Vitaminas D: Nauda Ir Svarba Sveikatai

1. Kalcio svarbumas vaiko ir suaugusiojo žmogaus organizmui

Vitaminai yra labai svarbūs ir reikšmingi vaiko ir suaugusiojo organizmui. Svarbiausių vitaminų stoka gali sutrikdyti nervų, širdies, kraujagyslių, virškinimo, endokrininės sistemų (skydliaukės), kraujodaros ir kitų organų bei sistemų veiklą. Beveik visų vitaminų, išskyrus, tirpių riebaluose (A, D, E), reikia kiekvieną dieną gauti su maistu, nes jie nesikaupia žmogaus organizme. Visų svarbiausias vitaminų šaltinis yra švieži vaisiai bei daržovės.

Vitaminas D (arba kalciferolis) yra labai svarbus kalcio pasisavinimo procesui. Kalcis yra priskiriamas mikroelementams - tai yra mineralinė medžiaga, esančios žmogaus organizme daugiausia. Cheminio elemento kalcio daugiausia yra kauluose bei dantyse, kurių struktūra ir tvirtumas yra susijęs su organizmo aprūpinimu šia mineraline medžiaga. 99 proc. žmogaus organizmo kalcio yra kauluose bei labai nedaug kraujyje. Kai pradeda trūkti kalcio, organizmas naudoja šią mineralinę medžiagą iš sankaupų. Kalcis dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose, skatina įvairių hormonų bei enzimų veiklą, dalyvauja raumenų ir nervų veikloje, skatina kraujo krešėjimą. Svarbu pabrėžti, jog kalcis veikia ne vienas, bet kartu su kitomis mineralinėmis medžiagomis bei vitaminais.

Kalcio ir jo fosfatų įsiurbimui į kraują bei limfą iš žarnyno svarbus vitaminas D3. Be D3 vitamino, reguliuojant kalcio ir fosfato kiekius svarbus šie hormonai - skydliaukės kalcitoninas bei prieskyninių liaukų parathormonas. Esant kalcio sumažėjimo kraujyje - jis išsiurbiamas iš kaulų. Kitaip tariant, parathormonas didina kalcio koncentraciją kraujyje. Kalcitoninas veikia priešingai - mažina kalcio koncentraciją kraujyje: kalcis yra atidedamas į kaulus. Žmogaus kaulų būklei labai svarbūs estrogenai (moteriškieji lytiniai hormonai), apsaugantys kaulus nuo per didelio parathormono veikimo, spartinančio kaulų irimą ir skatinančio vitamino D3 aktyvios formos susidarymą inkstuose.

Atlikti tyrimai atskleidė, jog vitaminas D apsaugo nuo gaubtinės žarnos vėžio, bet jeigu organizme yra vitamino A perteklius- tai vitamino D poveikis praranda savo veiksmingumą.

Labai svarbu, jog žmogus arba vaikas gautų pakankamai kalcio vaikystės periode. Kadangi šio mineralo atsargos sukaupiamos vaikystėje bei paauglystėje - vėliau panaudojamos, jog atsinaujintų kaulų ląstelės.

Cheminis elementas kalcis yra svarbus tiek kaulams, tiek dantims bei daugelio žmogaus organizmo procesams, Trumpai galima išskirti kalcio svarbumą vaiko ir suaugusio organizmui:

– būtinas širdies ir kraujagyslių veiklai;

– būtinas kraujo krešėjimui;

– būtinas kaulams apsaugoti;

– būtinas smegenims apsaugoti;

– būtinas cukrinio diabeto ligos prevencijai;

– palaiko rūgščių bei šarmų pusiausvyrą;

– būtinas nervinių ir raumenų ląstelių judrumui;

– būtinas fermentų aktyvumui;

– būtinas ląstelių sekrecinei veiklai;

– būtinas raumenų susitraukimui;

– būtinas onkologinių ligų išvengimui;

– būtinas imuninės sistemos funkcijos palaikymui ir sustiprinimui;

– būtinas fizinei savijautos gerinimui.

