Juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra)

Šeivamedis (Sambucus) - ūksmininių genties augalas. Lietuvoje, be juodauogių, dar auga raudonuogiai (Sambucus racemosa) ir žoliniai šeivamedžiai (Sambucus ebulus).

AUGAVIETEI NEIŠRANKŪS

Juodauogiai šeivamedžiai yra 4-6 m (retai iki 10 m) vešlūs, spardai augantys krūmai arba nedidelis medelis. Paplitęs Vidurio ir Vakarų Europoje, Kryme, Kaukaze ir Užkaukazėje. Lietuvoje savaime neauga, bet daug kur aptinkamas sulaukėjęs. Manoma, kad Lietuvoje pradėtas auginti XVI a.

Augalas - dekoratyvus: jo lapai priešiniai, 10-30 cm ilgio, plunksniškai suskaldyti po 5-7 lapelius (šie yra 5-12 cm ilgio ir 3-5 cm pločio), žydi nuo gegužės dažnai iki birželio dideliais įspūdingais žiedynais. Kremiškai balti žiedai, susitelkę į 10-25 cm skersmens plokščius skėtinius žiedynus, panašūs į ažūrinius nėrinius, žiedelių skersmuo 5-6 mm. Vasaros pabaigoje ar rugsėjo mėnesį sunoksta juodi, į kekes susitelkę kaulavaisiai, kuriais, jeigu nenuskina žmonės, minta įvairūs paukščiai.

Juodauogis šeivamedis auga įvairiose vietose, dažniausiai paunksmėse, kur derlinga dirva. Augalai atsparūs šalčiams, gajūs - greitai atželia išlaužyti ar iškirsti, šaltą žiemą gali nušalti kai kurios šakos, bet jos greitai atželia. Šeivamedžiai gerai pakenčia užterštą miestų orą, vidutiniškai atsparūs ligoms ir kenkėjams.

Juodauogis šeivamedis turi daug liaudiškų pavadinimų: vadinamas alionderiu, baltažiedžiu, bezdu, bezdalu, baltu ar baltuoju, vaistiniu bezdu, bazdažiedžiu, smirdekliu, bezdžiu, kiaurmedžiu, sambe, šeimedžiu, ir ši vardų gausa byloja, kad buvo plačiai naudojamas. Nors juodauogių šeivamedžių žiedynai kvepia maloniai, pradėjęs vysti augalas skleidžia nemalonų kvapą, jauni lapai sujudinti - taip pat. Ši savybė ir davė jam smirdeklio, bezdžio liaudiškus pavadinimus.

ESAMA ĮVAIRIŲ FORMŲ

Natūralios šių augalų augavietės - derlingi, drėgnoki miškai. Dažnai dėl dekoratyvumo juodauogiai šeivamedžiai auginami želdynuose, vešlius krūmus tinka sodinti vandens telkinių pakrantėse, neišvaizdiems pastatams, tvoroms ar kitiems objektams užmaskuoti. Juodauogis šeivamedis dauginamas sėklomis, šakninėmis atžalomis ir atlankomis. Norint išlaikyti dekoratyvumą, šeivamedį reikia genėti. Stiprus genėjimas ankstyvą pavasarį skatina naujų ūglių augimą, padeda augalui išlaikyti gražią formą.

Šeivamedžių būna įvairių formų: svyrančiomis šakomis ir žvilgantys bekočiai, giliai skiautėti, netaisyklingai karpyti, geltoni, auksiškai geltonais lapeliais ar baltai dėmėtais, juostuotais lapų pakraščiais.

Nors juodauogiai šeivamedžiai dažniausiai plyti paunksmėse, spalvingesnės dekoratyvinės formos dažniau auginamos šviesesnėse vietose, nes margalapių formų lapai pavėsyje ne tokie ryškūs.

Populiariausia dekoratyvinė atmaina - geltonlapė forma Aurea, išvesta Anglijoje. Albo-variegata lapai gelsvai baltos spalvos, nors ir ne tokie ryškūs kaip Aurea.

STOP! Juodauogių šeivamedžių žiedų profilaktinės dozės nesukelia jokio nepageidaujamo poveikio, tačiau vartojami gausiai gali sukelti pykinimą ar viduriavimą. Taip nutikti gali todėl, kad šie vaistiniai augalai kaupia nuodingus alkaloidus ir cianogeninius glikozidus. Reikia žinoti, kad gali būti padidėjęs jautrumas kad kai kurioms veikliosioms medžiagoms. Draudžiama vartoti šeivamedžius nėštumo ir žindymo metu. Taip pat kenksmingos ir nesunokusios šeivamedžių uogos, jos dirgina skrandį.

