Donaldas Trampas Jungtinėse Tautose: Klimato kaita – didžiausias pasaulinis sukčiavimas

2025 m. rugsėjo 23 d., Niujorke vykstančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asemblėjoje, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) sukėlė tikrą audrą. Jo beveik valandą trukusi kalba, gerokai viršijusi nustatytus 15 minučių limitą, buvo kupina aštrių pareiškimų apie klimato kaitą, migraciją ir tarptautinius susitarimus. Trampas pavadino globalų atšilimą „didžiausiu sukčiavimu pasaulyje“ ir paragino kitas šalis atsisakyti „žaliosios apgaulės“. Šis įvykis ne tik pabrėžė JAV izoliacionizmo politiką, bet ir sukėlė diskusijas visame pasaulyje apie klimato politikos ateitį. Šiame straipsnyje, remdamiesi užsienio šaltiniais, analizuosime, kiek tiesos yra Trampo teiginiuose, jo politikos pasekmes ir kaip tai veikia Lietuvą bei Europą.

Donaldas Trampas Foto: Al Drago / Reuters

Trampo kalbos esmė: Klimato kaita kaip „sukčiavimas“

Donaldas Trampas (Donald Trump), kalbėdamas daugiau nei 150 pasaulio lyderių akivaizdoje, teigė, kad klimato kaita yra „didžiausias sukčiavimas, kada nors įvykdytas pasaulyje“ ir „globalaus atšilimo melas“. Jis priminė senas Jungtinių Tautų prognozes: „1982 m. Jungtinės Tautos pareiškė, kad iki 2000 m. klimato kaita sukels katastrofą, kuri bus tokia pat negrįžtama kaip branduolinis karas. 1989 m. jos pareiškė, kad per dešimtmetį ištisos šalys išnyks nuo žemės paviršiaus. To neatsitiko“. Anot Trampo, tokias prognozes daro „kvaili žmonės, kurių darbas kainavo jų šalims milijonus“. Jis taip pat pavadino anglies pėdsaką „blogų žmonių išgalvotu dalyku“ ir paragino atsisakyti „žaliosios apgaulės“.[1]

Šie pareiškimai sukėlė šoką daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) savo kalboje pabrėžė, kad „pasaulis griūva“ dėl izoliacijos ir ragino didinti bendradarbiavimą klimato klausimais.[2] Tarptautinė žiniasklaida, tokia kaip The New York Times, pavadino Trampo kalbą „išpuoliu prieš klimato mokslą“ ir pabrėžė, kad globalus atšilimas yra įrodytas faktas.[3]

Istorinis kontekstas: Trampo klimato politika nuo 2017 m.

Trampo požiūris į klimato kaitą nėra naujas. Per pirmąją kadenciją, 2017 m., jis pasirašė dekretą, panaikinantį Barako Obamos (Barack Obama) priimtas klimato priemones, įskaitant Švaraus oro aktą. 2019 m. JAV oficialiai pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo, argumentuodama, kad jis kenkia Amerikos ekonomikai. 2021 m. Joe Bidenas (Joe Biden) grąžino JAV į susitarimą, bet 2025 m. sausio 20 d., inauguracijos dieną, Trampas vėl pasirašė vykdomąjį įsaką „Dėti Ameriką pirmą tarptautiniuose aplinkos susitarimuose“, inicijuodamas pasitraukimą.[4]

Ankstesnėje kadencijoje Trampas pavadino klimato kaitą „mitu“ ir „brangiu melu“. 2025 m. jis tęsia šią liniją, atleisdamas šimtus mokslininkų iš Nacionalinio klimato vertinimo grupės ir kuriant alternatyvius pranešimus, kuriuose klimato grėsmė minimizuojama.[5] Pagal Reuters, Trampas teigia, kad žalioji energetika – tai „sukčiavimas“, o atsinaujinanti energija, tokia kaip vėjas ir saulė, yra „juokas“, nepaisant duomenų, rodančių, kad ji skatina ekonomikos augimą.[6]

Faktai prieš teiginius: Kiek tiesos Trampo žodžiuose?

