Skaistyklos Portalai

Žmogus, kviečiantis dvasias, gali būti, sukuria rezonansą su jų virpesiais. Jos girdi žmogaus kvietimą ir skuba pas jį, kaip vampyrai į kraujo kvapą. Manoma, kad dvasios minta tokio žmogaus energija, sugriauna užtvaras, skiriančias įvairius matavimus, ir atveria praėjimą iš savo pasaulio į mūsų. Portalas lieka atviras ne vien tik spiritizmo seanso ar kitokios magiškos apeigos metu, bet dar ilgai neužsidaro ir po jo.

Durys į lygiagretų pasaulį

Dar kabaloje buvo pasakyta, kad kiekvienas, kuries iškviečia dvasias, atveria duris j skaistyklą, iš kur piktosios jėgos ima skverbtis į mūsų pasaulį. IX amžiuje gyvenęs arabų mistikas Ibn Tufeilis primygtinai reikalavo po kiekvieno dvasios iškvietimo uždaryti šį praėjimą. Jis netgi sukūrė visą sistemą įvairių veiksmų, kurie yra ne mažiau sudėtingi nei tie, kurie naudojami dvasioms iškviesti.

Su anapusinėmis jėgomis geriau neprasidėti

Portalo durų atidarymas gali įvykti dėl bet kokio bandymo susisiekti su anapusiniu pasauliu, netgi jei tai nekaltas bandymas - paprasčiausiai balsu ištartas užkeikimas, aptiktas senovinėje knygoje. Žinoma, dėl to, kad bandymas buvo nestiprus, praėjimas greitai užsiveria. Beje, tokie portalai dažniausiai veikia nenuolatiniame režime - laiko tarpai, per kuriuos jie būna atsivėrę, vis mažėja, kol „durys“ galiausiai visiškai užsidaro.

Dešimtis ar net šimtus metų išsilaiko praėjimai, kurie buvo padaryti per ne-kromantų atliekamus kruvinus ritualus, kai buvo iškviečiamos mirusiųjų dvasios. Senovėje jie savo susibūrimus rengdavo rūsiuose ir kapinėse, iškasdami iš kapo numirėlį ir priversdami sugrįžti dvasią į kūną. Tokiu būdu susidaro portalas, kuriuo galima paaiškinti kapinėse pasirodančius vaiduoklius, paslaptingas ugnis, gąsdinančius garsus ir kitus anomalius reiškinius, tame tarpe ir karstų perstumdymą.

Dėl šios priežasties garsus amerikiečių mediumas Artūras Ogastas Fordas, gana dažnai iškviečiantis dvasias, savo seansus atlikdavo negyvenamuose pastatuose, kuriuose dėl atviro portalo pasirodęs poltergeistas niekam negalėtų padaryti žalos. Lygiai taip pat elgėsi ir mediume Gladis Osbourn Lenard, kurios savybes nagrinėjo Londono Psichinių tyrinėjimų bendrija. Po pirmųjų šios moters atliktų spiritizmo seansų namų, kuriuose jie vyko, gyventojai tvirtino, kad naktimis jie girdėjo šnabždesius, balsus ir matydavo, kaip daiktai patys juda. Galiausiai Lenard iš viso nustojo rengti spiritizmo seansus gyvenamose patalpose. Psichinių tyrinėjimų bendrija, norėdama išstudijuoti moters fenomeną, atliko apie 500 seansų. Lenard pavyko išsireikalauti, kad visi jie būtų vykdomi apleistame pastate, kuriame kažkada seniau buvo arklidės. Jau po to, kai tyrimai buvo baigti ir Lenard išvyko iš Anglijos, apylinkių gyventojai naktimis pastebėjo iš buvusių arklidžių sklindančią šviesą bei girdėjo arklių žvengimą, nors pats pastatas ir toliau buvo tuščias.

Įvairios poltergeisto priežastys

Daugelis tyrinėtojų mano, kad polter-geisto priežastimi gali būti patys žmonės, ypač paaugliai. Šio reiškinio pagrindas yra žmogaus psichikos savybė sukurti (dažniausiai visiškai spontaniškai) protingą ir autonomiškai veikiantį minčių įsikūnijimą. Tokie poltergeistai kartais vyksta labai audringai, tačiau, laikui bėgant, nurimsta ir daugiau niekada neatsinaujina. Šiuo atveju portalai į kitą pasaulį nėra atidaromi.

Šių laikų amerikiečių parapsichologė Michelina Maher specializuojasi namų, kuriuose pasireiškia vaiduokliai, tyrinėjime. Ji naudoja prietaisus, tačiau ne paskutinėje vietoje yra ir šių namų istorijos tyrimas. Ponia Maher visada apklausia buvusius gyventojus ir kaimynus. Tyrėja pastebėjo, kad visuose be išimties „bloguose“ namuose kažkas užsiiminėjo spiritizmu ir iškviesdavo mirusių žmonių dvasias arba atlikdavo kitokias magiškas apeigas.

