Vaikai iš kito pasaulio

Sprendžiant iš pranešimų apie žmones, pasižyminčius fenomenaliais sugebėjimais, žmogaus galimybės yra beribės. Tačiau keisčiausia yra tai, kad absoliuti dauguma šių galimybių turėtojų yra vaikai...

Kai kurie vaikai apdovanoti visiškai unikaliu talentu. Pavyzdžiui, jau po pirmojo perklausymo gali visiškai tiksliai atkurti muzikinį kūrinį; skaito mintis; jau pačią pirmąją dieną, atvykę į kitą šalį, pradeda kalbėti jos gyventojų kalba, nors iki tol nebuvo jos net girdėję; gali prie savęs traukti metalinius daiktus arba matyti kiaurai žmones, tarsi būtų kokie rentgeno aparatai, ir t.t.

Kai kam neįprastos savybės gali pasireikšti stresinėse situacijose. Yra žinomas atvejis, kai paauglys iš Riazanės (Rusija) apgynė savo mamą, kurią užpuolė chuliganai. Jis pagriebė netoliese gulintį rąstą ir ėmė juo talžyti užpuolikus. Tardymo eksperimento metu vaikinas vos galėjo pakelti šio rąsto galą. Tačiau liudininkai matė, kad jis rąstu mojavo tarsi kokiu lengvu pagaliuku.
Didžiausią susidomėjimą specialistams kelia žmonės, kurie gali savyje kaupti elektrą, o po to ją iškrauti, prisiliesdami prie kokių daiktų. Dauguma tokių unikumų yra vaikai. Jų tarpe yra netgi naujagimių. 1953-iais metais ezoterinis žurnalas „Prediction" išspausdino žinutę apie „elektrinį" naujagimį, kuris elektra trenkė gimdymą priiminėjusius medikus. Kūdikį teko imti guminėmis pirštinėmis apmautomis rankomis. Įtampa kūdikyje išsilaikė visą parą.

Tiesa, „elektrinėmis savybėmis" vaikai gali pasigirti nelabai ilgą laiką. XIX amžiuje tapo žinoma apie 14-metės amerikietės Dženės Moran fenomeną. Jos pirštai staiga imdavo aplinkinius žmones trenkti elektros srove, tuo metu iš pirštų skriedavo kibirkštys. Mergaitė skundėsi, kad tokiais momentais jai labai stipriai skauda galvą. Šeimos gydytojas Erškraftas, apžiūrėdamas mergaitę, gavo tokį elektros smūgį, kad dar ilgai negalėjo atsigauti. Dženės „elektrinė liga“ truko dvejus metus, tai sustiprėdama, tai susilpnėdama, kol galiausiai visai išnyko.

Nelabai seniai Didžiosios Britanijos spaudoje pasirodė žinutė apie 15-metę Mančesterio gyventoją Poliną Šou. Ji buvo praminta „elektriniu piratu“. Vos tik mergaitė prisiliesdavo prie kokio nors elektros prietaiso, jis sugesdavo. Per neilgą laikotarpį ji sugadino daugiau nei šimtą televizorių, magnetofonų, skalbimo mašinų ir kitokios buitinės technikos.

O štai 11-metė vietnamietė iš Hošimino miesto vieną dieną suprato, kad turi sugebėjimą sukelti savaiminį užsidegimą bet ko, kas tik gali degti. Šios mergaitės tėvai sako, kad jos unikalią savybę pastebėjo 2010-ųjų metų kovo mėnesį, kai jų bute netikėtai užsidegė visi elektros laidai, o po to prasidėjo gaisras, sunaikinęs pusę patalpų. Ne tik tėvai, bet ir kiti liudininkai teigia,
kad ji gali netyčia padegti viską, pro ką praeina. Be jokių matomų priežasčių gali užsidegti jos pačios rūbai.

Mergaitę Honkongo universitete tyrė profesorius Ngueng Man Chungas. Jis specialia aparatūra pastebėjo, kad dešiniajame mergaitės smegenų pusrutulyje yra keistas halas (žiedas aplink šviesos šaltinį). Halas gali sustiprėti ir susilpnėti, atitinkamai aktyvuodavosi ir nusilpdavo keisti mergaitės sugebėjimai. 2011-ųjų metų pabaigoje halas visiškai išnyko, kartu su juo išnyko ir sugebėjimas sukelti savaiminį daiktų užsidegimą. Halo atsiradimo priežastis taip ir liko nežinoma.

Gyvi "šaldytuvai", "magnetai" ir "rentgeno aparatai"

Žymiai rečiau pasitaiko fenomenas, kai žmogus generuoja ne elektrą ar ugnį, o šaltį. Būtent šiuo sugebėjimu savo tėvus, kaimynus ir gydytojus apstulbino 9-metis Darsi Samrani iš Zachedano miesto

Irane. Vieną karštą birželio dieną tėvai pastebėjo keistą vaiko užsiėmimą: jis tupėjo ir braukė per žolę į priekį ištiestais delnais. Tose vietose, kur berniukas paliesdavo žolę, atsirasdavo šerkšnas, kuriame buvo matyti nuo šalčio sustingę vabalai. Šerkšnas dengė ir berniuko delnus. Pats Darsi tvirtino, kad jokio šalčio nejaučia.

