Skaitytojo laiškas: Bėgimas maiše, arba Tautinės mokyklos krachas

Manau, ne vienam teko stebėti humoristines bėgimo lenktynes, kai bėgikai įlindę į maišus. Juokinga ir linksma. Dabar stebėkime normalias bėgimo rungtynes, bet tik vienas bėgikas verčiamas bėgti maiše ir jis nuolat ūdijamas tiek varžybų organizatorių, tiek žiūrovų. Kai kam gal ir linksma, bet ne bėgikui maiše. Štai tas bėgikas maiše ir yra šiuolaikinis mokytojas.

Vaikai iš tiesų yra labai įvairūs (talentingi, gabūs, mažiau gabūs, darbštūs ar prie tinginio), šeimos taip pat: vienos vaikus lepina, kitoms - nerūpi, vieni kontroliuoja kiekvieną atžalų žingsnį, kitų - palikti gyventi savarankiškai. Buvo laikai, kai neįsisavinusiems kurso skirdavo papildomus darbus (pataisas) ar palikdavo antriems metams. Tokių antramečių buvo vienetai. Tačiau kažkas kažkam įrodė, kad toks antrametis yra traumuojamas, jo negalima palikinėti antriems metams. Atsisakyta ir pataisų. Rezultatas: klasėje buvo vienas tingus Petriukas. Jo bendraamžių (10-14 metų) logika paprasta: jei Petriukas nesimokė ir jis perkeltas, kodėl turiu mokytis aš? Ir taip vietoj vieno Petriuko klasėje jau Petriukų visa dešimtis. Negana to, atsilikimas kasmet auga, mokytojas, kad jį suprastų, priverstas nuleisti dėstymo kartelę, o gabūs vaikai nebegauna to, ką turėtų gauti.

Vaikai yra skirtingi ne tik gabumais, bet ir elgesiu. Vieniems būdingas iš mažų dienų pareigos jausmas, kiti judrūs, mėgstantys vaikiškas išdaigas. Yra ir tokių, kurių veiksmuose aiškus piktybiškumas. Nereikia abejoti, kas 10-14 metų vaikui bus autoritetas: mokytojas ar bendraamžis, pasiuntęs viešai mokytoją trijų raidžių adresu. Ir taip vietoj vieno „auksaburnio“ atsiranda visa grupė, o mokytojas vėl aukoja pamoką, spręsdamas grupelės problemas kitų mokinių sąskaita. Mokymo kartelė nuleidžiama dar žemiau. O kai vaikas paauga, ateina laikas gimnazijai, pasireiškia didžiulės spragos. Nukenčia ir bendraklasiai, juk mokytojas dirbo sumažintu pajėgumu. Stebina ir vaikų teisių tarnybų veikla, kurios nemato, kad kasdien pažeidinėjama tūkstančių vaikų teisė į kokybišką mokymą ir saugomos tik chuliganaujančių paauglių teisės.

Ir tai nevienintelės mokymo lygio nuosmukio priežastys. Apsvaigę nuo laisvės pojūčio 1989-1990 m., atsisakėme savos lietuviškos, tegu ir tarybinės, mokyklos tradicijų, padėjusių išsaugoti lietuviškumą ir pasekėme Nikitos Chruščiovo pavyzdžiu. Po savo vizito į JAV, susižavėjęs kukurūzais, jis nurodė juos sėti, neatsižvelgdamas į vietos sąlygas, beveik visoje sąjungos teritorijoje. O mes pradėjome grūsti savon švietimo sistemon dalis iš Švedijos, Norvegijos ir dar bala žino kurių. Vienas pavyzdys: vaikų su protine negalia integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas. Esmė: tokie vaikai mokomi ne spec. mokyklose, o kartu su visais vaikais. Idėja tikrai patraukli, tad pirmyn - darom ir mes. Tiktai pamiršom vieną „smulkmeną“: užsienyje su tuo vaiku klasėje dirba mokytojo padėjėjas, o pas mus padidino mokytojui tos pamokos kainą 5-15 proc. už vaiką ir tai su sąlyga, jei yra pinigų. Tad kas rizikuos palikti 20-25 vaikus vieno vaiko labui? Kažkada teko dalyvauti Skaudvilės pagalbinės mokyklos 10-mečio koncerte, ruoštą tos mokyklos vaikų. Atmintyje liko direktorės žodžiai: „Vedėjau, jie yra tokie pat vaikai, tik su jais reikia dvigubai, trigubai ilgiau dirbti.“

Analogiškų skolinių mokyklos darbo sferose pakankamai. Jei turėtų galimybę prisikelti mūsų tautinės mokyklos kūrėjai, tai pamatę, kad išsvajota tautinė mokykla virto svetimais skudurais aprengta ubage, vėl gultų į grabus ir patys dangčius užsivožtų.

Šoktelsiu į savo rašinio pradžią - kiek bendrojo lavinimo programos atitinka savo pavadinimą. Geriausias pavyzdys - matematika. Be minėtų perkėlimų, pavartykime elementarų matematikos uždavinyną, skirtą fizikos-matematikos fakultetams. Nenustebkite jame radę rodiklinių, logaritminių, trigonometrinių lygčių, kurios perkeltos į gimnazijos uždavinynus. Lietuvių kalbos pamokose sintaksės, gramatikos subtilybių mokoma kone lituanistikos katedros lygiu, bet dažno moksleivio braižas grynai „daktariškas“, nes dailyraštis seniai pašalintas iš pradinių klasių programų. Fizikos pamokose gana giliai nagrinėjam bangines ir kvantines šviesos savybes, bet gimnaziją baigęs mokinys neturi žalio supratimo apie kasdien naudojamą akumuliatorių. Ir taip toliau. Paprasčiau tariant, bendrojo lavinimo programos reformų eigoje tiek išsipūtė nuo specialiųjų dalykų, mokytoją taip įspaudė į programų ir laiko rėmus, kad atviro proto koncepcija yra ne kas kita, kaip Tomo Moro „Utopija“.

Ir nereikia smerkti mokytojo. Jis įkištas į reformų maišą ir verčiamas šuoliuoti.

Šaltinis respublika.lt © Photo: Fotomontažas paranormal.lt

Turite savo nuomone, komentarą pasidalinkite su mumis. Norėdami parašyti straipsnį, prisijunkite, rašykite bloge / kategorija skaitytojo nuomone.