Kaip ir daugelis mokslu besidominčių mokinių, Andrew Jinas domėjosi žmogaus evoliucijos klausimu. Bet susidomėjimas šį protingą jaunuolį, vieną iš trijų „Intel Science Talent Search“ laureatų, laimėjusių 150 000 JAV dolerių, nuvedė kur kas toliau nei kitus. Jis sukūrė būdą, kuris gali būti naudingas tokių ligų, kaip ŽIV, schizofrenija, gripas ar meningitas, gydymui. Vykdydamas savo projektą, su kuriuo dalyvavo konkurse, vyriausios klasės mokinys sukūrė mašininio mokymosi algoritmus, kurie aptinka mutacijas žmogaus genome – šių mutacijų atradimas vieną dieną gali padėti sukurti vaistus nuo minėtų ligų.

„Dalinuosi rožiniais „kupsteliais“ − šaukščiais, jeigu neklystu, kurie ryškiai nuspalvino pavasarinę pievelę šalia Dusetų“, - rašė skaitytoja. Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys patvirtino, kad tai – plačialapis šaukštis, vaistinis augalas, kuris kaip tik šiuo metu pradeda žydėti. Vilniaus universiteto botanikos sodo augalų kolekcijų skyriaus vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Viktorija Guseva išsamiai aprašė šių augalų savybes.

Tai įvyko beveik prieš 70 metų. 1945 m. vasario 11 d. Bostono karinės ligoninės priimamajame pasigirdo atvykusio greitosios pagalbos automobilio sirenos garsas. Budinti medicinos seselė pašoko ir atidarė priėmimo skyriaus duris, po minutės pasirodė sanitarai ir įstūmė vežimėlį, ant kurio gulėjo žmogus su karo jūreivio uniforma… Vienas sanitaras medicinos seselei pasakė, kad pacientas vadinasi Čarlzu Džemisonu. Moteris linktelėjo galvą ir ėmė apžiūrinėti atvežtą vyrą. Jis vos kvėpavo, buvo be sąmonės, teko kviesti reanimatologus. Atvykę specialistai apžiūrėjo vyrą, kuriam iš pažiūros buvo apie 45 metai. Kojose ir nugaroje buvo skeveldrų palikti sužeidimai, aplink kuriuos prasidėję uždegiminiai procesai. Be to, ligonis buvo paralyžuotas. Ant abiejų paciento žąstų buvo vienodos tatuiruotės – sujungtų širdžių fone buvo sukryžiuotos amerikiečių ir britų vėliavos.

Australijos mokslininkai mano atradę didžiausio žinomo meteorito išmušto kraterio pėdsakus Žemėje – jis yra centrinėje Australijos dalyje, rašo abc.net.au. Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo dr. Andrew Gliksonas iš Australijos nacionalinio universiteto, sakė, kad du labai seni krateriai, esantys Australijos centrinėje dalyje, iš tikrųjų yra palikti vieno meteorito, skilusio į dvi dalis. „Panašu, kad tai yra dvi didelės struktūros, kurių kiekvienos dydis yra apie 200 kilometrų. Tai sujungus gautųsi 400 kilometrų dydžio struktūra, kuri yra didžiausia iš visų žinomų Žemėje“, – Australijos leidiniui sakė mokslininkų grupės vadovas.

Archeologai įsitikinę, kad jų neseniai aptikti griuvėsiai atokiame Argentinos džiunglių regione gali būti likučiai slėptuvės, kurią naciai sau įsirengė tam atvejui, jeigu pralaimėtų Antrajame pasauliniame kare ir tektų sprukti, rašo „The Guardian“, remdamiesi leidiniu „Clarin“. Dabar mokslininkai tyrinėja trijų pastatų liekanas, rastas Teyu Cuare parke Argentinoje, netoli Paragvajaus sienos. Buenos Airių universiteto mokslininkai šiuose pastatuose aptiko penkias Vokietijos monetas, nukaltas tarp 1938 ir 1941 metų ir porceliano lėkštės fragmentą, kuriame matosi užrašas „Pagaminta Vokietijoje“.

