Paslaptinga Džono Spyro “Dieviškoji Mašina”

Žmonijos istorijoje gausu įvairių paslaptingų asmenybių. Jų dažnai nesupranta nei amžininkai, nei palikuonys, tačiau susidomėjimas tokių asmenybių gyvenimo būdu ir su jomis susijusiomis istorijomis niekada neatslūgsta.

Viena iš tokių figūrų buvo vyras, kuris dalyvavo populiariame XIX amžiaus spiritistų judėjime. Tas vyras tvirtino, kad sukūrė “veikiantį amžiną variklį”, tokio žmonija dar neregėjo.

Džonas Spyras gimė Bostone (Masačiusetso valstija, JAV) 1804 metais. Iš pradžių dirbo šventiku bažnyčioje, bet paskui atrado gerokai daugiau interesų. Penktajame dešimtmetyje jis tapo aktyviu socialinių reformų šalininku, kovojo už moterų teises, vergystės panaikinimą, kalėjimų darbo reformas, mirties bausmės panaikinimą ir t.t. Vienu metu jis net dirbo geležinkelio statybos viršininku, bet ne prižiūrėdavo ten dirbančius vergus, o padėdavo jiems pabėgti.

Nieko keisto, kad paprasti tų laikų žmonės ji laikė pavojingu laisvamaniu, nusikaltėliu ir eretiku. 1844 metais Portlende (Meino valstija) Spyras pasakė viešą kalbą apie vergystės panaikinimą, bet ši kalba labai supykdė susirinkusią minią, žmonės užpuolė Spyrą ir žiauriai sumušė.

Dėl galvos traumos jis komoje prabuvo kelis mėnesius, o kai atsigavo, pradėjo su įkvėpimu pasakoti, kad patyrė dvasinį nušvitimą. Neva būdamas komoje, matė įvairiausius keistus reginius, pas jį ateidavo kažkokios būtybės ir kalbėdavosi. Iš pradžių net pats Spyras manė, kad tai smegenų sutrenkimo pasekmės, bet toliau jis nebegalėjo dirbti kaip anksčiau. Visą laiką mintimis grįždavo prie to, ką matė ir girdėjo, būdamas komoje. Laikui bėgant, jis pradėjo suprasti, kad, be religijos, kažkur “ten” egzistuoja dar kažkas, dar viena tiesa.

1852 metais Spyras visiškai nusisuko nuo bažnyčios, nutraukė visus ryšius su religija ir susižavėjo tais laikais begimstančiu madingu spiritistų judėjimu. Jo nariai rengdavo spiritizmo seansus, kuriuose per specialius žmones - mediumus - bendraudavo su dvasiomis.

Spyras pradėjo mokytis ir automatinio rašymo (kai kažkokia esybė rašo tekstą žmogaus ranka) ir vienu metu susisiekė su grupe dvasių, kurias jis vadino “elektrizatoriais” ir kurios įėjo į “Palaimos asociaciją”. Šioje grupėje, anot Spyro, buvo garsių to meto žmonių ir mokslininkų dvasios, tarp jų ir Tomo Džefersono, Emanuelio Svedenborgo, Bendžamino Franklino. Grupės tikslas buvo užmegzti ryšius tarp gyvųjų ir pomirtinio gyvenimo ir taip padėti žmonijai pasiekti naujų technologinių bei dvasinių aukštumų. Anot Spyro, jis buvo pasirinktas kaip “žemiškasis ruporas”, reguliariai gaudavo pranešimus iš dvasių. Juose būdavo aprašomi įvairiausi pažangūs išradimai, kuriuos šie didieji protai sukūrė pomirtiniame gyvenime.

Spyras pasakojo, kad gaudavo iš jų įvairiausius elektros įrenginių, autonominių miestų, savarankiškai mąstančių mašinų, skraidančių laivų ir t.t. brėžinius.

Tačiau keisčiausias mechanizmas buvo tai, ką jis vadino “naujuoju varikliu”, “Dievo mašina” arba “paskutine Dievo dovana žmonijai”. Ši mašina turėjo įrenginį, kuris amžinai judėjo ir kūrė neribotą energiją. Tos energijos visoms žmonijos reikmėms pakaktų visiems laikams.

