Ekvadoras sprendžia: užsienio karinės bazės ir politinių partijų finansavimas – referendumas 2025

Ekvadoro piliečiai lapkričio 16 d. dalyvaus referendume, kuriame spręs, ar leisti užsienio karines bazes šalyje ir ar panaikinti privalomą valstybės finansavimą politinėms partijoms. Šis sprendimas gali turėti toli siekiančių pasekmių šalies saugumui ir kovai su narkotikų prekyba.

Foto: Baderkhan Ahmad / AP

Referendumo kontekstas ir tikslai

Ekvadoro Nacionalinė rinkimų taryba, vadovaujama pirmininkės Dianos Atamaint, rugsėjo 21 d. patvirtino referendumą, kuris vyks 2025 m. lapkričio 16 d. Šis sprendimas yra prezidento Danielio Noboa strategijos dalis, siekiant sustiprinti kovą su narkotikų prekyba, kuri, anot jo, yra globali problema, reikalaujanti tarptautinio bendradarbiavimo. Referendume bus sprendžiami du pagrindiniai klausimai: ar leisti užsienio karines bazes Ekvadoro teritorijoje ir ar panaikinti privalomą valstybės finansavimą politinėms partijoms.

„Patvirtiname kvietimą, gaires, operatyvinį planą, biudžetą, rizikos ir nenumatytų atvejų matricą bei 2025 m. referendumo kalendorių,“ – socialiniame tinkle X paskelbė Diana Atamaint (Reuters).

Užsienio karinių bazių klausimas

Prezidentas Noboa teigia, kad narkotikų karteliai veikia per tarptautinius tinklus, todėl bendradarbiavimas su kitomis šalimis, įskaitant galimą užsienio karinių bazių dislokavimą, yra būtinas norint efektyviai kovoti su šia grėsme. Jungtinės Amerikos Valstijos jau pareiškė palaikymą Ekvadoro vyriausybei šioje kovoje (U.S. Department of State). Iki 2009 m. Ekvadore, Mantos mieste, veikė JAV karinė bazė, tačiau po 2008 m. konstitucinės reformos, inicijuotos buvusio prezidento Rafaelio Correas, užsienio karinės bazės šalyje buvo uždraustos.

Opozicija, įskaitant buvusį prezidentą Correą, griežtai kritikuoja šią iniciatyvą. Correa savo X paskyroje teigė, kad užsienio karinių bazių atkūrimas būtų „įžeidimas mūsų ginkluotosioms pajėgoms ir išpuolis prieš mūsų suverenitetą“ (Paieška). Opozicijos teigimu, užsienio karinis buvimas neišspręs šalies saugumo problemų, o vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į aiškų ir efektyvų kovos su nusikalstamumu planą.

Politinio finansavimo panaikinimas

Antrasis referendumo klausimas – privalomo valstybės finansavimo politinėms partijoms panaikinimas – taip pat kelia daug diskusijų. Šis finansavimas šiuo metu užtikrina, kad dalis valstybės biudžeto būtų skiriama politinių partijų veiklai. Noboa administracija teigia, kad šių lėšų panaikinimas leistų sutaupyti lėšų ir nukreipti jas į svarbesnes sritis, tokias kaip saugumas ir socialinės programos. Tačiau kritikai baiminasi, kad toks sprendimas gali susilpninti mažesnes politines partijas ir suteikti pranašumą turtingesniems kandidatams, kurie remiasi privačiais rėmėjais.

Istorinis kontekstas: JAV bazė Mantoje

JAV karinė bazė Mantos mieste veikė nuo 1999 m. iki 2009 m. ir buvo naudojama kovai su narkotikų prekyba regione. Po 2008 m. Konstitucijos pataisų, inicijuotų Rafaelio Correas, bazė buvo uždaryta, o užsienio karinių bazių draudimas tapo konstituciniu principu. Šis sprendimas buvo vertinamas kaip suvereniteto stiprinimo žingsnis, tačiau dabar Noboa administracija teigia, kad globalios narkotikų prekybos grėsmės reikalauja peržiūrėti šį draudimą.

Analitikai pažymi, kad Mantos bazės uždarymas sumažino JAV tiesioginį dalyvavimą regione, tačiau narkotikų prekybos problema tik dar labiau išaugo. Pavyzdžiui, 2024 m. Ekvadoras užfiksavo rekordinį narkotikų kontrabandos mastą, o smurtas, susijęs su karteliais, pasiekė precedento neturintį lygį (BBC News).

Tarptautinė perspektyva

Ekvadoro kova su narkotikų prekyba sulaukia tarptautinės bendruomenės dėmesio. Kolumbija, kaimyninė šalis, taip pat susiduria su panašiomis problemomis, o jos bendradarbiavimas su JAV parodė mišrius rezultatus. Pavyzdžiui, JAV finansuojama „Plan Colombia“ iniciatyva sumažino kokaino gamybą, tačiau visiškai neišnaikino kartelių veiklos (Council on Foreign Relations). Ekvadoras dabar svarsto, ar panašus bendradarbiavimas galėtų būti naudingas, tačiau opozicija baiminasi, kad tai gali sukelti priklausomybę nuo užsienio pajėgų.

Visuomenės nuomonė ir galimos pasekmės

Ekvadoro visuomenė yra susiskaldžiusi šiuo klausimu. Remiantis naujausiomis apklausomis, apie 45 % gyventojų pritaria užsienio karinių bazių idėjai, tikėdamiesi, kad tai sustiprins saugumą, tačiau likusi dalis baiminasi suvereniteto praradimo (Paieška). Politinių partijų finansavimo klausimas taip pat kelia aistras, nes daugelis mano, kad tai gali pakeisti politinį kraštovaizdį, galimai sumažindamas demokratijos įvairovę.

Referendumo rezultatai turės ilgalaikių pasekmių. Jei bus pritarta užsienio karinėms bazėms, Ekvadoras gali tapti strateginiu JAV partneriu Pietų Amerikoje, tačiau tai gali sukelti įtampą su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Venesuela ar Bolivija, kurios tradiciškai priešinasi JAV įtakai regione. Politinio finansavimo panaikinimas gali sumažinti biudžeto išlaidas, tačiau taip pat kelia riziką politinės korupcijos augimui, jei partijos taps priklausomos nuo privačių rėmėjų.

Ekvadoro ateitis: saugumas ar suverenitetas?

Šis referendumas yra ne tik apie karines bazes ar politinį finansavimą – tai platesnis klausimas apie Ekvadoro vietą globalioje arenoje. Ar šalis pasirinks glaudesnį bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, rizikuodama savo suverenitetu, ar ieškos vidinių sprendimų, galimai lėtesnių, bet labiau nepriklausomų? Atsakymas priklausys nuo Ekvadoro piliečių valios, kurią jie išreikš lapkričio 16 d.

Norėdami sužinoti daugiau apie šią temą, sekite naujienas mūsų svetainėje arba dalinkitės savo nuomone komentaruose!