„Dievas man sako: „Eik ir dauginkis“, todėl aš niekada nesustosiu“, – taip kalbėjo 56 metų britas, kuris jau turi 40 vaikų su dvidešimčia skirtingų moterų ir planuoja susilaukti dar daugiau atžalų. Britai skundžiasi dėl imigrantų, kurie gyvena iš jų šalies skiriamų pašalpų, tačiau vienam savo šalies piliečiui, kuris girtauja ir turi jau keturias dešimtis vaikų, skiria milžiniškas išmokas. Jungtinės Karalystės Monmutšyro mieste gyvenantis Mike’as Holpinas vadinamas neatsakingiausiu šalies tėvu. 40 vaikų turintis vyras teigia prisimenantis tik pusės jų vardus ir kai kurių savo atžalų gatvėje net neatpažintų.
Nekaltybės praradimas – vienas iš svarbiausių momentų kiekvieno asmens gyvenime, ypač moters. Kai kuriuose pasaulio kampeliuose dailiosios lyties atstovėms tenka ištverti labai nemalonius nekaltybės praradimo ritualus. Tad kaip gi tampama moterimis įvairiose šalyse ir žemynuose? Papua Naujoji Gvinėja Papua Naujojoje Gvinėjoje egzistuoja viena gentis, kurioje jau daugelį šimtmečių laikomasi įsitikinimo, kad nekaltybė mergaitėms turi būti atimta, kai joms yra vos 6-8 metai.
Maždaug 200 apskritimo formos darinių buvo rasti netoli Turpano miesto šiaurės vakarų Kinijos dalyje. Kas ir kokiu tikslu juos suformavo iki šiol buvo didelė mįslė. Kinijos Gobio dykumoje rasti nežinomi akmenys ratu galėjo būti išdėlioti dar prieš keletą tūkstančių metų Saulę garbinančių klajoklių, kurie juos naudojo aukoms, praneša vietinis Kinijos ekspertas, „China Daily“ cituoja Huffingtonpost.com.
Iš tolimo kosmoso atkeliaujantys signalai sudaro matematinę seką – dėl to mokslininkai įtaria, kad tai gali būti nežemiškos technologijos veikimo požymis. Blicarai – kosminiai signalai, tetrunkantys apie milisekundę – pirmą kartą užfiksuoti 2007 metais, o nuo to laiko užfiksuota dar 10 tokių atvejų. Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo, kokia yra šių signalų kilmė ir priežastis. Tačiau atlikus naują tyrimą nustatyta, kad šie energijos pliūpsniai susirikiuoja taip, kad jokie dabar žinomi fizikos dėsniai nėra tinkami jiems aprašyti.
Neįtikėtina, tačiau vienos XIX amžiaus laivų katastrofų paslaptys ir jų kaltininkai išaiškėjo tik praėjus šimtui metų. Šmėkla iš rūko 1889 m. kovo 7-osios išvakarėse nedidelis austrių gaudytojų burlaivis „Louksas“ plaukė Lamanšo kanalu į Angliją. Oras buvo drėgnas ir ūkanotas, alsavo mažas vėjelis. Vidurnaktį burlaivis kirto pagrindinę kanalo magistralę. Rūkas buvo tirštas – budinti komanda ausis įtempusi klausėsi kitų laivų signalų. Staiga pasigirdo neįprastas jūros erdvėms garsas – šuns lojimas. Iš rūko lyg šmėkla išniro didelio laivo korpusas.
Pastabesnių internautų dėmesį patraukė keli internetinių skelbimų portalų skelbimai, kuriuose rašoma, kad parduodami bebro sruogliai. Teigiama, kad tai - idealus produktas nuo impotencijos, taip pat teigiama, jog ši medžiaga gali veikti žymiai efektyviau nei bet kuris energetinis gėrimas. Kaip yra iš tiesų: ar tai – stebuklingas vaistas, o gal nelegalus produktas, kurio prekybai reikia gauti specialius leidimus?
Jei žmogus prisiekinėja XX a. 6-ame dešimtmetyje matęs skraidančią lėkštę, neskubėkite jo smerkti ir laikyti pamišėliu. Giedrą 1951 m. liepos 16 d. rytą iš TSRS Šiaurės laivyno teritorijos Murmanske eilinės patruliavimo užduoties pakilo 1619-ojo naikintuvų aviacinio pulko grandis La-11. Pirmąsias 30 min. skrydis vyko ramiai, o tada, skrisdamas maždaug 4 km aukštyje, skrydžiui vadovaujantis kapitonas Piotras Vusovas Šiaurės Žemės pusėje pastebėjo lėtai judantį kažkokį objektą.
Chuano Fernandeso archipelagas, esantis ramiajame vandenyne už 670 km. į vakarus nuo Čilės krantų, pagarsėjo ne viena nepaprasta istorija. 1704-aisiai metais anglų galera „Cinque Ports“ plaukiojo pietinėse jūrose ir užsuko į Chuano Fernandeso salyną, kad paimtų Mas a Tierra saloje anksčiau paliktus produktus. Tačiau sandėlis buvo aptiktas išplėštas. O sandėlį įrenginėjo laivo bocmanas Aleksandras Selkirkas. Dėl apiplėšto sandėlio kilo ginčas tarp Selkirko ir laivo kapitono. Apimtas pykčio bocmanas nusprendė palikti laivą, o kapitonas palaikė šį sprendimą.
Estijos karinių technologijų bendrovė „Terramil OU“ išrado vandens nepraleidžiančią požeminę slėptuvę nuo bombų, kuri galėtų būti naudojama ištisam požeminiam miesteliui sukurti. Tartu universiteto mokslininkai išbandė tą slėptuvę ir padarė išvadą, kad ji patikimai apsaugotų žmones nuo ilgojo nuotolio ginklų atakos, sakė universiteto atstovai.
Avicena kažkada yra pasakęs: gydytojas, kovodamas su liga visuomet turi tris instrumentus: žodį, žoles ir peilį. Kitaip tariant, jau labai senai žmonės žinojo, kad žodis arba mintis yra svarbesni dalykai už vaistus ar chirurgines intervencijas. Žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kai vienos Paryžiaus ligoninės jauna psichologė Emili Ki, rizikuodama apsijuokti paprašė, kad vyr. gydytojas leistų atlikti nedidelį eksperimentą. Ligoninės pacientai turėjo tris kartus per dieną garsiai ir mintimis kartoti tą pačią frazę: „Kiekvieną dieną aš jaučiausi vis geriau ir geriau“. Ligoniai buvo prašomi šią frazę kartoti ne mechaniškai, o bandant pajausti, jog viskas taip iš tikrųjų vyksta.
Ar tai būtų keiksmažodis, ar prievartinis bauginimas, padedantis suvaldyti tikinčiuosius, ar eufemizmas, reiškiantis blogą pasimatymą, atrodo, kad pragaras yra plačiai įsišaknijęs mūsų religinėje ir kultūrinėje sąmonėje. Tačiau taip buvo ne visada. Šiandien daug teologų laikosi nuomonės, kad pragaras yra amoralus ir apskritai neegzistuoja, rašo thedailybeast.com. Tai kelia klausimą: iš kur kilo pragaro vaizdiniai ir kodėl mes juos turime?