Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Kaimo naujienos » Ūkininkas

Kalėdinės žąsys greitai gali likti tik prisiminimuose

  • 17.12.2022
  • 0.0 Reitingas
  • 291 Peržiūr
  • Aptarti

Kalėdinės žąsys greitai gali likti tik prisiminimuose

Žąsų, ančių, kalakutų augintojai baigia šių metų darbymetį ir žada kelis mėnesius pailsėti. Jie tikina, kad smulkiuose paukščių augintojų ūkeliuose produkcijos kainos į „kosmosą“ nekilo, bet šiemet per pusę sumažėjo auginimo apimtys. Todėl šventiniam Kalėdų stalui nusipirkti kaimišką žąsį, kalakutą ar antį gali tapti nemenku išmėginimu. Ne tik ieškant pardavėjo, bet ir krapštant piniginę.

Pasiliko tik žąsis

Algirdo Bielinio paukščių ūkis Raguvos kaime (Panevėžio r.) kol kas liko ištikimas Kalėdų tradicijai – šiemet užaugino 200 žąsų, tačiau ančių atsisakė. Antis apleido, nes jų auginimas Bieliniams buvo per didelė prabanga. Šiemetė ūkio vizitinė kortelė – žąsis. Jas išaugino nuo 4 iki 6 kg svorio, nes jeigu žąsis svertų 8–9 kilogramus, jos nepirktų –žmonės neturi kur išsikepti tokį stambų paukštį. „Antys sulesa pašarų kur kas daugiau negu žąsys. Žąsys minta žole, todėl jas auginti atsieina pigiau“, – aiškino ūkininkas. – „Žąsis labiau pasiteisina auginti, nes jų ir priesvoriai yra didesni negu ančių.“

Šiemet už žąsienos kilogramą ūkio šeimininkas prašo 10 eurų. Žąsys papjautos, paruoštos, sudėtos į šaldiklius ir laukia pirkėjų. Prakalbus apie šiemetę rinką, A.Bielinis buvo atviras. Jau ne tas, kas būdavo ankstesniais metais. Jam lengva palyginti – šventinių paukščių auginimu užsiima ketvirtį amžiaus. „Stambesnių užsakymų dideliais kiekiais, kurie būdavo anksčiau, šiemet jau nebėra. Perkamumas sumenkęs. Yra tik smulkesni užsakymai, nes pačios įmonės sunkiau pragyvena ir žąsų savo darbuotojams ar partneriams jau nedovanoja“, – pastebėjo raguviškis.

Ūkininko teigimu, pavienių žmonių, perkančių po vieną žąsį, perkamoji galia gal dar tiek nesumenko, bet tarp įmonių pasijuto pirkimo štilis. Anksčiau įmonės pas Bielinius iš anksto užsisakydavo kaimiškų paukščių savo kolektyvų šeimoms. Šiemet tokių užsakymų nebuvo. Skambino, sužinojo kainas ir pirkimus atidėjo ateičiai, gali būti, kad per šventes valgys kuklesnius kepsnius. A.Bielinis girdėjo, kad jų krašte tapo madingi dovanų kuponai, o ne žąsis.

A.Bielinis neslėpė, kad šiemet entuziazmo auginti žąsis dar turėjo, bet kaip darys kitais metais – nežino. Ūkininkas minėjo, kad žąsys užauginamos lengviausiai iš visų Lietuvoje auginamų naminių paukščių. Jos labai atsparios, trijų savaičių žąsiukai keliauja į lauką ir sako „viso gero“. Augintojo teigimu, sunkiausias darbas – žąsų skerdimas, paruošimas pardavimui.

