Vieninteles išlikusios piratų kapinės

Jei kada nors norėtumėte pasigrožėti į vandens paviršių išnyrančiais banginiais, geresnės vietos kaip Borahos sala prie rytinės Madagaskaro pakrantės nerasite. Sakoma, kad tai nepaprastai idiliškas kampelis. Tačiau prieš tris šimtus metų vargas būdavo tiems keliauninkams, kurie prisiartindavo prie salos (tada ji vadinosi Sent Meri) per patrankos šūvį. Juos kaip mat apiplėšdavo ir geriausiu atveju paleisdavo valtyje į atvirą jūrą.

Legenda pasakoja, kad XVIII amžiuje čia klestėjo piratų valstybė Libertalija. Mokslininkai tuo abejoja, bet jūrų plėšikų čia tikrai buvo labai daug. Apie tai liudija vienintelės iki mūsų dienų išlikusios piratų kapinės. Sent Meri sala buvo kaip tik ant prekybinių laivų, plaukusių iš Ost Indijos į Europą, kelio. Tiesiog ideali priebėga plėšikams. Piratai pradėjo kolonizuoti salą, kai pabėgęs nusikaltėlis Adamas Baldridžas 1685 metais čia įkūrė bazę ir ėmė patruliuoti pakrantes. XVIII amžiaus pradžioje sėkmės džentelmenus imta aktyviai varyti iš Karibų jūros, todėl daug jų persikėlė į Indijos vandenyną.

Taip Sent Meri saloje išaugo tikras piratų miestas. Čia savo namus rado daugiau kaip tūkstantis korsarų. Dauguma iš jų buvo garbaus amžiaus ir čia sutiko savo gyvenimo saulėlydį. Sklandė gandai, kad komuna turėjo valstybingumo užuomazgų: kažką panašaus į konstituciją ir bendrą iždą. Piratiška idilija, beje, truko neilgai. Į Madagaskarą atsibeldę prancūzai greitai čia įvedė savo tvarką.

Tuos laikus mena galbūt vienintelės pasaulyje išlikusios geros būklės piratų kapinės. Kai būna atoslūgis, jas galima pasiekti siauru akmeniniu keliuku, o per potvynį tenka plaukti piroga, kurią už pusėtiną kainą išnuomoja vietiniai salos gyventojai.

Tropinės liūtys amžiais skalbė antkapių užrašus, bet ant kai kurių iš trijų dešimčių antkapių vis dar galima įskaityti vardus, pravardes, datas.

Kapinių centre išsiskiria didelė juoda kapavietė. Vietiniai tvirtina, kad tai legendinio kapitono Viljamo Kido amžino poilsio vieta. Jei jiems pasakysite, kad Kidui mirties bausmė įvykdyta Londone, aborigenai iškels kitą versiją: sužinoję apie garsiojo jūrų plėšiko mirtį, draugai Sent Meri saloje pastatė jam paminklą.

Piratiška salos praeitis iki šiol primena apie save. Prieš kelerius metus archeologas Džonas de Bri rado 1773 metų žemėlapį, kur ta žemė vadinosi “Piratų sala”. Pagal šį žemėlapį pavyko identifikuoti trijų nuskendusių laivų liekanas. O 2015 metais pakrantėje buvo rastas 50 kilogramų sveriantis metalo luitas su paslaptingais simboliais. Ir karštos galvos, nusprendę, kad tai nuorodos į iki šiol nerastus kapitono Kido lobius, jau kūrė planus, kaip juos ras ir praturtės. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tas luitas tebuvo uosto įrenginio dalis.