Vitaminas D yra glaudžiai susijęs su gera fizine sveikata, raumenų stiprinimu bei fiziniu pajėgumu, apsauga nuo vėžio ir širdies ligų, imuninių sistemų funkcijų gerinimu, geresne nuotaika ir labai svarbus bei reikalingas kaulų stiprinimui.

Vitaminas D- tai būtiniausias sveikus kaulus užtikrinantis komponentas. Šis vitaminas padeda organizmui pasisavinti kalcį, kuris, remiantis JAV chirurgų pranešimu apie sveikus kaulus bei osteoporozę (2004)- yra būtinas formuojantis stipriems bei sveikiems kaulams.

Tyrimai rodo, jog žmonėms vis labiau trūksta vitamino D, kuris yra reikalingas kaulams ir smegenims apsaugoti. Vitaminas D taip pat apsaugo nuo pažinimo gebėjimo silpnėjimo.

Konservatyvusis “Gydytojų priimamojo mitybos papildų rekomendacijos” pateikė išvadą: “Per paskutinius keletą metų tyrimais nustatyta, kad vitaminas D gali vaidinti svarbų vaidmenį plačiam spektrui ligų ir sutrikimų, įskaitant osteoporozę, vėžį, daugybinę sklerozę, širdies ligą, žvynelinę ir Alzheimerio ligą”.

Vitaminas D gali pagelbėti cukrinio diabeto ir širdies ligos prevencijai, asmenys su didesniu vitamino D kiekiu sendami turi žymiai mažesnę kognityvinės demencijos riziką. Šis vitaminas gerina fizinę pagyvenusiųjų veiklą, nepaprastai būtinas stipriems kaulams- reikšmingas ir svarbus dalykas senstant.

Kai vaiko ir suaugusiojo žmogaus organizme vyrauja kalcio trūkumas, gali išsivystyti tam tikri negalavimai:

– migrena;

– nemiga arba neramus miegas;

– naktinis prakaitavimas;

– padidėjęs dirglumas;

– pablogėjusi atmintis;

– žiovulys;

– alergija bei alerginės reakcijos;

– blogai kreša kraujas;

– raumenų traukuliai bei jų skausmai;

– plaukų slinkimas;

– nagų lūžinėjimas;

– kaulų retėjimas (osteoporozė);

Osteoporozė yra kaulinio audinio išretėjimas, kai menkiausias sutrenkimas arba kritimas sukelia lūžį- yra kalcio trūkumas.

– rachitas;

Rachitas yra labiausiai paplitusi vaikų liga, kuri pasireiškia sutrikusia medžiagų apykaita (ypatingai kalcio ir fosfato) bei daugelio organų sistemų pažeidimu. Šia liga sergama, kai vaiko organizmui trūksta vitamino D. Rachitu dažniausiai ir sunkiausiai serga neišnešioti kūdikiai, nes vitamino D atsargos organizme kaupiasi paskutiniais motinos nėštumo mėnesiais. Taigi, kuo labiau kūdikis neišnešiotas- tuo vitamino D atsargos yra mažesnės, ir vaikas anksčiau ir sunkiau serga rachitu.

Rekomenduojama duoti vaikui žuvų taukų 2 kartus per dieną du mėnesius (30 dienų kūdikiams-3-5 lašus, dozę reikia palaipsniui didinti; nuo 6 mėnesių- po 1/4 arbatinio šaukštelio; 3-6 metų vaikui- po desertinį šaukštelį; 7 metų vaikui- po 1 valgomąjį šaukštą).

– kaulų suminkštėjimas (osteomaliacija);

– kaulų “skausmai”;

– staigaus kalcio koncentracijos kraujo plazmoje sumažėjimas sąlygoja tetaniją, kuri pasireiškia raumenų traukuliais bei baimės jausmais.