Trampo primintos 1982 ir 1989 m. JT prognozės buvo ankstyvi įspėjimai, pagrįsti tuo metu turimais duomenimis. Nors kai kurie terminai nepasitvirtino tiksliai, mokslas rodo, kad klimato kaita vyksta sparčiau nei prognozuota. Pagal CNN faktų patikrinimą, globalus atšilimas yra „įrodytas faktas“, o žmogaus veikla sukelia 91–100% šiltėjimo.[7]

The Guardian praneša, kad Trampo kalboje buvo bent penki melagingi teiginiai apie klimato kaitą, imigraciją ir karus.[8] Klimato mokslininkai, tokie kaip Maiklas Mannas (Michael Mann), vadina tai „šaudymu sau į koją“, remiantis senais, paneigtais tyrimais.[9]

Pasaulio reakcijos: Nuo pasmerkimo iki palaikymo

Trampo kalba sulaukė įvairių reakcijų. Kolumbijos prezidentas Gustavo Petras (Gustavo Petro) kritikavo JAV už smūgius Karibų jūros laivuose, siejant tai su klimato pasekmėmis.[10] Europarlamento nariai debatavo apie JAV pasitraukimą iš Paryžiaus susitarimo, pabrėždami, kad ES liks susitarime.[11]

X platformoje (buv. Twitter) reakcijos buvo prieštaringos. Kai kurie vartotojai, tokie kaip @PeterDClack, palaikė Trampą, teigdami, kad klimato kaita – „melas“. Kiti, pvz., @ClimateConnex, pavadino tai „kvailyste, žaidžiančia rusišką ruletę su civilizacija“.[12] ABC News faktų patikrinimas rodo, kad Vokietija, priešingai Trampo teiginiams, sėkmingai pereina prie atsinaujinančios energijos – 60% elektros iš vėjo ir saulės.[13]

JAV vidaus politika: Pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo

2025 m. sausio 20 d. Trampas pasirašė įsaką, inicijuojantį JAV pasitraukimą iš Paryžiaus susitarimo antrą kartą. Tai reiškia, kad JAV neprisidės prie 1,3 trln. USD klimato finansavimo tikslo iki 2035 m.[14] White House pranešime teigiama, kad susitarimas „neteisingai apkrauna JAV“.[15]

Šis žingsnis atšaukia Bideno klimato darbotvarkę, įskaitant subsidijas elektromobiliams ir anglies mokesčius. Pagal NPR, tai naudos iškastinio kuro pramonei, bet kenkia sveikatai ir ekonomikai ilgalaikėje perspektyvoje.[16] Klimato aktyvistai, tokie kaip Earthjustice, surinko 225 000 komentarų prieš šį sprendimą.[17]

Lietuvos ir ES perspektyva: Kaip tai veikia mus?

Lietuvoje klimato kaita jau juntama: potvyniai, sausros ir ekstremalūs orai. ES, įskaitant Lietuvą, įsipareigojo Paryžiaus susitarimui, siekdama neutralumo iki 2050 m. Trampo pasitraukimas silpnina globalų frontą, bet stiprina ES lyderystę. Lietuvos energetikos ministras teigia, kad tai skatina diversifikaciją nuo rusiško dujų.[18]

Remiantis Bloomberg, JAV pasitraukimas gali padidinti Kinijos įtaką žaliojoje technologijoje, o Lietuva, kaip ES narė, turi galimybę tapti saulės ir vėjo energijos centru Baltijos regione.[19]

Mokslas ir ateitis: Kodėl klimato kaita nėra melas

Klimato mokslas remiasi dešimtmečiais tyrimų. NASA duomenys rodo, kad 2024 m. buvo karščiausi metai istorijoje, o uraganai stiprėja dėl šiltėjimo.[20] Trampo administracija atleidžia mokslininkus ir slepia duomenis, bet tarptautiniai šaltiniai, tokie kaip IPCC, patvirtina grėsmę.[21]

Išvada: Trampo kalba – tai ne tik retorika, bet ir politika, keičianti pasaulį. Nors jo teiginiai paneigti, jie atspindi izoliacionizmą. Lietuva ir ES turi stiprinti savo pastangas, kad klimato kaita nebūtų „sukčiavimu“, o realia grėsme.

Detali analizė: Žalioji energetika – sukčiavimas ar ateitis?

Trampas teigia, kad žalioji energetika – „sukčiavimas“, kainuojantis milijardus. Tačiau IRENA ataskaita rodo, kad atsinaujinanti energija sukuria 12 mln. darbo vietų globaliai ir mažina energijos kainas 20%.[22] Vokietijoje, nepaisant Trampo kritikos, 60% elektros iš atsinaujinančių šaltinių, o ekonomika auga 2% per metus.

Cituojant Time: „Trampas sakė, kad jei neatsisakysite žaliosios apgaulės, jūsų šalis žlugs“. Bet faktai rodo priešingai: Kinija, investavusi į saulės energiją, tapo pasaulio lyderiu, o JAV atsilieka.[23]

Paieška susijusiomis temomis: Donaldas Trampas klimato kaita