VAISTINĖS SAVYBĖS

Naudingi šių augalų žiedynai, vaisiai, lapai, žievė ir jaunos šakelės. Vaisiuose yra organinių rūgščių, pektinų, cukrų, vitamino C, karoteno, antocianų, rauginių ir dažinių medžiagų, žieduose - eterinių aliejų, glikozido sambunigrino, vitamino C, gleivinių, rauginių ir mineralinių medžiagų, žievėje - glikozido sambunigrino, alkaloido konijino, valerijonų rūgšties, rauginių ir mineralinių medžiagų. Visose augalo dalyse yra glikozido sambunigrino, kuris skyla į ciano rūgštį, benzaldehidą ir gliukozę.

Žiedynai aromatingi, naudojami užpilams, vaistams nuo peršalimo. Džiovinami jie 30-40 laipsnių temperatūroje, geriausia - specialiose džiovyklose, nes greitai paruduoja, o tokie vaistams netinka. Kai kas džiovintus šeivamedžių žiedus sutrina į miltelius.

Juodauogių šeivamedžių vaisių ir žiedų užpilai rekomenduojami sergant peršalimo ligomis, gripu, bronchitu, plaučių uždegimu, reumatu, norint numesti svorio ir kt.

Šeivamedžių vaisius galima valgyti tik visiškai prisirpusius, tamsiai violetinius, kone juodus, nes neprinokusiais galima apsinuodyti, tokie gali smarkiai paleisti vidurius, pravimdyti - nors kartais tai ir būna naudinga. Šeivamedžių žiedų ar uogų arbata labai tinka žmonėms, kuriems linkę užkietėti viduriai. Labai pasitarnaus ir norintiesiems sulieknėti, diabetikams, nes skatina medžiagų apykaitą, prakaito ir šlapimo skyrimąsi. Tačiau pirmiausia jie yra vaistai nuo virusų, peršalimo ligų.

Šeivamedžių vanduo XVIII amžiuje buvo naudojamas odai balinti ir strazdanoms naikinti. Piene apvirtus šių augalų lapus dėdavo ant vočių, nudegimų, iššutimų.

ŠVENTAS MEDIS

Legendose teigiama, kad šeivamedis yra augalas, galintis užtikrinti ilgaamžiškumą ir pagydyti žmogų kone nuo visų ligų.

Etnologai teigia, kad šeivamedis baltų mitologijoje laikytas šventu medeliu, namų saugotoju, apsauga nuo blogio, raganysčių, jis sietas su žemdirbystės dievu Puškaičiu, kuris, tikėta, gyvena po šiuo krūmu. Pasak ilgametės kultūros darbuotojos, etnografės, tautosakos puoselėtojos ir rinkėjos, Šeduvos baba vadinamos Emilijos Brajinskienės, po šeivamedžiu gyvena naminukas. Reikia tik jį prisijaukinti, pavasarį duonos po krūmo šakomis numesti, ir jis neš laimę mūsų namams.

LIAUDIES RECEPTAI

Nuo peršalimo ligų

Juodauogių šeivamedžių arbata

1. Šaukštą džiovintų žiedų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palikite 20-30 minučių, kad pritrauktų, nukoškite. Šio antpilo gerkite po 1 stiklinę ar pusę 5-8 kartus per dieną.

2. Sumaišykite lygomis dalimis džiovintų šeivamedžių ir liepų žiedų (galima pridėti ir vingiorykščių, čiobrelių žolės, juodųjų serbentų lapų).

1 šaukštą šio mišinio užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palikite 20-30 minučių, kad pritrauktų, nukoškite.

Šio antpilo gerkite po 1 stiklinę ar pusę 5-8 kartus per dieną.

Vaisių sirupas

Sluoksniuokite apie 2 cm sluoksnį nuo šakelių nurinktų, nuplautų ir nusausintų vaisių ir 2 cm cukraus, vėl po tiek pat vaisių ir cukraus į stiklainį platesniu viršumi. Užbėrę paskutinį sluoksnį paslėkite ir laikykite tamsioje vietoje mėnesį. Po to vaisius dar suspaudykite sirupe, dar savaitę palaikykite sirupe ir nukoškite. Sirupą laikykite šaldytuve ir naudokite peršalę su karšta kvapių augalų arbata arba vakarais peršalimo ligų profilaktikai. Jeigu šiems tikslams neprireiks, gardinkite juo desertus, varškę, jogurtą, blynus.

Šeivamedžių uogų sirupas verdamas labai paprastai - tam tik reikia uogų, vandens, cukraus ir citrinų - jomis sirupas aromatizuojamas 

ir parūgštinamas, taip pat padeda išlaikyti gražią tamsią sirupo spalvą. Tiesa, galima rasti receptų, kurie į sirupą rekomenduoja dėti kitų saldėsiams tinkamų prieskonių, tokių kaip cinamonas, muskato riešutas, gvazdikėliai ir pan. Vis dėlto patogiau turėti natūralų sirupą, o papildomų prieskonių pagal poreikį berti vėliau, gaminant vieną ar kitą patiekalą.

