Z karta ir politinis smurtas: Ar jauni žmonės pateisina prievartą politiniams tikslams?

Naujausios apklausos rodo, kad „Z karta“ yra labiausiai linkusi laikyti pateisinamu politinį smurtą. Ar tai tik laikina tendencija, ar ženklas, kad jaunimas nusivylęs demokratija? Šiame straipsnyje analizuojame faktus iš užsienio šaltinių, įskaitant YouGov tyrimą po Čarlzo Kirko (Charlie Kirk) nužudymo, ir ieškome priežasčių: nuo ekonominių spaudimų iki interneto radikalizacijos.

Šiandien, kai politinis klimatas įkaista, Z karta – gimusi po 1997 m. – tampa vis labiau pastebima ne tik kaip socialinių tinklų kūrėja, bet ir kaip potenciali pokyčių varomoji jėga. Tačiau pastarųjų metų įvykiai JAV, tokie kaip pasikėsinimai į Donalą Trampą (Donald Trump) ir Čarlzą Kirką, kelia klausimą: ar jauni žmonės mato smurtą kaip priemonę siekti tikslų? Remdamiesi tarptautiniais tyrimais ir naujienomis, šiame straipsnyje nagrinėjame tiesą už šių tendencijų, papildydami duomenimis iš Newsweek, YouGov ir McKinsey ataskaitų.

Apklausos rezultatai: Z karta prieš kitas kartas

YouGov apklausa, atlikta 2025 m. rugsėjo 11 d., kitą dieną po Čarlzo Kirko (Charlie Kirk) nužudymo Jutoje, atskleidė šokiruojančius skaičius. 20 proc. Z kartos atstovų teigia, kad smurtas kartais gali būti pateisinamas siekiant politinių tikslų. Palyginimui, taip mano tik 14 proc. tūkstantmečio kartos (millennials), 8 proc. X kartos ir vos 3 proc. tyliosios bei kūdikių bumo kartų.[1]

Šie duomenys nėra atsitiktiniai. Apklausa, kurią atliko 4000 JAV suaugusiųjų, parodė, kad jaunesni respondentai dažniau mato smurtą kaip įrankį pokyčiams. Ekspertai, kalbinti Newsweek, pabrėžia, kad tai lemia tiek istoriniai precedentai – pavyzdžiui, 1968 m. JAV jaunimo parama riaušėms po Martino Liuterio Kingo jaunesniojo (Martin Luther King Jr.) nužudymo – tiek šiuolaikiniai veiksniai: socialinė žiniasklaida ir ekonominis spaudimas.[2]

Šie skaičiai kelia nerimą, nes Z karta sudaro vis didesnę rinkėjų dalį. 2024 m. JAV rinkimuose jie sudarė 21 proc. balsavusiųjų, o iki 2030 m. jų įtaka augs dar labiau.[3]

Neseniai įvykę smurto aktai: Z kartos vyrai įtariamieji

Praėjusiais metais JAV įvyko keletas politiškai motyvuotų išpuolių, kuriuose įtariamieji buvo Z kartos vyrai. Pirmasis – 2024 m. liepos 13 d. pasikėsinimas į Donalą Trampą (Donald Trump) Butleryje, Pensilvanijoje. 20-metis Tomas Metju Kruksas (Thomas Matthew Crooks) šovė iš AR-15 tipo šautuvo stogo, sužeisdamas Trampą į ausį. Motyvai lieka neaiškūs, bet jo telefone rasta paieškos Trampo ir Joe Baideno (Joe Biden) atvaizdais.[4]

Antrasis – 2024 m. gruodžio 4 d. „UnitedHealthcare“ generalinio direktoriaus Briano Tompsono (Brian Thompson) nužudymas Niujorke. 27-metis Lui Džordžas Mangionė (Luigi Mangione) buvo suimtas po penkių dienų. Jo manifeste draudikai vadinti „parazitais“, o šovinių tūtelių užrašuose – „neigti“ ir „nušalinti“ („deny“ ir „depose“). Mangionė, baigęs Pensilvanijos universitetą, buvo motyvuotas ideologine neapykanta korporacijoms.[5]

Trečiasis – 2025 m. rugsėjo 10 d. Čarlzo Kirko (Charlie Kirk) nužudymas Jutos slėnio universitete. 22-metis Taileris Robinsonas (Tyler Robinson) apkaltintas šūviu į Kirką per „American Comeback Tour“ renginį. Jo motina nurodė, kad sūnus pastaraisiais metais tapo „labiau politiškas“, linkęs į kairiąsias pažiūras, palaikantis LGBTQ+ teises.[6]

Visi trys įtariamieji – Z kartos vyrai. Tai nėra atsitiktinumas, sako sociologė Džoan Viljams (Joan Williams) iš UC Hastings College of the Law: „Kai vyrams kyla grėsmė jų vyriškumui, jie linkę pabrėžti jį dar labiau – politinis smurtas yra vienas būdų.“[7]

Istorinis kontekstas: Jaunimas ir smurtas nuo 1968 m.

