Valgomasis česnakas (Allium sativum) Česnako nauda

Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 60 cm aukščio. Stiebas tiesus, status. Lapai plokšti, linijiški. Žiedai susikaupę skėčio pavidalo žiedyne, smulkūs.

Plačiai auginamas soduose, daržuose kaip prieskoninė daržovė. Nereiklus dirvai, šilumai. Ūksmėtuose lapuočių miškuose natūraliai auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas dar vienas vaistinis Allium L. genties atstovas – meškinis česnakas (Allium ursinum L.).

Šeima: Česnakiniai – Alliaceae J. Agardh

Liaudiški pavadinimai: builai, cibulaitis, čekiniai, gudinukai, purkeliai; viduramžiais vadintas dvokiančiąja rože.

Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Vaistinė augalinė žaliava – Valgomojo česnako svogūnai (Alii sativi bulbus). Česnakai raunami nuvytus augalo lapams – rugpjūčio mėn. Išrauti česnakų svogūnai paberiami gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje, palaikomi 1-2 savaites. Nupjaunamos česnakų šaknys, laikoma vėsioje vietoje.

Tūkstančiais tyrimų yra įrodytas česnako reikšmingas poveikis žmogaus organizmo apsauginėms savybėms. Šis augalas buvo minimas jau Biblijoje. Jo veiksmingumą aprašė Galenas, Plinijus, Hipokratas, Dioskoridas. Luisas Pasteras 1858 metais įrodė česnako antibakterinį veikimą. Senovės Romos ir Egiptiečių kariai valgydavo česnaką, nes tikėdavo, kad jis suteikia daug jėgų ir drąsos.

Šviežiuose česnakų svogūnuose yra apie 60 % vandens, 15 % cukrų, iki 0,3 % glikozido alijino, 0,4-2,0 % eterinio aliejaus, flavonoidų, fitosterinų, vitaminų C, PP, karotino, B grupės vitaminų, inulino, apie 2 % mineralinių medžiagų. Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum)

• Fitoncidai pasižymi priešmikrobinėmis, priešgrybelinėmis, priešparazitinėms savybėms, naikina tokius virusus, kaip Helicobacter pylori (sukelia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą), Herpes. Česnakas, kovodamas su kai kuriomis infekcijomis, pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis kaip 1% penicilinas, todėl jį galima vadinti natūraliu antibiotiku. Iš česnako išskirtas antibiotikas vadinamas alicinu. Kadangi česnako sudėtyje alicino koncentracija yra pakankamai didelė, tai, manoma, kad jis palaiko imuninę sistemą, neleisdamas užsikrėsti virusine, bakterine ar grybeline infekcija. Fitoncidai turi antitoksinių ir regeneracinių savybių. Tinkamas vartoti sergant bronchine astma, gripu, esant peršalimui, plaučių uždegimui, bronchitui, anginai, pūliniams procesams, vykstantiems plaučiuose;

• Glikozidas alijinas pasižymi priešvėžiniu poveikiu, nes veikia vėžinėse ląstelėse oksidacijos-redukcijos procesus. Valgant česnaką ar vartojant jo preparatus galima sumažinti tikimybę susirgti vėžiu, ypač skrandžio. Be to, česnako sudėtyje esantis alicinas naikina Helicobacter pylori, kuris turi nemaža įtakos skrandžio vėžio vystymuisi. Preparatai dar tinka krūties, gaubtinės žarnos ir stemplės vėžio profilaktikai bei gydymui;

• Flavanoidai skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą;

• Česnako preparatai plačiai vartojami gydant padidėjusį kraujospūdį ir su juo susijusias ligas, kurios lemia širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimus. Tyrimai rodo, kad jis sumažina blogojo cholesterolio kiekį daugiau kaip 10%. Česnakas mažina cholesterolio oksidaciją – procesą, kuris turi įtakos aterosklerozės formavimuisi. Kraujospūdį šis augalas mažina atpalaiduodamas kraujagyslių lygiuosius raumenis;

• Česnakas padeda “sudeginti” riebalų perteklių,

• Gerina smegenų veiklą.

• Juose esantys vitaminai, cinkas ir geležis stiprina imuninę sistemą.

• Išoriškai česnakas gydo pūlinius ausies ir akių gleivinės uždegimus, burnos ertmės uždegimą. Šviežio česnako tyrelė arba sultys gydo karpas, dedervines, egzemas ir kitas odos ligas.

Pašalinis poveikis

• Gali sutrikdyti skrandžio veiklą, pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas;
•Gali sukelti alergiją odai;
• Kartu vartojant česnaką ir varfariną gali padidėti kraujavimų tikimybė;
• Blogas burnos kvapas.

Draudžiama vartoti

• Nėščios ir maitinančios moterys gali vartoti česnaką, tačiau gali susidurti su skrandžio sutrikimais. Be to, pieno skonis gali pasikeisti ir jis taps nemalonus kūdikiui
• Nevartoti dideliais kiekiais, jei vartojami vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą;
• Sergant kepenų ir inkstų ligomis.

Vartojimas - česnakas vartojamas labai įvairiai. Paprasčiausias būdas yra kramtyti česnako galvutes. Rekomenduojama ne daugiau 5 galvutės per dieną ( 2-5 gramai).

Galima išspausti česnako sultis, paruošti sirupą. Žmonėms, kuriems nepatinka česnako skonis ir kvapas, jis supresuojamas į dengtas tabletes.

Senoliai rekomendavo tokį receptą nuo peršalimo: 4 skiltelės česnako verdamos apie 10 min 2 puodeliuose pieno. Rekomenduojama gerti šiltą gėrimą po pusę stiklinės 4 kartus per dieną, bet ne ilgiau nei 5 dienas.

Užpilo gamyba ir vartojimas - 1 arb. šaukštelis smulkintų česnakų užpilama 2 stiklinėmis kambario temperatūros virinto vandens, 1 val. palaikoma, nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną po valgio.

Senovėje kaip ir visi kiti stipriai kvepiantys augalai česnakas buvo naudojamas demonų išvarymui, pvz, vampyrams atbaidyti.

Kulinarijoje Rytų tautos nuo seno naudojo produktų konservavimui, dabar – česnakas populiarus prieskoninis augalas žuvies, mėsos patiekalų paskaninimui. Suteikia maistui aštrų, pikantišką skonį ir kvapą.

Sodininkystėje česnako lapų ir lukštų užpilu purškiami medeliai nuo kenkėjų.

Kosmetologijoje česnakų tinktūra ir alilsatas naudojami plaukų šaknims stiprinti, pleiskanoms naikinti.

Tinktūra: Sumaišoma 1 d. česnako skiltelių ir 3 d. 40 laipsnių spirito. Šiltai palaikius 7-8 paras, nukošiama.

Alilsatas: 4 d. nuluptų česnako skiltelių užpilamos 10 d. 96 laipsnių spirito. Palaikoma 7 paras, nukošiama, įlašinama po kelis lašus kmynų, pankolio ir mėtų eterinių aliejų.