Panevėžio krašto ūkininko nuomone, ant šventinio stalo tradiciškai turi būti keptas proginis paukštis. Jam netekę girdėti, kad kuri nors šeimininkė prikeptų žąsienos kotletų. Bielinių šeimoje moterys moka paruošti žąsį. Sako, nėra ko nemokėti. Jauną žąsį iš ryto jie užmarinuoja, o po pietų kepa. Aiškino, kad ilgiau marinuojamos tik senos žąsys. Garantavo, kad jaunos žąsies, kuri auginama apie 3,5 mėnesio, mėsa bus minkšta.

Bielinių šeima prieš šventes į turgus jau nevažiuos, priima užsakymus namuose ir, jeigu reikia,  išvežioja žąsis. Pagrindiniai užsakovai – Vilniuje bei Kaune. Algirdas sako, kad kur didžiausi atlyginimai, ten ir perkamoji galia didžiausia.  

Pirkti iš anksto arba užsiauginti

Ne tik Aukštaitijoje, bet ir Vidurio Lietuvoje dar gyvos šventinių paukščių auginimo ūkeliuose tradicijos. Tą patvirtino ir kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius. „Visus auklėjame. Jeigu šeima galvoja, kad ant šventinio stalo reikės kaimiško paukščio, turi apie tai galvoti nuo vasaros. Netylėti, sakyti, kad ūkininkai spėtų pakankamai užauginti paukščių, – kalbėjo kooperatyvo vadovas. – Ūkininkai priauginę ne tik žąsų, bet ir ančių, kalakutų, pripenėjo vištaičių. Žmonės Lietuvoje dar laikosi tradicijos, nori įsigyti kaimišką paukštį ir išsikepti. Gruodžio vidury dar pats tas laikas jų paieškoti ir užsisakyti, kad augintojai į ūkininkų turgelius atvežtų pakankamą jų kiekį.“

M.Maciulevičiaus teigimu, saugiau yra nusipirkti iš anksto, nelaukiant prieššventinio šurmulio, ir paskerstą paukštį užsišaldyti dabar, nei jo paieškas palikti švenčių išvakarėms ir beieškant patirti streso arba net rizikuoti jo negauti. Maciulevičių šeima taip ir daro – nusiperka, įsimeta į šaldiklį, o prieš šventes atsišildo ir išsikepa.  

„Mes kaimo žmonėms aiškinome: visiems lieka nesuvartoto maisto, tad tereikia nepatingėti ir užsiauginti po žąsį ar po antį, ar net po keletą. Tikiu, kad nemažai pavienių kaimo žmonių ir pasiaugino. Pats važiuodamas per kaimus matau, kad prie sodybų ganosi po dvi, tris žąsis. Jos lesa žolę, joms tinka ir virtos bulvių lupenos, atliekos nuo stalo. Visapusė nauda. Senovėje visada taip darydavo, tik mes dabar tokie išlepę. Juk taip užauginti žąsį beveik nekainuoja“, – patikino M.Maciulevičius.

Smulkesni augintojai, užauginę 10 ančių ar žąsų, jas išparduoda „per kaimynus“. Tokiai prekybai net leidimų nereikia – nėra jokių biurokratinių reikalavimų. Jeigu žmogus nori, jis ir augina mažą paukščių pulkelį.

Jis sakė, kad smulkesni augintojai, užauginę 10 ančių ar žąsų, jas išparduoda „per kaimynus“. Tokiai prekybai net leidimų nereikia – nėra jokių biurokratinių reikalavimų. Jeigu žmogus nori, jis ir augina mažą paukščių pulkelį.

Paklausą turėjo gyvos antys 

Kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ duomenimis, Lietuvoje yra užsigrūdinusių ūkininkų, kurie ir kitiems užaugino nemažai šventinių paukščių. Prienų rajono ūkininkė Daiva Žukauskienė kaimiškų paukščių auginimą perėmė iš tėvų, senelių, prosenelių. Skaičiuoja, kad šį darbą dirba ketvirta karta, nes dabar padeda jau jų vaikų šeimos. Šiemet ūkininkė išaugino ančių, žąsų, kalakutų, vištų, tik gerokai mažiau. Augino tik trečdalį to, ką užaugindavo ankstesniais, palankiais metais. 

