Naujos prevencinės galimybės: kaip išvengti vilkų daromos žalos?

Lietuvoje augant vilkų populiacijai iškyla vis didesnė rizika patirti jų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Geriausia priemonė išvengti plėšrūnų žalos – prevencinės priemonės. Jų įrengimas remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP). Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytos kompensuoti ne tik prevencinės priemonės, bet ir aviganių įsigijimas. 

Labiausiai nukenčia avių augintojai

Įvairių Lietuvos regionų ūkininkai skundžiasi, kad vilkai puola jų auginamus gyvulius ir padaro žalos. Duomenys rodo, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. šis skaičius išaugo ir yra ne mažesnis kaip 63 vilkų šeimos.

Nuo vilkų labiausiai nukenčia avininkystės sektorius. Nukentėjus nuo plėšrūnų, avių ir kitų ūkininkų gyvūnų augintojams yra skiriamos kompensacijos. Žalos galima išvengti taikant prevencines priemones – pirmiausia tveriant elektrinius aptvarus.

Jų įsigijimas remiamas pagal 2014–2020 m. KPP veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Tam buvo skirta per 1,6 mln. eurų paramos. Jau pasirašytos 257 paramos sutartys, o patvirtinta paramos suma siekia apie 1,1 mln. eurų.

„Šia priemone, kuri startavo tik 2020 metais, ūkininkai labai domėjosi ir teikė paraiškas paramai gauti. Tiesa, ne visas Lietuvos savivaldybes ji apėmė. Vertinimo kriterijus toks, kad ūkininkai galėjo dalyvauti tik iš tų savivaldybių grupių, kuriose vilkai padarydavo daugiausia žalos. Buvo nustatytos 3 grupės pagal padarytos žalos mastą. Kasmet tose grupėse būdavo pokyčių, vienos savivaldybės iškrisdavo ar patekdavo į kitą grupę, kitos atsirasdavo“, – komentavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Mikaliūnienė.

Parama skiriama už vielinių, juostinių ar tinklinių elektrinių aptvarų, taip pat ir elektros tiekimo ir palaikymo įrenginių įsigijimą. Paramos dydis – iki 5 000 Eur (be PVM) vienam paramos gavėjui. 100 proc. kompensuojamos visos tinkamos išlaidos.

Kompensuos ir išlaidas aviganiams įsigyti

Šiemet, pradėjus įgyvendinti Strateginį planą, bus remiamas prevencinių priemonių prieš vilkų daromą žalą įsigijimas pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Tam skirta 3 mln. eurų. Siekiama prevenciškai saugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų daromos žalos, kartu išsaugant biologinę įvairovę ir subalansuotą ekosistemų funkcionavimą.

Nauja tai, kad be paramos negamybinėms investicijoms, skirtoms ūkinių gyvūnų aptvėrimui lauke, bus remiamas ir šunų įsigijimas.

Padidėjo didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui: 7 500 Eur be pridėtinės vertės mokesčio, kai parama teikiama techninius reikalavimus atitinkančio aptvaro įsigijimui (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo ir elektros padavimo) bei 2 aviganiams šunims įsigyti (įskaitant dresūrą). Tai gali būti  Podhalės aviganiai, kurio 1 vieneto įsigijimo fiksuotas įkainis – 1 000 Eur be PVM,  arba Vidurio Azijos aviganiai, kurių 1 vieneto įsigijimo fiksuotas įkainis – 850 Eur be PVM.

Jeigu įrengiamas tik aptvaras, tuomet gali būti kompensuojama iki 5 500 Eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).

Paramos intensyvumas -  nuo 20 iki 65 proc.

Paramą galės gauti ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), įregistravę valdą. Pareiškėjas turi laikyti ne mažiau kaip 1 planuojamą prevenciškai saugoti sutartinį gyvulį (avis, ožkas, karves, kt. galvijus). Svarbu įsidėmėti, kad parama teikiama gyvulių apsaugai, kai jie laikomi lauke – pievose, ganyklose. Projekto įgyvendinimo vieta negali būti namų valda, sodyba, miškas.

Dar viena sąlyga – projekto įgyvendinimo vieta turi priklausyti savivaldybei, kurioje per pastaruosius 5 m. registruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalų atvejų.