Bostono universiteto medicinos mokyklos profesorius bei garsus vitamino D rekomenduojamo kiekio atnaujinimo šalininkas Dr. Maiklas Holikas pastebėjo, jog 76 proc. į jo ligoninę atvykusių motinų ir 81 proc. vaikų buvo didelis vitamino D trūkumas. Mokslininkai ištyrė, jog mažiausiai vienas trečdalis pradedančių vaikščioti kūdikių Kanados miestuose ir 14 proc. Bostone negauna rekomenduojamojo vitamino D. kiekio.

Taigi, kaip matome kalcis yra svarbus žmogaus organizmui. Trūkstant kalcio žmogaus organizme gali išsivystyti tam tikri negalavimai bei ligos. Todėl yra svarbu, kad vaiko ir suaugusiojo žmogaus organizmas būtų aprūpintas pakankamai kalciu.

2. Vitamino D vartojimas

Vitaminas D (arba kalciferolis) yra priskiriamas riebaluose tirpstančių vitaminų grupei . Kitaip tariant, vitaminas D yra riebaluose tirpstantis bespalvių kristalų pavidalo vitaminas. Vaiko ir suaugusiojo žmogaus organizme vitaminas D reguliuoja kalcio ir fostatų balansą. Kitaip tariant, vitaminas D dalyvauja formuojantis kaulų bei dantų struktūrai ir jų kietumui.

Vitamino D yra žinomos cheminės formos, kurios žymimos raidėmis: D2, D3, D4, D5. Augaluose randama vitamino D2 arba ergokalciferolio. Visų vitamino D cheminių formų biologinis poveikis yra skirtingas.

Taigi, vitaminas D turi atmainas, bet svarbiausios žmogaus organizmui yra šios:

– D2 (ergokalciferolis), kuris sintetinamas augaluose;

– D3 (cholekalciferolis) sintetinamas gyvūnų odoje, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Tai yra vitamino D aktyvioji forma, dar vadinama kalcitrioliu.

Klausimas kyla: “Kokia vitamino D dozę patartina vartoti?”, “Ar jį būtina vartoti pastoviai?” ir pan.

Lietuvoje rekomenduojama vitamino D paros norma 400 tarptautinių vienetų (toliau TV) arba 10 mikrogramų. Tačiau mokslininkės Peterson C. manymu, daugelis žmonių per dieną turėtų gauti 1000 TV vitamino D dozę. Kadangi tris kartus per savaitę pabuvus po 10 minučių tiesioginiuose saulės spinduliuose, kai jie gali pasiekti maždaug ketvirtį kūno paviršiaus- dauguma žmonių padeda palaikyti tinkamą vitamino D kiekį žmogaus organizme, bet jiems to neužtenka.

Vitaminas D yra skiriamas vaikų rachito profilaktikai bei gydymui. Vaikams rachito profilaktikai patartina, nuo 3 savaičių (išnešiotiems kūdikiams) skirti po 1000 TV vitamino D dozės kasdien. Neišnešioti kūdikiai vitamino D turėtų gauti nuo pirmos gyvenimo savaitės ir daugiau (1000-1500 TV per parą). Verta pabrėžti, kad kuo labiau neišnešiotas kūdikis- tuo vitamino D dozė turėtų būti arčiau 1500 TV ribos. Vyresniems vaikams profilaktinė vitamino D dozė rekomenduojama 500 TV kasdien. Svarbu užakcentuoti, jog į šią dozę įskaičiuojamas vitaminas D, kuris yra adaptuotuose pieno mišiniuose (1 litras mišinio turi 400-500 TV vitamino D), multivitaminuose ir žuvų taukuose. Jeigu maitinanti krūtimi motina naudoja vitamino D preparatus, jo patenka vaikui per jos pieną.