Berniukui ne visada pavykdavo sukurti šaltį. Norėdamas pasinaudoti šiuo sugebėjimu, jis turėdavo „įeiti į reikiamą būseną". Po to, kai sukurdavo šaltį, berniukas skųsdavosi stipriais galvos ir stuburo skausmais. Teherano universiteto mokslininkai patvirtino Darsi fenomeną, tačiau jo prigimties paaiškinti nesugebėjo.

Tarp vaikų pasitaiko ir „rentgeninio matymo" atvejai. Rusijoje šią savybę turi seserys Lena ir Valia Archipovos. Viskas prasidėjo nuo to, kad susirgo jaunesnysis mergaičių broliukas. Gydytojai ilgai negalėjo nustatyti berniuko negalavimo priežasties. Vieną dieną 8-metė Valia mamai pareiškė: „Aš matau, kad broliuko krūtinėje kažkas yra, nuo to jis ir serga". Mama išreikalavo, kad būtų atliktas pakartotinis tyrimas rentgenu, šį kartą gydytojams pavyko pastebėti pneumonijos židinius. Vėliau vidaus organus ėmė matyti ir Lena.

Žmonių sugebėjimas pritraukti metalinius daiktus pasireiškia gana neretai. Tačiau tarp „gyvųjų magnetų" paauglys Liv Tou Linas iš Malaizijos yra tikras rekordininkas. Stebint dešimtims liudininkų prie jo „magnetinio" pilvo buvo pridėta metalo plokštė, o prie jos - geležinės grandinės galas, prie kito grandinės galo buvo pritvirtintas automobilis. Berniukas įsiręžė ir ėmė keliu tempti automobilį. Betempiant nuo kūno ne atšoko nei plokštė, nei grandinė.

Chanuma verkė "Deimantais"

Kai kurie vaikai pasižymi tiesiog fantastiškomis savybėmis. Savo laiku viso pasaulio spauda rašė apie

Afrikoje gyvenančią mergaitę Chanumą. Nuo pat vaikystės ji neverkdavo. Pirmą kartą ji ėmė verkti, būdama 9-ių metų amžiaus, kai lupo svogūną. Tačiau vietoje ašarų iš akių pasirodė kristaliukai. Specialistai nustatė, kad šie kristalai yra organinės kilmės. Apdoroti jie žaižaravo kaip tikri briliantai. „Chanumos deimantai" buvo panaudoti papuošalų gamyboje, šie papuošalai turėjo didelę paklausą. Nepaprastų ašarų reiškinio taip ir nepavyko išsiaiškinti.

Jeigu Chanuma kristalais verkė beveik metus, tai nepaprasta 9-mečio Žako Mišleno iš Prancūzijos savybė pasireiškė vos tris dienas. Vieną dieną berniuko mama įžengė į virtuvę ir suakmenėjo: Žakas nuo stalo ėmė puodelius, dubenėlius, lėkštes ir mėtė juos ant žemės. Tačiau įrankiai ne nukrisdavo, o pakibdavo ore. Berniukas laikas nuo laiko vėl paimdavo šiuos įrankius ir dar kartą mesdavo ant žemės. Tuo metu į virtuvę įbėgo penkiametė Žako sesutė, kuri bandė padaryti tą patį - paėmė nuo stalo puodelį

ir metė į grindis. Puodelis sudužo. Tuomet ji metė lėkštę. Lėkštė irgi sudužo. Mamai teko jėga ištempti dukrą iš virtuvės. Žakas paaiškino, jog pats nesupranta, kaip jam tai pavyksta. Paprasčiausiai jis netyčia numetė nuo stalo puoduką, tačiau jis ant grindų nenukrito, o pakibo ore...

Mokslininkai neturi paaiškinimų panašiems atvejams. Okultistai tai bando paaiškinti reinkarnacija. Pagal šią teoriją, žmogaus siela, prieš apsigyvendama naujame fiziniame kūne, kurį laiką būna kitame matavime ar keliauja kosmose. Suaugusieji apie kosmosą praktiškai nieko neatsimena, o vaikai jį atsimena ir sąveikauja su juo aktyviomis savo kūno zonomis, arba čakromis. Neatsitiktinai kartais vaikai vadinami svečiais iš kito pasaulio. Per čakras vaikai susisiekia su kitu pasauliu ir iš jo gauna didžiulės galios energiją. Tačiau, būdami paprastais žmonėmis, nemoka jos valdyti, apsieina su ja spontaniškai, nesąmoningai. Dėl to ir pasireiškia elektros smūgiai, savaiminiai užsidegimai, magnetizmas, poltergeistas, minčių skaitymas ir kiti fenomenai.