidų iškart būtų mažiau.