Istorijos Paslaptys ir Kelionės:

Žmonijos istorijoje gausu įvairių paslaptingų asmenybių. Jų dažnai nesupranta nei amžininkai, nei palikuonys, tačiau susidomėjimas tokių asmenybių gyvenimo būdu ir su jomis susijusiomis istorijomis niekada neatslūgsta.

Sakoma, kad tai nepaprastai idiliškas kampelis. Tačiau prieš tris šimtus metų vargas būdavo tiems keliauninkams, kurie prisiartindavo prie salos (tada ji vadinosi Sent Meri) per patrankos šūvį. Juos kaip mat apiplėšdavo ir geriausiu atveju paleisdavo valtyje į atvirą jūrą.

Beveik išnykęs Viltšyro grafystės miestas – Senasis Sarumas – tapo vienu iš garsiausių visiškai ištuštėjusių ir apleistų Anglijos miestų. Venojo Sarumo geografinė padėtis nebuvo atsitiktinė. Būtent čia sueina keturi keliai, kuriuos pastatė dar senovės romėnai. Vienas iš kelių yra ant mistinės juotilės, kuri jungia garsųjį Stounhendžą ir Klirberį. Šią liniją atrado seras Normanas Lokjeras.

Netoliese Niujorko yra Amitvilio miestas, kuriame stovi namas, pagarsėjęs visoje šalyje košmaru, kuris kažkada vyko namo viduje. Ši iš tiesų siaubinga istorija prasidėjo 1924 metais, kai emigrantai iš Nyderlandų pastatė šį namą. Štai tada ir prasidėjo tikrasis Amitvilio košmaras!

Pirmojo pasaulinio karo metu ir jam pasibaigus, daug valstybių pradėjo leisti vadinamuosius ypatingų aplinkybių, sunkmečio arba bėdos pinigus. Tai pinigai, kurie nepadengti ypatingomis vertybėmis, o trūkstant žaliavų, iš kurių galima gaminti pinigus (metalo ar kokybiško popieriaus) buvo gausu ir keistų formų pinigų ar pinigų pagamintų iš neįprastų medžiagų.

Po daugiau kaip 200 metų pertraukos „Jaquet Droz“ manufaktūra iš Š ode Fono (La Chaux-de-Fonds), Šveicarijos Nešatelio kantono apygardos centro, atnaujino automatonų gamybą. Automatonai – tai didelės mechaninės lėlės, pavadintos Dro šeimos narių laikrodininkų pavardėmis. Pasidomėkime, nuo ko viskas prasidėjo.

Daug garsių ir turtingų žmonių mirė ne savo lovoje ir ne natūralia mirtimi. Bet belgų finansininko, vieno iš turtingiausių savo laikmečio Europos žmonių, gyvenimo finalą sunku pavadinti net neįprastu – jis keistas, paslaptingas, ir ši paslaptis neatskleista iki mūsų dienų. Aišku tik viena – šiandien Alfredo Levenštaino tarp gyvųjų nėra.

Sakoma, kad iš dviejų besiginčijančių vienas – kvailys, antras – niekšas. Nes pirmas nežino tiesos ir ginčijasi, o antras žino teisingą atsakymą, bet dėl savanaudiškų tikslų vis vien ginčijasi. Šiame straipsnyje apžvelgsime pačius įdomiausius ginčus, kurių dalyviai negalėjo iš anksto žinoti tarpusavio lažybų baigties...

Ar galėjo garsus amerikiečių raketų kūrėjas taip smarkiai susižavėti okultizmu, jog norėjo sukurti magišką būtybę – homunkulą? Apie tokią Parsonso veiklą žinoma tik pagal pažįstamų pasakojimus, bet nėra dūmų be ugnies.

Yra įvairių aiškinimų, kas tas filosofinis akmuo, bet galima sakyti, kad tai kažkoks pradas, kuris leidžia auksu paversti bet kokius metalus. Be to, tai yra panacėja, atjauninti ir prailginti gyvenimą. Filosofinis akmuo buvo vadinamas įvairiai: didysis magisteriumas, universalus akmuo, raudonoji tinktūra, gyvybės eliksyras.

Ant krėslo kuriame sėdi anglų „Lloyd“ draudimo kompanijos prezidentas, išrėžtas užrašas: „Šis krėslas padarytas iš Jos Didenybės laivo „Lutine“ vairo, laivas sudužo 1799 metų spalio 9 dieną, žuvo visi laive buvę žmonės, išskyrus vieną“.