Spyras nesikuklindamas aprašinėjo šio mechanizmo privalumus ir net tvirtino, kad ši mašina - tai fizinis Dievo įsikūnijimas Žemėje.

Skambėjo puikiai, bet ar įmanoma buvo realiai pagaminti tokią mašiną? Spyras tvirtino, kad taip.

Iš dvasių vyras gavo išsamias instrukcijas, kaip pagaminti tokį mechanizmą, jam reikėjo pagaminti komponentus iš vario, cinko ir daugybės magnetų.

Visa tai tilpo ant stalelio iš juodo riešutmedžio ir iš pažiūros buvo panašu į kažkokią būtybę iš metalo, kurios krūtinėje buvo mechanizmas, veikiantis kaip plaučiai.

Šios “mašinos” gamyba prasidėjo 1853 metais nedidelėje kaimo daržinėje ant kalno High Rock Hill viršukalnės prie Lino miesto (Masačiusetso valstija, JAV).

Darbas vyko maždaug 9 mėnesius, Spyras išleido visoms detalėms tokią pinigų sumą, kuri šiais laikais būtų lygi 50 tūkst. dolerių. Paskui nutiko tai, kas labai nustebino net vietinius spiritistus. Spyras pareiškė, kad mašinai reikia įkvėpti dvasios, kad ji atgytų. Ir jis paprašė padėti moters, pavarde Metter. Iš pradžių Spyras, apsivilkęs specialiu kostiumu iš metalo, imitavo lytinį aktą su Metter, paskui pasiuntė moterį ant kalno, kad ji ten “pabūtų nėščia” ir “pagimdytų” mašiną. Kai moteris transo būsenoje pakilo ant kalno, išvydo Spyro sukurtą mechanizmą, tada jai “atsirado sąrėmiai” ir po 2 valandų moteris sėkmingai “pagimdė” tą mašiną. O liudininkai tvirtino, kad kai Metter “pagimdė” ir “įpylė” į tą mašiną “gyvybinės energijos”, mechanizmas pradėjo silpnai judėti.

Spiritistas Endriu Džeksonas Devisas nusprendė, kad Spyras visai išprotėjo ir gana kandžiai pakomentavo tuos. Spyro šalininkai atsakė Devisui ne menkesnėmis pašaipomis.

Mūsų laikų nepasiekė jokie tos mašinos brėžiniai, nedaug yra ir aprašymų, todėl dabar galima tik spėlioti, kaip ji galėjo atrodyti.

Kai mašina ėmė veikti, žmonės pamatė, kad ji “lengvai pulsuoja ir vibruoja”, tai matė daug kas. Mašina nesustojo, bet judėjo taip vangiai, kad daug kas kaip mat įtarė apgaulę ir visišką nesėkmę.

Įsižeidę dėl kritikos, Spyras ir jo šalininkai mechanizmą išardė ir pervežė į Rendolfą (Niujorko valstija, JAV). Jie ketino iš naujo surinkti jį, bet nespėjo. Kartą į sandėlį įsiveržė įpykusi skeptikų minia ir visiškai sunaikino mechanizmą.

Spyras nebegalėjo savo mašinos surinkti iš naujo. Anot jo, dvasios rekomendavo atsisakyti šio darbo, nes pamanė, kad žmonija dar tiesiog nepasiruošusi tokiai pažangai. Tačiau Spyras dar daug metų dalyvavo spiritistų draugijoje, dirbo su savo dvasiomis iki pat savo mirties 1887 metais Filadelfijoje.

Vėliau ši istorija ne kartą buvo aptarinėjama konspirologų draugijose. Buvo keliama versija, kad galbūt Spyro mašinos minia nesunaikino, jis neva pats nusprendė viską įslaptinti ir paslėpti nuo žmonių.

2019 metais kažkur šmėstelėjo pranešimas, kad seno namo palėpėje Kolorado valstijoje buvo rasta keista mašina, pagal aprašymą panaši į Spyro mechanizmą. Tačiau ši istorija kažkaip keistai nebuvo logiškai užbaigta, taip ir liko neaišku, ar tai buvo ta pati mašina, ar kažkas kito.