Kodėl atmosferos slėgis nesugniuždo žmonių?

Žemė, supama didžiulės atmosferos masės, išlaiko mus gyvus ir sveikus, tačiau ar kada nors susimąstėte, kodėl šis milžiniškas oro slėgis nesugniuždo mūsų kūnų? Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip atmosferos slėgis veikia mūsų organizmus, kodėl jis nenukelia mūsų nuo Žemės paviršiaus, ir kaip evoliucija prisidėjo prie mūsų gebėjimo atlaikyti šias sąlygas.

Kodėl atmosferos slėgis nesugniuždo žmonių?

Žemė supama didžiulės atmosferos masės, kurios bendra masė viršija 5,1 milijardo milijardų kilogramų. Nepaisant šio milžiniško oro kiekio, žmonės nesijaučia sugniuždomi atmosferos slėgio. Tai yra dėl keletas fizinių dėsnių ir mūsų kūno struktūros. Apie tai rašo „Live Science“.

Atmosferos struktūra ir Karmano riba

Žemės atmosfera siekia apie 100 km aukštį, kur prasideda Karmano riba — riba tarp mūsų atmosferos ir kosmoso. Nors didžioji dalis atmosferos masės (99,9 %) yra žemiau 48 km, oro slėgis, veikiantis mūsų kūnus, yra tolygiai pasiskirstęs ir veikia visą kūną iš visų pusių.

Pasak Anthony Broccoli iš Rutgerso universiteto, oro slėgis, nors ir milžiniškas (apie 1 kilogramą kvadratiniame centimetre), veikia ne tik žemyn, bet ir šoninėse kūno dalyse. Dėl šios priežasties slėgis nekuria disbalanso tarp vidaus ir išorės, o mūsų kūnai yra prisitaikę prie šio slėgio.

Slėgio subalansavimas

Viduje žmogaus kūno oras sukuria panašų slėgį kaip ir išorėje, todėl slėgio jėgos subalansuojamos. Broccoli teigia, kad šis subalansavimas įmanomas tik tuo atveju, jei oras gali pasiekti visas kūno puses. Tai leidžia mūsų organizmui veiksmingai prisitaikyti prie aplinkos sąlygų.

Aukštis ir oro retėjimas

Pakilus aukščiau Žemės paviršiaus, oro slėgis mažėja, o oras tampa retesnis. Dėl to lėktuvų keleiviai skrendant kilimo ir nusileidimo metu gali jausti „pokštelėjimą“ ausyse — tai atsitinka, kai vidinis slėgis nesutampa su išoriniu. Šis procesas gali užtrukti, kol kūnas prisitaiko prie pasikeitusio slėgio.

Pasak Michaelo Woodo iš Canisius universiteto, tai, kad negalime keliauti kosmose be skafandro, yra dėl slėgio trūkumo erdvėje. Ten slėgis yra beveik lygus nuliui, todėl žmogaus kūnas, esant vidiniam slėgiui, išsipūtų kaip balionas. Tai sukeltų mirtiną pavojų.

Išvados

Žmonių gebėjimas atlaikyti atmosferos slėgį ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų yra nuostabus mūsų evoliucijos rezultatas. Moksliniai tyrimai šioje srityje leidžia geriau suprasti, kaip mūsų kūnai veikia įvairiomis sąlygomis — tiek Žemėje, tiek už jos ribų. Atmosferos slėgio ir žmogaus kūno sąveika yra esminis aspektas, padedantis išsiaiškinti, kodėl mes galime gyventi šioje nuostabioje planetoje, net ir supami didžiulės oro masės.

Atmosferos slėgis yra jėga, kurią oras daro ant mūsų kūno paviršiaus. Nors oro masė yra didžiulė, mūsų organizmai yra prisitaikę prie šio slėgio. Slėgio subalansavimas viduje ir išorėje leidžia mums jaustis komfortiškai. Supratimas apie atmosferos slėgio dinamiką yra svarbus ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir skrydžių bei astronautikos srityse.