„Realizuotume daugiau ir šiemet, bet nesiryžome auginti. Elektra, kiti resursai brango. Vidurvasarį pasiskaičiavome apimtis, nes antis, žąsis auginame rudeniui“, – pasakojo augintoja.

Galutinės produkcijos iš D.Žukauskienės ūkio išvažiavo jau daug. Kalėdoms paliko tik 70 žąsų – vietos rinkai. Turi senus, savus klientus. Daug kas iš ūkininkės į savo sodybas išsivežė gyvas žąsis ar antis. Ūkininkei sakė, kad jų nepjaus, šers per žiemą. Daiva minėjo, kad pirkę gyvus paukščius nebūtinai juos skers, keps ir dės ant šventinio stalo, žmonių planai – įvairūs.

„Žmonės pirko poras. Rinkosi porą patelių ir vieną patiną. Tai gal laikys ilgiau. Gal kiaušinių sudės, gal pavasarį perins, gal nori naminių paukščių pulkelį sodyboje auginti. Pas mus šiemet nupirko labai daug gyvų ančių, kurias laikys dėl kiaušinių. Žmonės jau pradeda galvoti, kad reikia ir patiems užsiauginti, nes produktai brangsta“, – pasakojo D.Žukauskienė.

Ją stebina, kad Prienų rajone yra kaimų, kur žmonės jau nelaiko net vištų, vejas užsiauginę puoselėja aplinką, bet pamažu mąstysena keičiasi, nes pradeda suprasti, kad ne taip sudėtinga dėl savęs auginti 5 vištas ar kelias antis.

Pati D.Žukauskienė galvoja, kad jeigu situacija gerės, gal pavasarį paukščių pulkus vėl padidins. Derlius buvo neblogas, grūdų turi. Lauks, kas darysis po Naujųjų metų. Stresas, anot Daivos, ir pirkėjams, ne tik augintojams. D.Žukauskienė savo produkciją brangino nedaug – kelis centus uždėjo kiaušiniams, iš mėsos – kai kurioms paukštienos dalims. Kitos produkcijos nebrangino, paliko tą pačią kainą, kaip pernai. Už kilogramą žąsienos bei antienos prašo 10 eurų. Kalakutų jau labai nedaug belikę, tai tik saviems išdalins.

M.Maciulevičius: „Mes kaimo žmonėms aiškinome: visiems lieka nesuvartoto maisto, tad tereikia nepatingėti ir užsiauginti po žąsį ar po antį, ar net po keletą. Tikiu, kad nemažai pavienių kaimo žmonių ir pasiaugino.“

Anot jos, paruošti paukščius pardavimui padeda ūkyje įrengta moderni skerdykla, plunksnų pešimo aparatai. Tiesa, pripažįsta, jog daugiausia laiko ir jėgų atima žąsų ir ančių paruošimas, nes jų plunksnos kitokios, prie jų reikia daug rankų darbo. D.Žukauskienė įpratusi dirbti prieš šventes, sako, ir jos nuotaika būna šventiška, būna kitoks ir pirkėjas.

Paukščiukų pirko mažiau

Kochanauskų ūkis iš Babtų (Kauno r.) smulkusis šeimos turi inkubatorius, bet jiems keliami dideli reikalavimai, antra – pasidarė nerentabilu perinti. Geriau išperintus nusipirkti. „Visą laiką gyvename nežinomybėje. Kai viskas labai brangsta, tai juk žąsis, antis yra šventinis paukštis Kalėdoms, Naujiesiems metams. Priauginti mes turime galimybių, per daugybę metų atidirbta technologija, jaunų išperintų paukščiukų yra, bet problemos kyla išaugintus paukščius realizuojant. Mat jų auginimo kaštai išaugo, tad brango ir paukščiai, todėl nežinome, ar pirks“, – situaciją komentavo jaunų paukščiukų prekyba užsiimantis ūkininkas Vladas Kochanauskas.

