Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Kaimo naujienos » Ūkininkas

Kaip gauti pinigų už ūkininkaujant sukauptą anglį?

Kaip gauti pinigų už ūkininkaujant sukauptą anglį?

Vilnius. Įvairiose pasaulio šalyse funkcionuoja savanoriškos anglies rinkos, iš kurių uždirba ir žemdirbiai. Kada Lietuvos žemdirbiai galės gauti pajamų už sukauptą anglį?

Ūkininkaujant sukauptai angliai skirta „Agromaisto forumo 2022“ diskusija, kurios dalyvių teirautasi, ar iš rinkos ateinančios iniciatyvos siūlo tinkamiausius sprendimus, ar žodį turėtų tarti ir valdžia?

Pasaulinė patirtis rodo, kad ūkininkams sunku tiesiogiai dalyvauti savanoriškoje rinkoje, todėl atsiranda vietos tarpininkams, kurie padeda žemdirbiams gauti pinigų už sukauptą anglį. Tai realizuojama vykdant įvairius projektus, suskaičiuojamas sukauptos anglies kiekis, kuris paverčiamas kreditais, o šie paleidžiami į rinką. Anglies kreditus gali įsigyti bet kas.

Pasak Žaliosios politikos instituto direktoriaus Remigijaus Lapinsko, anglies ūkininkavimas turi leisti ūkininkams prieiti prie finansų, kad jiems būtų atlyginta už tai, ką jie daro daugiau, nei jiems priklauso. Antra, ūkininkaujant sukauptas anglies kiekis turi būti labai aiškiai suskaičiuojamas ir įvertinamas, t. y. pinigai turi ateiti už rezultatą.

„Europos žemės ūkio politika – BŽŪP – moka pinigus už procesą, pavyzdžiui, tausojamąjį žemės dirbimą, pievų atkūrimą, o ne už rezultatą. Kalbant apie anglies kaupimą ūkininkaujant, siekiama sudaryti galimybę pamatuoti ir įvertinti tai, ką padaro žemdirbiai, nes tik tada jų turimi anglies sertifikatai įgytų vertę, už kurią suinteresuoti asmenys galėtų sumokėti. Kitaip tariant, tie, kurie dar negeba ar nenori tinkamai prisidėti prie klimato situacijos gerinimo, sumokėtų tam, kuris šioje srityje nuveikia kai ką reikšmingo, t. y. ūkininkui“, – kalbėjo R. Lapinskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus teigimu, ūkininkaujant kaupiama anglis susijusi su investicijomis, todėl apie platų žemdirbių įsitraukimą kol kas nėra kalbos. Tiesa, yra ūkininkų, kurie įsijungė į šį procesą savanoriškai, bet vėliau nusprendė neskubėti, nes žaidimo taisyklės neaiškios.

„Atsirado pagrįstų nuogąstavimų, kad didžioji dalis ūkininko sukuriamos vertės naudos pavidalu atiteks tarpininkams. Labai suprantama, kad ūkininkai, tiesiogiai dalyvaujantys kaupiant anglį, norėtų tam tikros grąžos“ – sakė R. Juknevičius.

„Agrokoncerno“ Agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovas Arnas Radzevičius pabrėžė, kad žemės ūkis surenka pakankamai daug CO2 ir iš to gali uždirbti, bet, jo manymu, Lietuvos rinka tuo požiūriu dar nėra brandi, nėra pakankamai edukuota, viskas palikta savieigai, situacija neišnaudojama.

Donatas Dailidė, „Dojus Group“ generalinis direktorius, atkreipė dėmesį į sukauptos anglies sertifikavimo klausimą. Norint paversti sukauptą anglį preke, t. y. kreditais, ją būtina setifikuoti. Europoje nėra vieningos sertifikavimo sistemos, veikia dvi pagrindinės sertifikavimo įstaigos – „Verra“ ir „The Gold Standard“.

Žaliosios politikos instituto direktoriaus R. Lapinsko manymu, valstybė privalo dalyvauti sudarant sąlygas anglies rinkai kurtis ir nustatant žaidimo taisykles.

„Dalyvavimas anglies kaupimo programoje susijęs su technologine pertvarka, gyvulių raciono ir žemės dirbimo formų keitimu – ėjimu į tiksliąją žemdirbystę. Tai milžiniškos permainos, todėl valstybė negali likti nuošaly, ji turi imtis aktyvaus vaidmens. Tarkime, tam, kad Portugalija nusipirktų Lietuvos ūkininkių anglies kreditų, o ūkininkai iš savo darbo tinkamai uždirbtų, turi veikti rinkos mechanizmai, birža, reikia sukurti standartus, numatyti auditavimo galimybes ir kt.“, – sakė R. Lapinskas.