Prieš nustatant tinkamą vitamino D dozę, visų pirma, reikia išsitirti. Yra du vitamino D tyrimai: 25 (OH)D ir 25- hidroksivitamino D. Kai kurie medikai nurodo “aktyvuoto vitamino D” tyrimą (dar žinomo kaip kalcitrilis). Kalcitrolis nieko neparodys apie vitamino D pakankamumą. Todėl būtina pareikalauti mediko tikslaus vitamino D kiekio parodymo tyrimą.

Mažesnis nei 30 mg/ml vitamino D kiekis (25- hidroksivitamino D) yra laikomas nepakankamu. Šiuo laikotarpiu optimaliu vitamino D kiekiu laikoma 30-65 mg/ml, bet dar vyksta ginčių dėl didesnės optimalios leistinos ribos.

Vitamino D taryba pabrėžė, jog žemiausias priimtinas kiekis vaikams ir suaugusiems yra 50 ištisus metus (didesnis kiekis nei 100 nurodo galima perteklių).

Taigi, vitaminas D visiems vaikams privalo būti skiriamas nuo 3 gyvenimo savaitės iki pusantrų metų. Vitaminą D – tai receptinis vaistas, kurį turi skirti gydytojas. Šio vitamino dozė privalo būti skiriama kiekvienam vaikui individualiai. Gydytojas, stebintis vaiko raidą, kiekvieną mėnesį turi įvertinti, ar vaikui netrūksta vitamino D. Taigi, vitamino D preparatus, kurie yra įvairių gamybos formų (aliejinis, vandeninis) bei įvairiai dozuojami- išrašo vaiko gydytojas.

Yra atvejų, kai vaikui ir suaugusiam žmogui yra draudžiama skirti vitamino D preparatus. Draudžiama skirti vitamino D preparatus tokiais atvejais: jautrumas kalciui, sirgimas tuberkulioze, sirgimas tam tikromis širdies bei kraujagyslių ligomis.

Dažnai tėvams kyla klausimas: “Ar reikia didinti vitamino D dozę žiemą, kai nėra saulės” arba “Ar saulėtą vasaros dieną mažinti vitamino D dozę?”. Visų pirma, patys tėvai vitamino D dozės didinti arba mažinti vitamino D dozės neturėtų. Visa tai, privalo spręsti vaiką prižiūrintis gydytojas. Esant neaiškumui, kaip dozuoti vitaminą D vaikui, galima atlikti tyrimą, kuris nustatys vitamino D kiekį (šis tyrimas yra mokamas). Tyrimo rezultatus privalo įvertinti vaiko gydytojas.

Vitamino D perdozavimas yra kenksmingas žmogaus organizmui, sukeliantis toksines reakcijas. Perdozavimus vitaminą D atsiranda tokie simptomai:

– viduriavimas;

– bendras nusilpimas;

– inkstų veiklos sutrikimai;

-išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligos;

– pykinimas ir vėmimas;

– apetito stoka;

– nuolatinis vidurių užkietėjimas;

– raumenų nusilpimas;

– galvos skausmas ir svaigimas;

– kepenų veiklos sutrikimai;

– neurologiniai sutrikimai;

– gali skatinti aterosklerozės vystymuisi.

Vitamino D perdozavimas turi būti gydomas stacionare. Ypatingai, svarbi elektrolitų bei organizme esančio vandens reikalingo kiekio atstatymas ir kontrolė. Svarbu kontroliuoti kalio ir kalcio kiekį bei stebėti inkstų funkciją. Esant inkstų funkcijos sutrikimui- gydymas įvairiomis infuzijomis, kurių sudėtis priklauso nuo paciento būklės.

Kaip matome, yra labai svarbus teisingas vitamino D kiekio vartojimas. Kaip ir kokiais kiekiais vartoti vitaminą gali patarti tik vaiką prižiūrintis gydytojas. Svarbu pakankamai vartoti vitamino D dozę. Tačiau taip pat svarbu vitamino D neperdozuoti, nes gali atsirasti nemalonūs simptomai.