Nuskainiokite nuo šakelių 450-500 g šeivamedžių uogų, nuplaukite ir suberkite į puodą (aliumininis netiks), užpilkite vandens tiek, kad uogas vos apsemtų, įmeskite ir 1 citrinos žievelę be baltosios dalies. Užkaitinkite iki virimo, tada sumažinkite ugnį ir kaitinkite ant labai silpnos ugnies 20-30 min, t. y. tol, kol uogos suminkštės ir ims težti. Tada šeivamedžių uogų sultis perkoškite; jeigu norite, kad sirupas būtų visiškai skaidrus, koškite per kelis kartus perlenktos marlės ar kitokios medžiagos skiautę. Pamatuokite, kiek sulčių turite, tuomet jas pasaldinkite. Į 600 ml sulčių berkite 450 g cukraus; jeigu sulčių daugiau ar mažiau, cukraus kiekį irgi didinkite arba mažinkite. Į pasaldintas sultis supilkite perkoštas 1 citrinos sultis.

Vėl užkaitinkite iki virimo, tada sumažinkite ugnį ir kaitinkite ant labai silpnos ugnies 20-30 min., kol gausite norimos konsistencijos sirupą.

Tada nukaiskite, kai atvės, supilstykite į švarius butelius ir saugokite vėsioje sausoje vietoje. Kaip ir kiti sirupai, jis naudojamas, pavyzdžiui, į arbatą, varškei, ledams, blynams skaninti.

Kulinarijoje ir plačiau

Iš juodauogių šeivamedžių žiedų galima daryti sirupą, iš vaisių - sultis, vyną, uogienes, įvairius desertus (ledus, želė), jų dėti į pyragus, kremus. Vokiečiai merkia žiedų kekes į blynų tešlą ir jas gruzdina. Tai gardus desertas, ypač apibarstytas cukraus pudra ir cinamonu. Šeivamedžių žiedai naudojami kaip prieskonis jogurtui, kefyrui ir kitiems rūgalams gardinti. Anglijoje šeivamedžių uogomis skaninami pomidorų padažai, o už Atlanto gyvenantieji žiedus beria į tirpinamą sviestą kiaušinienei kepti, jaunus šeivamedžių ūglius riša siūlais ir verda sūdytame vandenyje.

Išsivirti juodauogių šeivamedžių vaisių sirupo nesudėtinga. Virimo technologija paprasta, tačiau jų vaisių prisirinkti nėra lengva. Šeivamedžių vaisius galima maišyti su putinų uogomis.

Teigiama, kad raudonuogių šeivamedžių lapai padeda atbaidyti muses nuo gyvulių, o daržuose tankiai ir giliai prismaigsčius jų šakelių, pasitraukia serbentinės kandys, kopūstiniai baltukai. Esą nemėgsta šio kvapo ir kurmiai, kiti graužikai.

Šeivamedžių šakų ir žievės, lapų, vaisių nuovirus mūsų protėviai naudojo audiniams dažyti, o šakas - žaislų, muzikos instrumentų gamybai.

Specialistų pastebėjimai

 Kelios uogelės nepakenks, daugiau suvalgius galima suviduriuoti. 0 žiedai - pirmas vaistas nuo peršalimo, gripo.

„Nustatyta, kad juodauogių šeivamedžių žieduose yra medžiagų, kurios užblokuoja viruso patekimą į ląsteles. Tik jų arbatą ar sirupą gerti reikia, kai tik liga prasideda, pirmomis dienomis, kai laužo kaulus, kyla temperatūra. Per dieną reikėtų išgerti 5-6 stiklines žiedų arbatos. Jei nespėsite ja gydytis prasidedant ligai, sveikatins ir vėliau - mažins temperatūrą, palengvins atsikosėjimą. Tinka ši arbata, kai vargina uždegimas, nes varo šlapimą, dezinfekuoja, tvarko žarnyną, gerina inkstų veiklą. Šeivamedžių veikimą galima pastiprinti kitais augalais.

Nuo senovės naudojamas darant vaistinių augalų mišinius - šeivamedžių žiedai lygiomis dalimis maišomi su liepų žiedais, čiobreliais, šalavijais. Gausime efektyvų ir skanų mišinuką. Kai mūsų vaikai įsisirgo, šeivamedžių sirupas labai padėjo nuo gripo".

Šeivamedžių preparatai - pirmas vaistas pakilus temperatūrai, puolant peršalimo ligoms, kosuliams, puikus pagalbininkas moterims, jei vargina miomos, skausmai, sąaugos. Šeivamedžiai, kaip ir kiti violetinės spalvos turintys augalai, esą labai naudingi skydliaukei.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, receptų, norite pranešti naujieną, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju. Spaudoje yra visais būdais naikinamas senovės paveldas, liaudies išmintis ir jos patarimai. Medicina ir liaudies medicina turėtų vieną kitą papildyti.