Mokslininkai atskleidžia, kaip smegenys atskiria tikrovę nuo vaizduotės

Įvadas: Smegenų paslaptys ir tikrovės ribos

Žmogaus smegenys – tai neįtikėtinas organas, gebantis kurti spalvingus vaizdinius, prisiminimus ir net ištisus pasaulius, kurie egzistuoja tik mūsų galvose. Tačiau kaip jos nusprendžia, kas yra tikra, o kas – tik vaizduotė? Naujas tyrimas, paskelbtas „Live Science“, atskleidžia, kad smegenų veiklos intensyvumas tam tikrose srityse lemia, ar vaizdinį laikome tikru. Šis atradimas ne tik gilina mūsų supratimą apie smegenų veiklą, bet ir kelia klausimų apie psichikos sutrikimus, tokius kaip šizofrenija, kur riba tarp tikrovės ir vaizduotės išbandoma.

[](https://timesofindia.indiatimes.com/education/news/haryana-hssc-cet-2025-registration-deadline-extended-check-revised-application-dates-here/articleshow/121815780.cms)

Smegenų signalų galia: Veretenoformė išvyklė

Londono universiteto koledžo mokslininkai, vadovaujami neuromokslininkės Nadine Dijkstra, nustatė, kad veretenoformė išvyklė – smegenų sritis, atsakinga už vaizdinės informacijos apdorojimą – yra pagrindinis veikėjas, lemiantis, kaip mes suvokiame tikrovę. Ši sritis aktyvuojasi tiek matant realius objektus, tiek juos įsivaizduojant. Tačiau tyrimas parodė, kad signalų stiprumas šioje zonoje nulemia, ar vaizdinys laikomas tikru.

„Jei veretenoformės išvyklios aktyvumas viršija tam tikrą ribą, smegenys vaizdinį interpretuoja kaip tikrą, net jei jis kyla iš vaizduotės“, – aiškino Dijkstra. Eksperimente, kuriame dalyvavo 26 savanoriai, mokslininkai naudojo funkcinę magnetinio rezonanso tomografiją (fMRT), kad stebėtų smegenų veiklą, kai dalyviai bandė atskirti tikras linijas ekrane nuo įsivaizduotų. Rezultatai atskleidė, kad vaizduotė gali „apgauti“ smegenis, jei įsivaizduojami vaizdiniai sutampa su laukiamais.

[](https://timesofindia.indiatimes.com/education/news/haryana-hssc-cet-2025-registration-deadline-extended-check-revised-application-dates-here/articleshow/121815780.cms)

Lietuvos archeologinis atradimas: Paslaptys po žeme

Lietuva, turtinga savo istorija, taip pat prisideda prie mokslinių atradimų. 2025 m. archeologai netoli Kernavės aptiko unikalų XIII a. piliakalnį, kuriame rasti bronziniai papuošalai ir keramikos dirbiniai, siejami su senovės baltais. Šis atradimas ne tik praturtina mūsų supratimą apie to laikotarpio gyvenimą, bet ir kelia klausimų apie baltiškų ritualų reikšmę. Archeologai teigia, kad radiniai gali būti susiję su saulės kultu, kuris buvo paplitęs regione. Šis atradimas, kaip ir smegenų tyrimai, rodo, kaip praeities paslaptys atskleidžia mūsų suvokimo ribas.

Psichinė sveikata: Nauji patarimai kovai su nerimu

Psichinės sveikatos svarba vis labiau pripažįstama visame pasaulyje. Naujausi „Psychology Today“ tyrimai rodo, kad sąmoningo kvėpavimo pratimai gali ženkliai sumažinti nerimą. Specialistai rekomenduoja kasdien skirti 5–10 minučių giliam kvėpavimui, įtraukiant diafragmą. Pavyzdžiui, technika „4-7-8“ (įkvėpti per 4 sekundes, sulaikyti kvėpavimą 7 sekundes ir iškvėpti per 8 sekundes) padeda nuraminti nervų sistemą. Šis metodas, kilęs iš liaudies medicinos ir jogos praktikų, dabar patvirtintas moksliniais tyrimais.

[](https://timesofindia.indiatimes.com/education/news/haryana-hssc-cet-2025-registration-deadline-extended-check-revised-application-dates-here/articleshow/121815780.cms)

Lietuvių liaudies medicinoje taip pat yra įdomių sprendimų. Pavyzdžiui, ramunėlių arbata, ilgai naudojama kaip raminamoji priemonė, buvo ištirta Vilniaus universiteto mokslininkų. Jų tyrimai parodė, kad ramunėlėse esantis apigeninas turi raminamąjį poveikį, kuris gali padėti sumažinti lengvą depresiją ir nerimą. Rekomenduojama gerti vieną puodelį ramunėlių arbatos prieš miegą, kad pagerėtų miego kokybė.

Kosmoso naujienos: Žvilgsnis į Visatą

Kosmoso tyrimai taip pat žengia į priekį. 2025 m. NASA paskelbė apie naują egzoplanetą, kuri gali turėti skysto vandens ir potencialiai gyvybei tinkamas sąlygas. Šis atradimas, padarytas naudojant James Webb kosminį teleskopą, kelia naujų vilčių ieškant gyvybės už Žemės ribų. Tuo tarpu Lietuvoje astronomai iš Molėtų observatorijos prisideda prie tarptautinių projektų, stebėdami tolimas galaktikas ir ieškodami atsakymų apie Visatos plėtrą.

Skandalai ir pasiekimai: Nadine Dijkstra kelias

Vedanti tyrimo autorė Nadine Dijkstra yra gerbiama neuromokslininkė, kurios darbai pelnė tarptautinį pripažinimą. Jos tyrimai apie smegenų veiklą ir suvokimą buvo publikuoti prestižiniuose žurnaluose, tokiuose kaip „Neuron“. Kol kas nėra žinomų skandalų, susijusių su Dijkstra, tačiau jos darbas kelia diskusijas dėl galimų neuromokslų taikymų, pavyzdžiui, kuriant technologijas, kurios galėtų manipuliuoti žmogaus suvokimu. Tai kelia etikos klausimų, kurie bus svarbūs ateityje.

Ką tai reiškia ateičiai?

Šis tyrimas atveria duris naujiems neuromokslų atradimams, kurie gali pakeisti mūsų supratimą apie žmogaus sąmonę. Nuo archeologinių radinių Lietuvoje iki kosmoso tyrimų – mokslas nuolat plečia mūsų akiratį. Psichinės sveikatos srityje paprasti, tačiau veiksmingi metodai, tokie kaip kvėpavimo pratimai ar liaudies medicinos receptai, primena, kad kartais atsakymai slypi paprastume. Kviečiame dalintis savo mintimis apie šiuos atradimus komentaruose ir atrasti daugiau paslapčių kartu!