Pasaulio Paslaptys: Mokslas, Sveikata, Mistika ir Daugiau:
Ši teorija Visatą laiko esant tarsi holograma – kaip kad trimatis vaizdas gali būti pavaizduotas filmo kadre. Juodųjų skylių tyrimai rodo, kad tai visiškai įmanoma, nes maksimali bet kurios erdvės srities entropija apibrėžiama ne jos tūriu, o paviršiumi. Ji gali tapti naujos teorijos apie Visatą pagrindu.
Žiūrint į žmogaus kūną kaip į sąveikaujančių molekulinių tinklų sistemą, o sistemos sutrikimams pritaikant nanotechnologijas, galima išgydyti ligas o, galbūt, ir jų išvengti.
Dvasių regėtojas lyg detektoriumi skenuoja po kojomis esančią žemę ir gali tiksliai nurodyti net prieš kelis šimtmečius palaidotų žmonių kapavietes. Žemaitis sugeba pasakyti, vyras ar moteris po žeme guli, nusako palaidotų žmonių skaičių ir net tai, ar žmogus laidotas be bažnytinių apeigų.
Prieš penkiasdešimt metų sovietmečio kino fabrike prasidėjo nauja epocha: 1965 metų rugjūčio 16 dieną į Sovietų sąjungos kino teatrus iškeliavo filmo „Operacija „Y“ ir kiti Šuriko nuotykiai“ kopijos. Komedija sulaukė ypatingo pasisekimo – ją vien kino teatruose išvydo 65 milijonai žiūrovų, o per televiziją iki šiol rodoma legendinę juostą nors kartą matė turbūt vis buvusių sovietinių respublikų gyventojai.
Sunku patikėti, kad motina galėtų įkalinti savo dukrą daugybei metų. Tačiau jei priežastis – nuolatinis merginos noras vaikščioti po vakarėlius, ieškoti atsitiktinių lytinių santykių ir skirtingų sekso partnerių, tai gal normalu? Tokia visiškai tikra istorija įvyko dar XIX amžiuje Paryžiuje, kai motina, neapsikentusi nuolatinių dukros klajonių, ėmė ir uždarė ją į palėpę. Ten ji praleido ketvirtį amžiaus.
Pseudomokslų srityje egzistuoja tokia sritis kaip vadinamoji uždraustoji archeologija. Šios srities entuziastai vis pateikia visuomenei keistus radinius, kurie gana dažnai tampa to meto sensacijomis.
JAV ėmė ruoštis katastrofiniams Saulės žybsniams, kurie mūsų planetą ištisus mėnesius paliktų be elektros.
Sprendžiant iš pranešimų apie žmones, pasižyminčius fenomenaliais sugebėjimais, žmogaus galimybės yra beribės. Tačiau keisčiausia yra tai, kad absoliuti dauguma šių galimybių turėtojų yra vaikai...
Ar kitose planetose yra kokių nors gyvybės apraiškų?”, “Ar iš tiesų egzistuoja ateiviai?”, - klausinėjame prisižiūrėję įvairių filmų bei prisiklausę pasakojimų apie “skraidančias lėkštes”. Beveik kiekvieną savaitę išgirstame arba perskaitome, jog kažkuriame mūsų planetos taške buvo pastebėti NSO. Mus pasiekiantys reportažai apie “paslaptingus ratilus javų laukuose” bei keistai sužalotus išsigandusius gyvulius sukelia ne tik rūpestį, bet ir smalsumą, nenumaldomą troškimą sužinoti daugiau.