3. Vitamino D trūkumo pasekmės

Galime išskirti vienas iš dažniausių priežasčių vitamino D trūkumo:

– Saulės fobija. Saulė- tai vienas iš geriausių vitamino D šaltinių, kuri mūsų organizmui yra kuras, padedantis gamintis nuosavą vitaminą D.Dažnai žmonės yra įbauginti žalingo saulės poveikio, jog tepasi SPF 45 turinčiomis priemonėmis netgi trumpam išeinant. Tokiu būdu yra ribojamas vitamino D “žaliavos šaltinis).

– Netikslingai nustatytas vitamino D kiekis. Tuo laikotarpiu medikai buvo įsitikinę, jog pagrindinis vitamino D vartojimo tikslas- apsaugoti nuo rachito, jie skirdavo žemą reikalingo vitamino D kiekį.

Pagyvenę asmenys turėtų atkreiptį didelį dėmesį vitamino D vartojimui. Veik Foresto universiteto universiteto medicinos mokyklos Šiaurės Karolijoje atliktas tyrimas atskleidė, jog pagyvenusiems žmonėms, kurie negauna vitamino D, negalio rizika yra didesnė.

Kaip anksčiau minėjau, vitamino D perdozavimas kenkia žmogaus sveikatai, bet taip pat pakenkia ir jo trūkumas. Svarbu rasti “aukso vidurį”, kuris padėtų palaikyti žmogaus gerą sveikatos būklę. Svarbu pabrėžti, jog trūkstant vitamino D gali išsivystyti atitinkami negalavimai bei ligos:

– rachitas;

Sergant rachitu arba vitamino D hipovitaminoze praktikuojami tam tikri gydymo būdai:

100 g ramunėlės žiedų, 200 g paprastojo kiečių žiedų su lapais. Vaistažolių mišinį užplikyti, 1-2 valandas leisti prisitraukti. Tada maudyti vaikus, sergančius šia liga;

100 g ramunėlės žiedų su lapais, 100 g jauno gluosnio žievės, 150 g varnalėšos šakniastiebių su šaknimis, 150 g paprastojo varpučio šakniastiebių su šaknimis. Tada 100-150 g vaistažolių mišinio užplikyti 10 l verdančio vandens, 10-15 minučių virti, 1-2 valandas leisti prisitraukti ir nukošti. Patartina daryti voneles, kai vaikai serga šia liga.

– blogai dygti dantys bei nagai;

– atsiranda dėmių dantų emalyje;

– deformuotis kaukolė, stuburas, žandikauliai, kojos įgyja O arba X formą (tai būna vaikams);

– suglembti raumenys;

– padidėti pilvas;

– raumenų nusilpimas;

– sumažėti atsparumas infekcijoms;

– širdies r kraujagyslių ligų padaugėjimas;

– onkologinių ligų rizikos padidėjimas;

– Alzheimerio ligų atvejai;

– osteoporozė arba kaulų retėjimas;

Vitamino D trūkumas neretai tiesiogiai siejamas su osteoporoze. Tyrimais įrodyta, jog daugiau nei 70 proc. moterų, priklausančių 51-70 metų amžiaus grupei, ir beveik 90 proc. virš 70 metų amžiaus su maistu arba maisto papildais gauna nepakankamą vitamino D kiekį. Mažesnis vitamino D kiekis siejamas su prastesniu kalcio pasisavinimu, retesniais kaulais bei padidėjusia lūžių tikimybe.

– pažeidžiamas vaikų kaulų (galvos, šonkaulių, krūtinkaulio, klubakaulių ir kt) vystymasis;

– sutrinka tuštinimasis;

– pažeidžiama nervų sistema (vaikas tampa dirglus);

– atsilikimas vaiko- fiziškai bei psichiškai;

– kaulai darosi minkšti (osteomaliacija) ir deformuojasi.