„Agrokoncerno“ atstovo A. Radzevičiaus žodžiais, valstybei dalyvauti svarbu dar ir todėl, kad anglies kreditų prekybai būdingas tarptautiškumas bei tarpsektoriškumas: kreditai keliauja tarp sektorių, jie sukuriami žemės ūkyje, o atsiduria pramonėje, iš vienos šalies į kitą. Arba kuriamos skirtingas šalis apimančios schemos, kaip, pavyzdžiui, tarp Danijos ir Ukrainos. Valstybė šiuo atveju padeda apskaičiuoti kreditus ir juos monetarizuoti, kad jie patektų į rinką.

D. Dailidė pristatė ir kitą požiūrį: kai kurios šalys laikosi pozicijos, kad sprendimai turi būti lokalūs, t. y. prekyba anglies kreditais turi vykti to regiono rinkoje, kurioje jie sukurti. Įmanoma sudaryti net ir prekybos anglies kreditais ateities sandorius, jei ūkininkai įsipareigoja vykdyti veiklą apibrėžtą laiką. Tokių santykių galimybę turi sureguliuoti valstybė.

LŪS pirmininkas R. Juknevičius pažymėjo, kad kai kurie verslai beveik išnaudojo galimybes mažinti taršą, o žemės ūkis ne.

„Net intensyvinant gamybą galima mažinti taršą, tausoti aplinką. Būtina palaikyti šią galimybę ir už ją atlyginti. Ūkių tvarumo pagrindas turi būti ne patriotinis ūkininkų nusiteikimas ir entuziazmas, o finansinės paskatos ir atlyginimas, t. y. ūkiai turi būti tvarūs ir ekonomiški. Žemdirbiai negali dirbti nuostolingai“, – sakė R. Juknevičius.

R. Lapinskas apeliavo, kad valdžia turi nedelsdama kurti anglies kreditų rinkos taisykles ir mechanizmus. „Jei nesukursime sistemos laiku, atsitiks kaip su atliekomis ir pakuotėmis. Turime pasiruošti, nes čia gerokai didesni pinigai. Ministerijos (Žemės ūkio ir Aplinkos – red. past.) neturėtų snausti“, – pabrėžė R. Lapinskas.

Pernai Europos Komisija pristatė anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvą. Šių metų pabaigoje EK planavo pateikti reglamentą anglies kaupimui Europoje sertifikuoti.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.

Naujausias Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram kanale. Jei manai, kad mano darbas yra naudingas, pasidalink, prenumeruok, padėkok ar paremk...

avatar
0
1
Dar vienas ūkininkam bandomas užmauti apynasris, kontroliuoti prisidengiant klimatu.... Nepamirškime ūkininkai, kas šiuo metu vykdoma... kas vyko Danijoje... Labai gražiai, kalbama o esmė visai kitokia... suvaržymas, ūkių naikinimas...
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
18.10.2020 laikas 20:49 Saulėgrąžos - Naudingas Produktas

Žmogus, griaužiantis saulėgrąžas gatvėje, daugeliui kelia antipatiją. Visuotinai priimtos elgesio normos sako, kad tai nemandagu. Taip ir yra! Tačiau tai - išankstinis prastas požiūris į saulėgrąžų sėklas apskritai. Tikrai nepagrįstas kaltinimas šiam produktui kenksmingumu žmogaus organizmui yra ...

Skaityti daugiau

02.03.2019 laikas 11:35 Aguonų sėklų aliejus
Aguonų aliejuje gausu linoleno arba Omega-6 nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, kurios dalyvauja normalioje medžiagų apykaitoje, odos ir plaukų augime, palaiko tinkamą reprodukcinę funkciją.

Skaityti daugiau

27.10.2022 laikas 08:11 Patarimai, kaip saugoti rudens derlių
Šviežias rudeninis derlius yra apdovanojimas už visas pastangas šiltuoju sezonu auginant ir prižiūrint daržoves, kurios iki vėlyvo pavasario tarnaus kaip maisto bei vitaminų atsargos. Vis dėlto ar daržovės tikrai peržiemos, priklauso nuo tinkamų laikymo sąlygų. Pavyzdžiui, kartu laikomos bulvės ir s...

Skaityti daugiau

24.05.2020 laikas 17:40 Juodasis beržo grybas (Inonotus obliquus) ir juodgrybio džiovinimas

Ką vertėtų žinoti apie juodgrybio naudojimą? Luo senų laikų juodojo beržo grybo arbata ir nuovirai vartojami skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti, prieš piktybinius auglius (vėžį), stabdo uždegimus, mažina arterini ir veninį kraujo spaudimą, gliukozės kiekį kraujo plazmoje (vidinės gry...

Skaityti daugiau

22.11.2022 laikas 09:06 Išaugus kainoms – ūkininkai ieško finansavimo alternatyvų
Per pastaruosius metus ūkininkų skolinimosi įpročiai keitėsi. Kai ankstesniais metais ūkininkai drąsiai investavo į ūkių modernizaciją, šiais metais pastebimas gerokai išaugęs apyvartinių lėšų poreikis.

Skaityti daugiau