Kalėdinės žąsys greitai gali likti tik prisiminimuose

Šiemet, prekiaujant paukščiukais, V.Kochanauskas jau matė, kad smulkieji ūkininkai pirko mažiau, bet tendencija sodybose auginti 5–10 žąsiukų šiemet dar išliko. Tuo tarpu stambesnieji paukščių augintojai apimtis mažino per pusę arba visai neaugina.

Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo reikalų ir žemės ūkio skyriaus vedėjo Žydrūno Vasiliausko pastebėjimu, jų krašte vienintelis Cimakauskų ūkis, įsikūręs Kučiūnuose, šventiniam stalui siūlo kalakutų. „Važinėjant, pulkeliai paukščių Dzūkijos gyventojų kiemuose dar matyti, tai reiškia, kad turi žmonės, bet dažniausiai augina tik savo poreikiams. Žinau, augina 20–30 broilerių, bet visus pasipjauna ir šaldo. Sako, per metus susivalgo. Prekyba neužsiima, jeigu gal kas paprašytų, gal ir parduotų vieną kitą“, – teigė Ž.Vasiliauskas.

Rima Kazakevičienė


Naujausias Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram kanale. Jei manai, kad mano darbas yra naudingas, pasidalink, prenumeruok, padėkok ar paremk...

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
17.01.2021 laikas 12:04 Ožiažolė nuo daugybės ligų
Vienas sąžiningas, paslaugus ir nepaprastai daug žinių turėjęs žolininkas ši augalą vadino «gerai patikrintu ir labai efektyviu». Tas augalas - tai mažoji ožiažolė, stebėtinai nereiklus ir gyvybingas salietrinių šeimos augalas....

Skaityti daugiau

01.02.2021 laikas 10:53 Morkos: Morkų nauda sveikatai ir grožiui
Kultūriniu augalu morkos tapo tik viduramžiais ir tuo metu buvo laikomos ypatingu delikatesu. Nors šiais laikais morkos tapo įprasta kasdiene daržove, jų vertingosios savybės nė kiek nesumenko. Morkos gydo, tonizuoja, stiprina, jaunina organizmą....

Skaityti daugiau

10.08.2022 laikas 08:59 Rugpjūtį atiduodame duoklę daugiametėms gėlėms
Rugpjūtis – idealus laikas pasirūpinti nužydėjusiomis daugiametėmis gėlėmis. Jas galite perkelti, dauginti ar papildomai tręšti. Tačiau atliekant persodinimo darbus svarbus ne tik kastuvas ir darbo pirštinės – pasiruoškite natūralių dezinfekcinių priemonių ir prieš iškasant augalus pasidomėkite, kur...

Skaityti daugiau

10.04.2021 laikas 09:54 Ridikėliai: Veislės, Savybės, Naudojimas
Ridikėliai yra vienmečiai ilgadieniai žoliniai augalai. Tai pačios ankstyviausios pavasarinės daržovės. Augalo šaknynas išsidėstęs 20-25 cm gylyje. Ridikėlių lapai padengti trumpais plaukeliais. Apatiniai tikrieji jų lapai lyriški, viršutiniai pertraukti, su stambesne viršutine bei keletu smulkesnių...

Skaityti daugiau

05.02.2023 laikas 11:53 Pomidorų liga, kuria serga dažnas daržininkas
„Pomidorligė“ daržininkus kamuoja ištisus metus. Net žiemą, kai lauke spaudžia minusas ir apie ryškiaspalvius pomidorus būtų galima tik susapnuoti, daržininkai jau rikiuoja sėjos planus, renkasi veisles, apžvelgia praėjusių sėkmes ir pralaimėjimus lysvėse....

Skaityti daugiau