Lunatizmas: Keisti miego reiškiniai ir jų priežastys

Lunatizmas, arba somnambulizmas, yra intriguojantis ir keistas reiškinys, kai žmonės, miegodami, vykdo įvairius veiksmus, tačiau ryte to neprisimena. Nuo pasivaikščiojimų po namus iki keistų nuotykių, lunatizmas yra daugiau nei tik miego sutrikimas – tai sudėtinga būklė, turinti genetinį, psichologinį ir fiziologinį kontekstą. Šiame straipsnyje apžvelgsime lunatizmo priežastis, galimas pasekmes ir tai, kaip galima užtikrinti saugumą lunatikuojant.

Kartą, prieš daugelį metų, atsidūriau ledinėje vonioje ir neprisiminiau, kad būčiau ėjęs į vonios kambarį ar paleidęs vonią. Kitą kartą išgąsdinau savo draugą, kai vidury nakties išėjau iš viešbučio kambario, o paskui daužiau duris, reikalaudamas, kad mane įleistų atgal į vidų. Abu kartus pabudau viduryje šių keistų įvykių. Buvau lunatikuojantis.

Lunatizmas, techniškai vadinamas somnambulizmu, yra tiek pat įdomus, kiek ir keistas. Tai viena iš parasomnijos rūšių - neįprasto elgesio, pasireiškiančio miego metu, pavyzdžiui, naktinių siaubų ir „seksomnijos“, kai žmonės užsiima seksualine veikla neatsibusdami, bendra sąvoka. Įprastas lunatizmas yra retas reiškinys: 2016 m. tyrimų apžvalgoje apskaičiuota, kad tik 1,5 % suaugusiųjų tai darė per praėjusius metus. Tačiau, to paties tyrimo duomenimis, beveik 7 % suaugusiųjų kada nors gyvenime yra lunatikiavę.

Naktinio lunatizmo galimybės yra įvairios ir keistos. 2024 m. žurnale „Journal of Sleep Research“ paskelbtame tyrime demonstruojami įvairūs lunatikų aprašyti potyriai, tarp jų - pabudimas nuogas balkone 5 val. ryto, šliaužimas į kambarį keturiomis, beveik viso brangaus veido kremo indelio ištepimas, dubenėlio su vandeniu pripildymas ir pastatymas prie lovos sapnuojamam šuniui.

Kas verčia žmones keltis iš lovų ir daryti įvairius keistus dalykus? Dr. Frančeska Siklari (Francesca Siclari), šio tyrimo autorė ir Nyderlandų neuromokslų instituto mokslininkė, teigia, kad lunatizmas pasireiškia tada, kai žmogus iš dalies pažadinamas iš gilaus miego, todėl jis atsiduria „hibridinėje būsenoje“, kai „ir miega, ir budi“ ir gali atlikti labai keistus veiksmus, kurių ryte gali net neprisiminti.

Mokslininkai iki galo nesupranta, kodėl kai kurie žmonės patenka į šią limbo būseną, o dauguma žmonių - ne. Tačiau lunatizmas yra būdingas šeimoms, todėl galima manyti, kad yra genetinis komponentas. Kai kurie vaistai, miego sutrikimai ir kitos medicininės būklės taip pat gali sukelti polinkį į lunatizmą, teigia Mayo klinika.

Vaikai yra labiau linkę lunatikuoti nei suaugusieji, galbūt todėl, kad jų smegenys dar tik vystosi, sako Jennifer Martin, elgesio ir miego medicinos specialistė ir Amerikos miego medicinos akademijos atstovė spaudai. Be to, vaikai kiekvieną naktį daugiau laiko praleidžia miego fazėje, kai paprastai lunatikuoja: tai gilus, atstatomasis poilsis, kuris būna prieš greitą akių judesį ir ryškius sapnus, aiškina daktaras Sanfordas Auerbachas, Bostono universiteto Chobaniano ir Avedisianio medicinos mokyklos neurologijos docentas. Dauguma žmonių lunatizmą išauga iki ankstyvosios pilnametystės, tačiau kai kurie grįžta į jį streso ar ilgalaikio nuovargio laikotarpiais, sako Martinas.

Tyrimai patvirtina lunatizmo ir miego trūkumo ryšį. Siclari sako, kad, atrodo, taip nutinka, kai pervargęs žmogus pagaliau užmiega giliu miegu, tačiau jį trikdo triukšmas, garsas ar judesys. Sunku pažadinti žmogų iš gilaus miego, ypač kai jis nėra gerai pailsėjęs, todėl jis neatsikelia iki galo. Tačiau atrodo, kad pertraukimo pakanka, kad pasikeistų smegenų veikla, kartais sukelianti aktyvumą, panašų į tą, kuris stebimas ryškių sapnų metu, rodo Siclari tyrimai.

Auerbachas sako, kad lunatizmas nėra savaime problemiškas. „Tai nėra nei blogas, nei geras dalykas jūsų sveikatai“, - sako jis. „Tai labiau įdomus reiškinys“ nei reali priežastis nerimauti, nors kai kuriais tyrimais nustatyta, kad lunatikai dažniau nei nuolat snaudžiantys patiria nuovargį, mieguistumą dieną ir nemigą, o tai rodo, kad šis įprotis kartais gali pakenkti miego kokybei.

Daugiau nerimo kelia saugumo problemos, kurios gali kilti žmogui atsikėlus. Žmonės gali suklupti ar nukristi pusiau miegodami arba dar blogiau: Martino pacientas kartą vairavo automobilį miegodamas, o Auerbacho pacientas iškrito iš antro aukšto balkono. „Paprastai žmonės, lunatikuodami, elgiasi daug paprasčiau“, - sako Martinas, - ‚tačiau kartais žmonės patenka į bėdą‘.

Prireikus gydytojai kartais skiria nedideles raminamųjų benzodiazepinų vaistų dozes, kad sulaikytų nuo lunatizmo, sako Auerbachas. Taip pat naudinga mažinti stresą, nes lunatizmas paprastai paūmėja nerimo laikotarpiais, priduria jis.

Reguliariai lunatikuojantys asmenys taip pat turėtų apsvarstyti galimybę imtis saugumo priemonių, pavyzdžiui, laiptų viršuje pastatyti vartelius arba įsirengti apsaugos sistemą, kuri skleidžia triukšmą, jei atsidaro lauko durys, sako Martinas. Ji sako, kad taip pat verta apsilankyti pas miego specialistą, kad būtų atmestos kitos ligos, pavyzdžiui, REM elgesio sutrikimas, dėl kurio žmonės vaidina savo sapnus ir kuris taip pat gali netyčia sužaloti save.

Galiausiai, jei esate lunatiko lovos draugas, galbūt girdėjote mitą, kad negalima jo žadinti, kai jis juda. Martinas sako, kad somnambulisto pažadinimas jam nepakenks, išskyrus trumpalaikį sumišimą, tačiau geriausia, ką galite padaryti dėl klaidžiojančio artimo žmogaus, - švelniai nuvesti jį atgal į lovą, kad jis galėtų užmigti klasikiniu horizontaliuoju miegu.

Parengta pagal: Why Do People Sleepwalk?