Istoriškai jauni žmonės visada buvo labiau linkę pritarti smurtui. 1968 m. Nacionalinė smurto priežasčių komisija nustatė, kad po Martino Liuterio Kingo jaunesniojo (Martin Luther King Jr.) ir Roberto F. Kenedžio (Robert F. Kennedy) nužudymų jaunesni amerikiečiai dažniau pateisino riaušes.[8]

Tačiau Monash universiteto profesorius Lukas Valšas (Lucas Walsh) pabrėžia skirtumus: „Z karta bręsta klimato krizės, pragyvenimo išlaidų ir geopolitinių konfliktų laikotarpiu, kurį skatina susiskaldymą socialinė žiniasklaida.“ 2023 m. tarptautinis 30 šalių tyrimas parodė, kad 42 proc. jaunų respondentų pritaria karinei valdymui, palyginti su 20 proc. vyresnių.[9]

Daugiau nei trečdalis jaunimo sutinka, kad „stiprus lyderis“, apeinantis rinkimus, yra geras valdymo būdas. Tai rodo mažėjantį tikėjimą demokratija, ypač po 2021 m. sausio 6 d. Kapitolijaus šturmo, kurį 16 proc. Z kartos respondentų pritarė.[10]

Ekonominis spaudimas: Pagrindinis veiksnys

Monash universiteto profesorius Lukas Valšas (Lucas Walsh) teigia, kad ekonominis nesaugumas yra pagrindinis veiksnys. Apie 58 proc. Z kartos jaučia tik „šiek tiek kontroliuojantys“ savo finansus. McKinsey duomenimis, vienas iš keturių Z kartos darbuotojų turi kelis darbus, 26 proc. sako, kad atlyginimas nepakankamas, o 77 proc. ieško naujo darbo – dvigubai daugiau nei vyresni.[11]

Pajamos – 30-35 tūkst. dolerių per metus, pusė gyvena nuo algos iki algos. Būstas – didžiausia našta: 60 proc. nuomininkų išleidžia virš 30 proc. pajamų nuomai, metropoliuose – iki 70 proc. Trampo laikotarpiu infliacija kilo 2,9 proc., o namų kainos reikalauja 114 tūkst. dolerių metinių pajamų – 70 proc. augimas nuo 2019 m.[12]

Džoan Viljams (Joan Williams) sako: „71 proc. amerikiečių mano, kad vyrui svarbu būti maitintoju, bet tai sunkėja jauniems vyrams. Tai skatina politinį smurtą kaip vyriškumo demonstravimą.“[13]

Interneto pyktis ir ekstremizmas

Džo Džeksonas (Joe Jacobson) iš „Progress Action Fund“ vadina smurto normalizavimą „nerimą keliančia tendencija“. Z karta augo su algoritmais, rodančiais smurtą: policijos vaizdai, žaidimai, filmai. Džeksonas Kačas (Jackson Katz) pabrėžia: „Jauni vyrai bombarduojami toksinėmis žinutėmis, pvz., nuo Nikaso Fuenteso (Nick Fuentes) „Groypers“ – baltųjų nacionalizmo ir antisemitizmo.“[14]

2025 m. tyrimai rodo, kad interneto radikalizacija veikia 13-25 m. vyrus, jautrius izoliacijai. Algoritmai siūlo misoginiją kaip „saviugdos“ turinį, vedantį prie ekstremizmo.[15]

Kas toliau? Sprendimai ir perspektyvos

Ekspertai siūlo: stiprinti švietimą apie demokratiją, kovoti su dezinformacija ir spręsti ekonominius iššūkius. CIRCLE tyrimas rodo tris Z kartos profilius: 63 proc. – pasyviai vertina demokratiją, bet nesikuria; kiti – radikalūs reformatoriai.[16]

PRRI apklausa patvirtina: Z karta labiau liberali, bet nusivylusi institucijomis.[17]

Ši tendencija nėra neišvengiama. Su tinkamomis intervencijomis – nuo mentorystės iki reguliavimo – Z karta gali tapti demokratijos gynėja, o ne grėsme.