Grožį kiekvienas iš mūsų suprantame skirtingai, tačiau jis yra pakankamai svarbus kiekvienam norinčiam pritapti prie visuomenės, būti pripažintam. Ir nors besikreipiančių į plastikos chirurgus vis daugėja, apie šią sritį vis dar sklando daugybė įvairiausių gandų bei mitų. Kalbama, kad pasidarius vieną operaciją, tampama priklausomu nuo plastikos chirurgų, kad jie pildo bet kokius pacientų norus, kad pasididinusi krūtinę implantais moteris ne tik negalės krūtimi maitinti kūdikio, bet ir turės atsisakyti kelionių lėktuvu ir nardymo.

Mokslininkas, kuriantis technologijas būsimiems skrydžiams į Marsą, parašė knygą-instrukciją kaip atkurti civilizaciją po apokalipsės. Įsivaizduokite: vakar pasauliui, kokį jūs žinojote, atėjo galas. Per kažkokį stebuklą Atsibudote savo lovoje, su savo drabužiais, tačiau visa kita aplink jus pasikeitė. Gatvėse griuvėsiai, gatvės žibintai guli išvartyti, automobiliai palikti, o aplinkui – nė gyvos dvasios. Neįmanoma nustatyti, kas tapo sugriovimų priežastimi, tačiau akivaizdu, kad nutiko kažkas katastrofiško. Svarbiausias klausimas: o kas toliau? Kaip išgyventi ir atkurti visuomenę?

Senovės Egiptiečiai tikėjo, kad miražas - tai šalies , kurios nebėra pasaulyje, vaiduoklis. Tai tik graži legenda. Ji byloje tai, kad kiekviena Žemės vieta turi savo sielą. Mūsų pragmatiškame amžiuje lieka vis mažiau gamtos paslapčių, kurios yra tikras penas legendoms ir prietarams. Apie miražus taip pat jau daug kas žinoma ... Miražas - tai optinis atmosferos reiškinys, kurio dėka regėjimo zonoje atsiranda atvaizdai daiktų, kurie natūraliose sąlygose yra nematomi. Tokie „stebuklai" vyksta dėl to, kad optiškai nevienalytėje sferoje šviesos spinduliai išsikreipia, tarsi užlinkdami už horizonto.

Buvęs Naujosios Zelandijos gubernatorius grafas Onslovas, baigęs savo karališkąją tarnybą sugrįžo į Metropolija ir ilgam apsistojo Londone, neskubėdamas į savo šeimos dvarą Klendon Hausą, esantį netoli Gilfordo. Eksgubernatoriaus pajamos žymiai sumažėjo, o pilies išlaikymui buvo reikalingos lėšos. Todėl jis su dideliu džiaugsmu sudarė sutartį su turtingu prancūzų bankininku, kuris norėjo vasarą praleisti pilyje ir pamedžioti jos apylinkėse. Tačiau praėjo nedaug laiko, grafas Onslovas gavo nemalonią nuomininko telegramą su prašymu anuliuoti pasirašytą sutartį.

Žmonija nuo seno yra atkreipusi dėmesį į tai jog danguje vis pasirodo šie keisti objektai, kurie dabar yra vadinami kometomis. Apie šiuos dangaus kūnus buvo prikurta begalė įvairiausių mitų, buvo bandoma juos personalizuoti paverčiant dievais, jie archajiniam žmogui visuomet pranašaudavo nelaimes ir siaubingas bei globalias katastrofas.

Bendrovė „Google“ turi planų gaminti dėvimus įrenginius, kurie galėtų naikinti mūsų organizme šmirinėjančias žalingas struktūras, rašo buzzfeed.com. Neseniai JAV patentų biuro patvirtintoje patentinėje paraiškoje „Google“ aprašė naujovišką medicininės terapijos būdą, kurį taikant į žmogaus kraujotakos sistemą būtų įleidžiamos mažutės magnetinės dalelės. Šios dalelės, aktyvuotos apyrankės, atakuotų vėžines ląsteles ir su kitomis ligomis siejamus patogenus. Paraišką dar 2013 m. rugsėjį pateikė „Google“ gyvybės mokslų padalinio vadovas Andrew Conradas.

Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad nežemiškos civilizacijos kažkur egzistuoja. Tačiau jie nežino, kada ir kaip jos užmegs ryšį su žemės gyventojais. Mūsų galaktika yra tokia sena, kad ateiviai iki šių laikų galėjo apsilankyti kiekviename jos kampelyje net ne po vieną kartą. Bent jau kol kas kosmosas Žemei siunčia tik spengiančią tylą. Pagal Fermi paradoksą teigiama, kad Dievas sukūrė tik vieną planetą, kurioje gyvena žmonės. Ar tai reiškia, kad visatoje esame visiškai vieni?

Daugumai žmonių kelia nerimą ne laiku ir ne vietoje išdygęs spuogas, tačiau tai menka problema, palyginus su tuo, kad ant veido ar viso kūno odos gali atsirasti riebalinių guzelių (lipomų). Laimė, yra daugybė būdų, kaip juos panaikinti ir išvengti naujų atsiradimo.

2014 m. pabaigoje JAV mokslininkai sugebėjo keliems kūdikiams, dėl genų defekto neturintiems imuninės sistemos, ją atkurti, pakeitę brokuotus genus veikiančiais. Šis naujas, bet sudėtingas gydymo metodas – genų terapija, kartais jau duoda tiesiog stebuklingų rezultatų. Naudojami modifikuoti virusai, kurie it paštininkai atgabena į žmogaus ląstelę teisingai veikiantį geną ir jį įklijuoja tinkamoje genomo vietoje. Deja, neretai toks virusas pažadina leukemiją sukeliančius genus arba išprovokuoja ūmias organizmo reakcijas. Genų terapijos metodus tobulina ir mūsų šalies mokslininkai, pelnę Lietuvos mokslo premiją. Jie tiria ir kuria baltymus, labai padidinančius genų terapijos efektyvumą. Beje, šie baltymai gyvybiškai svarbūs ne tik žmonėms, bet ir bakterijoms.

Grenlandija viena iš keisčiausiu Žemės salų. Nors tai yra pati didžiausia sala, ji tuo pačiu yra viena iš rečiausiai apgyvendintu planetos vietų, kurios gamta dar iki galo neištirta. Kelionė į Arktį Aronas Makolas su savo draugais airiu Džeku Fineganu ir valu Denu Glenduru, tikėdamiesi malonaus plaukiojimo krovininiu-keleiviniu laivu, atliekančiu kabotažinį reisą į šiaurinę Bafino įlankos dalį, visiškai užmiršo apie šiaurės Atlante kylančius štormus. Kai po trijų dienų nenutrūkstamo siūbavimo horizonte pasirodė Farvelio iškyšulys, jie buvo pasiryžę tiesiog šliaužte nušliaužti į iš lentų sukaltą prieplauką Julijanechobe – pirmajame mažame uoste milžiniškoje ledo saloje.

Išgirdę apie ežerus iš karto pagalvojame apie vasarą ir mėlynai žalsvą ežero spalvą, prie kurios esame pripratę jau nuo vaikystės, tačiau Hillier ežeras gali jus nustebinti, nes jo spalva tikrai neprimena tos, apie kurią jūs pagalvojate.

Kas galėjo priversti žuvį išnirti iš vandens gelmių ir apsigyventi seklumose? Prisiminkime: beveik visos žuvys, plaukiojusios upėse prieš 375 mln. m., buvo plėšrūnės. Kai kurios jų išaugdavo net iki 16 pėdų [apie 5 m] ilgio – du kartus ilgesnės nei pats stambiausias tiktaalikas. Kartu su juo iškasamos kitų rūšių žuvys dažniausiai siekia daugiau kaip 7 pėdas [2 m] ilgio ir turi galvą sulig krepšinio kamuoliu. Jų dantys gali būti kaip smaigai, kuriais tvirtinami geležinkelio bėgiai.