Pasaulio naujienos kitaip... gamta, sveikata, medicina:

Archeologijos mokslininkai iš Bolonijos universiteto padarė įspūdingą atradimą, kuris gali pakeisti mūsų suvokimą apie rašto raidą senovėje. Nustatyta, kad piešiniai ant cilindrinių antspaudų, naudotų senoviniame Uruko mieste, tapo pirmojo Mesopotamijoje protoklino rašto, atsiradusio prieš 5,5 tūkst. metų, pagrindu. Šis atradimas atskleidžia, kaip ekonominiai poreikiai ir prekyba skatino rašto vystymąsi.

Senovės Maroko gyventojai, gyvenę prieš 15 tūkst. metų, turėjo išsivysčiusias medicinos žinias, kurias liudija naujausi archeologiniai radiniai. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad urve, laikomame seniausia laidojimo vieta Šiaurės Afrikoje, rasti spygliuočiai (efedra) patvirtina, jog šie augalai buvo naudojami ne tik laidojimo apeigoms, bet ir medicinoje. Tai ne tik atskleidžia senovės bendruomenių ryšį su gamta, bet ir jų pažangumą gydant ligas.

Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia stulbinančius plikasio smėlrausio, vadinamo „nemirtinguoju“, ilgalaikius pasiekimus. Šie graužikai intriguoja mokslininkus savo gebėjimu gyventi ilgiau nei bet kurie kiti giminaičiai ir nepriklausyti nuo vėžio. Andrejaus Gudkovo komanda atskleidė netikėtą mechanizmą, galintį paaiškinti šių gyvūnų paslaptis, ir šis atradimas gali atverti duris naujoms galimybėms žmonių ilgaamžiškumo tyrimuose.

Radžastano širdyje, tarp didingų Kumbhalgarho kalnų, stovi nepaprasta 52 Čatri džainistų šventykla. Pastatyta XV amžiuje, ji yra ne tik architektūros stebuklas, bet ir gilaus dvasinio paveldo simbolis, atspindintis džainizmo vertybes ir tradicijas.

Nusileidę į nuostabų Veneto regioną, atrandame unikalią šventovę – Madonna della Corona, kuri stūkso 774 metrų aukštyje ir įkvepia tiek piligrimus, tiek smalsius keliautojus. Nuo XIII amžiaus įkurta šventovė tapo ne tik religiniu simboliu, bet ir kultūros paveldo dalimi, kurios architektūra ir aplinka kviečia pasinerti į gilius apmąstymus.