Tikina turinti nepaprastų galių: pirmiausia, mano dėmesį atkreipė keisti sutapimai

Iš karto noriu visus patikinti – esu psichiškai sveika, adekvati ir į pasaulį rimtomis akimis žiūrinti moteris. Be to, esu skeptikė. Netikiu nei ateiviais, nei ekstrasensais, nei paranormaliais reiškiniais. Nors sąžiningiau būtų pasakyti – iki šiol netikėjau, rašo DELFI skaitytoja Emilija.

Dabar kaip ir abejoju dėl savo tokio kategoriškumo. O abejonės kilo po to, kai pati susidūriau su nepaaiškinamais reiškiniais.

Pirmiausiai mano dėmesį patraukė keisti sutapimai. Aš pastebėjau, kad žmonės, bandantys mane kaip nors apgauti, nuskriausti ar kitaip įžeisti, lieka patys nubausti. Kaip sakoma, jiems jų blogis grįžta bumerangu. Matyt, supykusi aš nejučiomis pasiunčiu jiems atgal nesėkmių, nelaimingų atsitikimų ir gaisrų laviną.

Kaip supratau, kad turiu tokį gabumą? Atsitiktinai. Kartą darbe kilo konfliktas. Buvau nesąžiningai apkaltinta. Atsimenu, kaip stipriai tuo metų susijaudinau. Atrodė, sprogsiu nuo neapykantos tiems, kurie išdrįso man taip pakenkti. Ir ką jus manote? Visi trims konflikto dalyviams per trumpą laikotarpį kilo gaisras. Kaip tai nutiko: pirmam žmogui – nieko blogo nepagalvojau. Kai tai įvyko antram ir trečiam – susimąsčiau – matyt, tai ne šiaip sau atsitiktinumas. Pradėjau atkurti praeities įvykius ir nustebau. Visi, kada nors mane skriaudę žmonės, iš tiesų turėjo nemalonių pasekmių.

Na, čia jeigu ir yra kažkokia galia – ji man gyventi tikrai netrukdo. Atvirkščiai – padeda. Lai, kaip sakoma, kenčia visi, kas linki kitam blogo. Tačiau tai ne vienintelis nepaaiškinamas dalykas vykstantis su manimi. Yra dar vienas. Keliantis daugiau nerimo. Atsitiko taip, kad aš moku matyti artėjančią žmogaus mirtį. Suprantu, kad skamba keistai, bet tai tiesa. Ir ši savybė atsirado po patirto šoko.

Mano mama sunkiai nepagydomai sirgo. Man dažnai ligoninėje tekdavo naktį prie jos budėti. Kartą besėdint prie mamos lovos išgirdau šalia gulinčios močiutės prašymą. Ji prašė paduoti stiklinę vandens. Aš pasiėmiau stiklinę ir priėjau prie jos. Netikėtai močiutė kažkaip keistai krūptelėjo, sudejavo, garsiai įkvėpė ir mirė. Kaip aš tada išsigandau! Kažkurį laiką net negalėjau pajudėti iš vietos. Mane lyg suparalyžiavo! Nebuvau iki šiol mačiusi, kaip miršta žmogus. Nemaniau, kad tai vyksta taip greitai! Po šios sukrėtusios mane mirties sekė ir kitos. Beje, viena baisesnė už kitą.

Turėjau keistą prakeiksmą – būti netinkamu laiku netinkamoje vietoje. Pagaliau mirčių virtinę užbaigė lėtas, ilgas ir žiaurus mamos išėjimas. Štai, kada patyriau tikrą siaubą. Štai, nuo kada kažkas manyje negrįžtamai pasikeitė. Ir jis, šis pasikeitimas, dabar mane labai gąsdina. Jis trukdo gyventi laimingą visavertį gyvenimą. Patikėkite, tikrai nelengva atsipalaiduoti, kai žinai, kad bet kokiu momentu gali nuspėti mirtį.

Kaip suprantu kas turi mirti? Paprastai. Bendraujant su žmogumi arba jį matant netikėtai užvaldo begalinis gailestis ir nerimas. Kartais net nemoku gerai apibūdinti to jausmo. Tiesiog suspaudžią širdį ir į galvą šauna mintis – šio žmogaus laukia mirtis. Ir tuojau pat atsiranda kita mintis – kai busi ten, danguje, perduok mano mamai linkėjimus. Kai tas jausmas kyla senesniam ligotam žmogui – neišsigąstu. Bet kai atsiranda jaunesniam – visuomet išsigąstu.

Neseniai naršiau feisbuke. Varčiau garsių Lietuvos veikėjų puslapius. Žiūrėjau nuotraukas ir skaičiau jų komentarus. Ir – o velnias! Ir vėl pajutau tą prakeiktą jausmą! Išsigandusi išjungiau kompiuterį ir ilgai negalėjau nusiraminti. Kitą dieną iš naujo prisijungiau prie tos jaunos moters puslapio. Ir vėl tas gailestis! Suprantu, kad iš šalies gali pasirodyti, kad man važiuoja stogas. Ir aš net džiaugčiausi, kad tai būtų tiesa. Tik tegul šį talentinga ir gabi moteris išgyvena!

Vienu metu net norėjau jai parašyti ir paprašyti, kad pasisaugotų. Bet kaip ji sureaguos į tokį prašymą? Ar patikės? Be to, kokią aš turiu teisę taip gąsdinti?! Net nežinau, kaip šiuo atveju teisingai pasielgti. Aš juk negaliu išgelbėti. Aš tik galiu nuspėti. Lieka tik viena viltis – tikėtis, kad šį kartą suklydau ir ji stebuklingu būdu išvengs tos mirties! Viešpatie, ir už ką tu mane taip nubaudei?

Ar jums yra tekę susidurti su paslaptingais, galbūt net paranormaliais reiškiniais? Gal esate susapnavę pranašišką sapną ar į jus kreipėsi jau seniai mirę giminaičiai su perspėjimu apie tykančius pavojus? Pasidalinkite savo istorijomis, registruokis ir rašyk... be apribojimų.