NASA atskleidė Marso atmosferos mįslę: ją nunešė Saulės vėjas

Rugsėjo mėnesį NASA paskelbė, kad Marse yra skysto vandens. Dabar mokslininkai pradžiugino dar vienomis žiniomis – manoma suradus atsakymą, kas nutiko Marso atmosferai.

Spaudos konferencijoje NASA atstovai paskelbė, kad Saulės vėjas pamažu nuneša raudonosios planetos atmosferą. Mokslininkai mano, kad prieš kelis milijardus metų Marsas buvo šiltesnė, drėgnesnė planeta su tankesne atmosfera. Tačiau ilgainiui jo atmosfera buvo prarasta, ir planeta virto šalta ir sausa dykyne.

Marso atmosferą per Saulės audrą atakuojanti energija prilygsta milijonui tonų TNT per valandą. „Tai viena didelė branduolinė bomba per valandą“, – sakė jis.

Marso oro likučiai į kosmosą bėga maždaug 100 gramų per sekundę greičiu, rašo nytimes.com. „Kaip vagis, kasdien iš kasos aparato pavagiantis kelias monetas, praradimas ilgainiui pasidaro reikšmingas“, – sakė Bruce'as Jakosky.

Toks oro iš atmosferos tekėjimas į kosmosą visgi nepaaiškino, kodėl planeta yra tokia, kokia yra dabar – net jei šis procesas vyksta kelis milijardus metų.

Tačiau nauji Marso atmosferos ir lakios evoliucijos zondo (MAVEN) surinkti duomenys rodo, kad kai planetai tenka patirti Saulės audras, įnirtingas dalelių bombardavimas atima Marso atmosferą net 10 ar 20 kartų greičiau.

Tai gali paaiškinti planetos atmosferos išnykimą, paskelbė mokslininkai. Saulė savo jaunystėje buvo žymiai neramesnė, joje vyko nepalyginamai daugiau audrų, skleidė stipresnius ultravioletinius spindulius – tai irgi prisidėjo prie Marso atmosferos praradimo.

Kadras iš NASA vizualizacijos / Marsas

Su MAVEN dirbantis fizikos ir astronomijos profesorius Jasperas Halekas sakė, kad Marso atmosferą per Saulės audrą atakuojanti energija prilygsta milijonui tonų TNT per valandą. „Tai viena didelė branduolinė bomba per valandą“, – sakė jis.

Tokio audros vyksta ne kasdien, tačiau nėra ir retenybė – pasitaiko kelis kartus per metus. „Saulės audra prilygsta cunamiui Marse“, – sakė mokslininkas

Marso atmosferos ir lakios evoliucijos zondas (MAVEN) Marso link pasiųstas 2013 m. pabaigoje. Jis turi padėti mokslininkams suprasti, kas nutiko vandeniui Marse ir anglies dvideginiui jo atmosferoje prieš kelis milijardus metų.

Rugsėjį NASA patvirtino, kad tamsios dėmės Marso paviršiuje yra sukeltos skysto vandens. Toks atradimas gerokai padidina tikimybę Raudonojoje planetoje rasti ir gyvybę, tuomet sakė mokslininkai (visgi gyvybės paieškos bus pradėtos negreit).

Naujame agentūros tyrime taip pat skelbiama, kad žmonės Marse nepriklausomas nuo Žemės kolonijas įkurs jau per artimiausius kelis dešimtmečius.