Smegenys: kalba apdoroja greičiau nei įsivaizduojame

Šiuolaikiniame informacijos amžiuje, kai greitosios žinutės ir socialinė žiniasklaida dominuoja mūsų kasdienybėje, svarbu suprasti, kaip mūsų smegenys apdoroja kalbą. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad kalbos apdorojimas gali vykti neįtikėtinu greičiu, beveik akimirksniu atpažįstant sakinių struktūras.

Smegenys tekstus apdoroja beveik taip greitai, kaip ir vaizdus. Šiuolaikinės informacijos srautai žaibišku greičiu sklinda greitosiomis žinutėmis. Ir vis dėlto žmogaus smegenys gali tiesiog akimirksniu įsisavinti informaciją, rašo „Science Advances“ leidinys.

Tyrimai rodo, kad smegenys pagrindinę trumpo sakinio kalbinę struktūrą gali nustatyti maždaug per 150 milisekundžių – tai tarsi akies mirksnis. „Mūsų eksperimentai rodo, kad smegenų kalbos suvokimo sistema gali suvokti kalbą taip pat, kaip ir regimąsias scenas, kurių esmė užfiksuojama vienu žvilgsniu“, – sako pagrindinė tyrėja Liina Pylkkanen, Niujorko universiteto Lingvistikos ir Psichologijos katedrų profesorė.

„Žmogaus smegenų gebėjimas apdoroti kalbą gali būti daug greitesnis, nei manome. Per laiką, kurio reikia išgirsti vos vieną skiemenį, smegenys iš tikrųjų gali nustatyti trumpo sakinio struktūrą“, – priduria ji.

Elektroninio pašto, o vėliau tekstinių žinučių ir socialinės žiniasklaidos populiarumas paskatino greitą ir fragmentišką informacijos naudojimą. Trumposios žinutės, tokios kaip „Susitinkam 5?“, tapo kasdieniu reiškiniu, leidžiančiu greitai bendrauti ir priimti sprendimus.

„Šis pokytis aiškiai parodė, kad mūsų smegenys ne tik geba instinktyviai apdoroti greituosius pranešimus, bet ir priimti jais pagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, išsaugoti ar ištrinti el. laišką arba atsakyti į trumpą atnaujinimą socialinėje žiniasklaidoje“, – tęsia L. Pylkkanen.

Tačiau kaip gerai iš tikrųjų suprantame šiuos greituosius pranešimus ir kaip mūsų smegenys juos apdoroja? Tyrimų rezultatai, kad mūsų smegenys gali įprasminti greituosius pranešimus vos vienu žvilgsniu, gali atskleisti esminius dalykus apie mūsų kalbos apdorojimo sistemos galimybes.

Atlikdami keletą eksperimentų, tyrėjai matavo smegenų aktyvumą, kai dalyviai skaitė žodžių rinkinius, kurie buvo tikri sakinių fragmentai („slaugytojos valo žaizdas“) arba tiesiog daiktavardžių sąrašai („širdis, kepenys, plaučiai“).

Tyrimas rodo, kad smegenų sritis, naudojama kalbai suprasti – kairioji smegenų žievės momeninė skiltis – gali atskirti paprastus trijų žodžių sakinius ir nestruktūrizuotus žodžių sąrašus vos per 130 milisekundžių.

„Tai toks pat greitis, kokiu smegenys veikia suvokdamos regimąsias scenas, o žodinės kalbos suvokimas reikalauja lėtesnio, laipsniško proceso“, – paaiškina Pylkkanen. Pavyzdžiui, mūsų smegenys geba greitai identifikuoti sakinio struktūrą, net jei jame yra gramatinių klaidų, tokių kaip „slaugytojos valo žaizdas“ (nors turėtų būti „žaizdas“).

„Atpažįstama pagrindinė frazės struktūra, bet nebūtinai kiti aspektai, pavyzdžiui, gramatika ar reikšmė“, – sako kita autorė, Kolorado universiteto doktorantė Jacqueline Fallon.

Smegenys sugeba pertvarkyti klaidingus žodžius, tačiau tokios klaidos ir pertvarkymų poreikis sumažina reakcijos greitį, prailginant laiką iki 400 milisekundžių. Tyrimų rezultatai atskleidžia ne tik smegenų greitį, bet ir jų gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančių informacijos srautų, kas yra ypač svarbu mūsų informacijos perpildytame amžiuje.

Naujausi tyrimai rodo, kad smegenys gali apdoroti kalbą maždaug per 150 milisekundžių, panašiai kaip ir regimąsias scenas, atskleidžiant mūsų kalbos suvokimo sistemos efektyvumą.