Technologijų Naujienos ir Inovacijos:

Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) tema visada kelia daug diskusijų, tačiau naujausias Billo Gateso finansuojamos biotechnologijų bendrovės „Oxitec“ žingsnis gali sukelti dar didesnį susidomėjimą ir nerimą. Įmonė kreipėsi į JAV aplinkos apsaugos agentūrą (EPA) prašydama leidimo parduoti genetiškai modifikuotus uodus, kurie skirti kaip biopesticidai. Šis sprendimas neabejotinai kels klausimų apie šių vabzdžių poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir etines dilemas, susijusias su jų paleidimu į gamtą.

Paskutinis Kisindžerio grasinimas atskleidžia globalistų distopinį galutinį žaidimą: „Bioinžinieriai turi koegzistuoti su dirbtiniu intelektu arba mirti. Paskutinę žinią žmonijai Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) parašė kartu su kitais autoriais praėjusią savaitę išleistoje nerimą keliančioje knygoje „ Genesis“. Paskutinėje H. Kissingerio žinutėje žmonijai įspėjama, kad dirbtinis intelektas (DI) sukurs „antžmogius“, o tai reiškia, kad paprasti žmonės taps „nereikalingi“.

Žemės plutos judėjimas yra fundamentali geologinė proceso dalis, lemianti mūsų planetos dinamiką. Tačiau, nors tektoninių plokščių judėjimas sukelia tokias katastrofas kaip žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai, mokslininkai teigia, kad jų sustabdymas galėtų turėti netgi baisesnių pasekmių. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip plokščių judėjimas veikia mūsų planetą ir kodėl jo nebuvimas galėtų reikšti visos gyvybės išnykimą.

Tarptautinio mokslinių tyrimų konsorciumo „Žmogaus ląstelių atlasas“ (angl. Human Cell Atlas, HCA) mokslininkai sudarinėja 100 milijonų ląstelių profilius iš daugiau nei 10 000 žmonių iš viso pasaulio. Šiame projekte dalyvauja tyrėjai iš daugiau nei 100 šalių, siekiant nustatyti skirtingų demografinių ir genetinių grupių ląstelių panašumus bei skirtumus.

Neseniai atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „Biology Letters“, atskleidžia, kad šunų smegenų ir kaukolės dydžio santykis neturi tiesioginės įtakos jų protiniams gebėjimams. Šis atradimas prieštarauja anksčiau susiformavusioms teorijoms apie smegenų dydžio ir kognityvinių gebėjimų ryšį, ypač kalbant apie laukinius gyvūnus.

Žemė supama didžiulės atmosferos masės, kurios bendra masė viršija 5,1 milijardo milijardų kilogramų. Nepaisant šio milžiniško oro kiekio, žmonės nesijaučia sugniuždomi atmosferos slėgio. Tai yra dėl keletas fizinių dėsnių ir mūsų kūno struktūros.

Šiame straipsnyje nagrinėjame Čekijoje vykusios klimato konferencijos rezultatus, kurioje mokslininkai paskelbė, kad dabartinė klimato krizės naratyvas yra išgalvotas. Pirmaujančių ekspertų komanda iškėlė klausimų dėl Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) tyrimų, teigdama, kad praėjusio šimtmečio prognozės buvo gerokai išpūstos. Ką tai reiškia klimato politikai ir mokslo bendruomenei?

Lunatizmas, arba somnambulizmas, yra intriguojantis ir keistas reiškinys, kai žmonės, miegodami, vykdo įvairius veiksmus, tačiau ryte to neprisimena. Nuo pasivaikščiojimų po namus iki keistų nuotykių, lunatizmas yra daugiau nei tik miego sutrikimas – tai sudėtinga būklė, turinti genetinį, psichologinį ir fiziologinį kontekstą. Šiame straipsnyje apžvelgsime lunatizmo priežastis, galimas pasekmes ir tai, kaip galima užtikrinti saugumą lunatikuojant.

Mokslininkai vis dažniau nagrinėja, kaip smegenys sensta ir kaip tai veikia mūsų pažintinius gebėjimus. Naujausio Edinburgo universiteto tyrimo rezultatai atskleidžia, jog ankstyvosios vaikystės intelektas gali turėti didelę įtaką mūsų smegenų funkcijoms ir sveikatai vėlesniame gyvenime. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius tyrimo rezultatus ir jų pasekmes mūsų gyvenimo būdui.

Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia stulbinančius plikasio smėlrausio, vadinamo „nemirtinguoju“, ilgalaikius pasiekimus. Šie graužikai intriguoja mokslininkus savo gebėjimu gyventi ilgiau nei bet kurie kiti giminaičiai ir nepriklausyti nuo vėžio. Andrejaus Gudkovo komanda atskleidė netikėtą mechanizmą, galintį paaiškinti šių gyvūnų paslaptis, ir šis atradimas gali atverti duris naujoms galimybėms žmonių ilgaamžiškumo tyrimuose.

Šiuolaikiniame informacijos amžiuje, kai greitosios žinutės ir socialinė žiniasklaida dominuoja mūsų kasdienybėje, svarbu suprasti, kaip mūsų smegenys apdoroja kalbą. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad kalbos apdorojimas gali vykti neįtikėtinu greičiu, beveik akimirksniu atpažįstant sakinių struktūras.