2008 metų tyrimas atskleidė, jog žmonės, turintys mažą vitamino D kiekį, turi žymiai didesnę tikimybę mirti nuo bet kokios priežasties nei žmonės, kurie turi didesnį kiekį. Dietos, kuriose yra nepakankamo vitamino D kiekio, gali padidinti onkologinių ligų riziką. O “pakankamo” vitamino D vartojimo apbrėžimas sparčiai kinta, ypatingai, dėl to, jog klinikinė patirtis rodo, kad daug daugiau žmonių, šio vitamino turi daug mažiau nei optimaliai.

Taigi, kaip matome vitaminas D yra reikšmingas žmogaus organizmui. Jis svarbus ne tik kaulams bei dantims, nes reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosfato ir magnio) apykaitą, kalcio bei fostato įsiurbimą žarnyne ir padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse- įrodytas jo teigiamas poveikis širdžiai, smegenims ir psichikai. Verta pabrėžti, jog vitaminas D stiprina imunitetą, nes žmonėms, kuriems trūksta šio vitamino- mažiau atsparesni peršalimo ligoms.

Žmogaus organizmas geba pats pasigaminti vitamino D. Jam reikia mažiausiai 15 minučių kiekvieną dieną pabūti lauke saulės šviesoje.

Kūdikiui iki pusės metų pakanka saulės pro medžių properšas, vyresniam vaikui galima pasimaudyti saulės spinduliuose apie 10 minučių, bet ne vidurdienį, kai saulė labai karšta. Rekomenduojama neleisti vaikų į saulę 11-16 valandomis, nes ji yra šiuo metu aktyviausia.

Kai diena yra šilta, medžių paunksmėje, pavėsyje reikia vaikui leisti pabūti be drabužėlių- kad pasigamintų reikiamas vitamino D kiekis, turi būti atidengta ketvirtis odos paviršiaus ploto. Svarbu pabrėžti, jog kepurė nuo saulės vaikui yra privaloma.

85 proc. saulės spindulių prasiskverbia pro debesis- ir debesuotomis dienomis reikėtų jų pasisaugoti.

Kai tenka būti ilgiau saulėje, rekomenduojama apsauga nuo ultravioletinių spindulių bei nuo nudegimų tinkama apsauga. Tam tinka medvilniniai, lininiai, drobės drabužėliai ilgomis rankovėmis, kelnės bei ilgos suknelės. Verta pabrėžti, jog pro drabužius prasiskverbia užtektinai saulės spindulių.

Taip pat patariama vaikui bei suaugusiajam žmogui vartoti natūraliuosius šaltinius, kuriuose yra nemažai vitamino D:

– žuvų taukai;

– žuvies produktai arba vietinės ir riebios žuvys ( lašišos, sardinės, Atlanto silkė ir pan.);

– žuvies ikrai;

– mėsa;

– kiaušiniai (kiaušinio trynys);

– pieno produktai ( pienas, sviestas, grietinė, varškė, sūris);

– kepenys (ypač menkės kepenyse);

– riešutai (graikiniai ir žemės riešutai);

– saulėgrąžų sėklos;

– moliūgų sėklos ir moliūgų sėklų aliejus;

– žalios spalvos daržovės;

– daržovės (baklažanai, morkos, burokėliai, jūros kopūstai)

– sojų pupelės;

– grybai;

– uogos (braškės, avietės);

– citrusiniuose vaisiuose (citrina, apelsinas, mandarinas);

– džiovinti vaisiai;

– vaisiai ( obuoliai, kriaušės);

– javų ir miltų produktai;

– riebi varškė su šaltalankio uogomis bei medumi.

Kalcio arba vitamino D trūkumą gali padėti įveikti fizinis aktyvumas. Labai padeda tokie fizinio aktyvumo būdai: bėgiojimas, šokinėjimas, pritupimai, kilnojimas svarsčių, vaikščiojimas pėsčiomis. Tokiu būdu žmogaus organizmas yra paskatintas geriau pasisavinti kalcį bei jį kaupti.

Taigi, kaip matome, vitamino D kiekį galima “pasigauti” vartojant atitinkamus maisto produktus bei kultivuojant atitinkamas sporto šakas. Taip pat labai svarbus ir reikšmingas saulės indelis, vitamino D pasisavinimui. Kitaip tariant, be naudojimosi vitamino D preparatais, žmogus gali jo gauti natūraliais šaltiniais.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

• Bowdenas D. Veiksmingiausi būdai, kaip gyventi ilgiau. Aktėja. Vilnius. 2010. ISBN 978-9955-21-249-2
• Bulikaitė L. Straipsnis “Susirinkti” vitaminą D”. Žurnalas “Tavo vaikas”. 2013. ISSN 1392-6519
• Gydomės namie. Saugus ir veiksmingas bendrųjų negalavimų gydymas. Aktėja. Vilnius. 2011. ISBN 978-9955-21-267-6
• Grunert P. Kaip mes nuodijamės. Versus Aureus. 2011. ISBN 978-9955-34-324-0
• Ivanovas V. Gydančioji žolelių galia. Asveja. Vilnius. 2000. ISBN 9955-464-01-1
• Jasinauskas R. Kūdikio priežiūra. Kaunas. Ūkininko patarėjas. 2004. ISBN 9955-416-78-5
• Laurent S., Reader P. Vaikas auga mėnuo po mėnesio. Alma littera. Vilnius. 2010. ISBN 978-9955-38-696-4
• Leipuvienė A. Straipsnis “Ar reikia didinti vitamino D dozę žiemą?”. Žurnalas “Tavo vaikas”. 2013. ISSN 1392-6519
• Leipuvienė A. Straipsnis “Vitaminas D- vasarą”. Žurnalas “Tavo vaikas”. 2013. ISSN 1392-6519
• Senolių receptai. 230 receptų vaikų ligoms gydyti. Asveja. Vilnius. 2010. ISBN 978-9955-738-28-2
• Stoppard M. Viskas apie vaiko priežiūrą. Alma littera. 2009. 978-9955-38439
• Sveikata ir dietos. Medicina ir dar kai kas visiems. 2012.ISBN 978-9986-578-89-5
• Sveikata – jūsų rankose. Dajalita. 2012. ISBN 978-609-424-023-2
• Šapranauskienė G. Straipsnis “Vitaminas D. Kada ir kiek?”. Žurnalas “Tavo vaikas”. 2013. ISSN 1392-6519
• Šimulis P., Vingras A. Jauniems tėvams. Mokslas. Vilnius. 1988. ISBN 5-420-00394-5
• Vaitkuvienė D. Straipsnis “Kalcio poreikis vaikystėje. Žurnalas “Tavo vaikas”. 2013. ISSN 1392-6519
• Vasiliauskai Danguolė, Juozas, Audrius. Sveikatos biblija. Alma littera. Vilnius. 2012. ISBN 978-609-01-0776-8
• Vasiliauskai Danguolė, Juozas, Audrius. Ilgo gyvenimo paslaptys. Alma littera. Vilnius. 2011. ISBN 978-609-01-0158-2
• Prieiga per internetą: http://www.pradzia.org/zindymas-vitaminasd-naujagimis-konsultante-mama-mamai-kudikis-maitinimas
• Prieiga per internetą: http://www.15min.lt/naujiena/15min-sau/grozis-ir-sveikata/vitamino-d-nepakankamumas-siejamas-su-sveiku-moteru-uzdegimais-100-36576
• Prieiga per internetą: http://www.metrx.lt/component/user/index.php?option=com_content&view=article&id=87
• Prieiga per internetą: http://www.shaping.lt/RimasStukas/Apie%20mityba.htm
• Prieiga per internetą: http://www.veidas.lt/sveikatos-sargai-zuvu-taukai-ir-vitaminas-d