Anomalios zonos

Dar gilioje senovėje buvo pastebėta, kad vaiduoklių pasirodymų ir kitų nepaprastų įvykių vienoje ar kitoje vietovėje skaičius tiesiogiai priklauso nuo toje vietovėje praktikuojančių burtininkų skaičiaus. Bet kurie burtai praktiškai iš karto atveria portalą toje vietoje, kur burtai buvo atlikti, o kiekvienas praėjimas, ypač jei jį atidarė stiprus burtininkas ar mediumas, sukelia paslaptingus ir nepaaiškinamus reiškinius.

Ypač galingi praėjimai gali veikti didelėse teritorijose, kurios žinomos kaip vietovės, kuriose dažnai matomi vaiduokliai, kamuoliniai žaibai ir NSO, dingsta žmonės, vyksta persikėlimas laike ir kiti panašūs įvykiai. Tokios teritorijos vadinamos anomaliomis zonomis. Vakarų Europoje tokiomis vietomis dažnai būna miško aikštelės, kuriose senovėje savo apeigas atlikdavo druidai. Šiose vietose portalai labai patvarūs ir lieka atidaryti jau ne vieną tūkstantį metų.

Jie mums dar bus reikalingi

Vienas vyras, kurį pavadinkime Kostu, užsiima portalų uždarymu. Jis yra įsitikinęs, kad jei jais teisingai pasinaudoti, tai praktiškai per keletą sekundžių galima persikelti ne tik į įvairius planetos rajonus, bet ir į kitus pasaulius, praeitį ar ateitį. Šie portalai egzistuoja visuose Žemės rajonuose, nes magija paplitusi visose pasaulio tautose. Tačiau, kaip mano Kostas, vargu ar greitu laiku žmonės galės atlikti reguliarus persikėlimus šiais portalais, nes mes apie juos praktiškai neturime jokios informacijos. O tie portalai, kurie sukurti juodosios magijos ritualais (Kostas juos vadina „juodaisiais“), žmonėms yra pavojingi ir kenksmingi, o pro juos galima patekti tik į tą vietą, kurią mes vadiname skaistykla.

Sukuriantieji padarus

Stiprūs portalai gali būti poltergeisto atsiradimo priežastimi, nors dauguma iš jų niekuo nepasireiškia. Juos galima aptikti, tik fotografuojant su didelė raiškos foto juostele, kuria galima užfiksuoti objektus žmogui nematomoje spektro dalyje.

Tiesa, pačio portalo užfiksuoti nepavyksta, tačiau arti jo padarytose nuotraukose matoma anomaliai didelis kriterų kiekis. Kriterai (padarai) - tai nematomi eteriniai padarai, turintys proto požymių. Pirmasis juos aptiko italų fotografas Lučiano Bokonė XX amžiaus 9-ame dešimtmetyje. Kriterai būna įvairaus dydžio ir išvaizdos - nuo rutulių ir beformių amebų iki į žmones panašių figūrų. Šie padarai nuolat keičia savo formą ir išvaizdą. Arti portalų kriterai dažniausiai yra bauginančios išvaizdos, panašūs į sparnuotas būtybes. Šie kriterai buvo pavadinti grifozaurais ir neopterodaktiliais. Didelis šių padarų kiekis šalia praėjimų leidžia teigti, kad portalai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jie atsiranda mūsų pasaulyje.

„Blogas“ butas

Per portalus - šiuos nematomus vartus į paralelines erdves, kuriuos atvėrė spiritistai ir juodieji magai seansų ir apeigų metu, pas mus skverbiasi būtybės, kurios gana pavojingos žmonėms (bent taip jau mano Kostas). Kriterai - vieni iš tų, kurie gali pridaryti nemažai bėdų. Kriterų tarpe, kaip ir tarp visų dvasių, egzistuoja tam tikra hierarchija. Jų tarpe yra stiprieji ir silpnieji. Stiprieji kriterai gali įsiskverbti į žmogų, kurie jų egzistavimo savyje dažniausiai net nepastebi. Ypač stiprūs kriterai žmonėms gali sukelti epilepsijos ir beprotybės priepuolius, sąmonės susidvejinimą. Tokių būtybių išvarymas iš žmogaus yra gana rimta problema.

Portalai pavojingi greta jų gyvenantiems žmonėms. Kostas papasakojo vienos moters (pavadinkime ją ponia N.) istoriją. Ponia N. užsiiminėdavo spiritizmu. Kartą pas ją svečiavosi gana stiprus magas iš Lenkijos, kuris moters namuose atliko savo seansus. Po šios viešnagės namuose kurį laiką buvo jaučiamas silpnas poltergeisto pasireiškimas. Kartu su ponia N. gyvenančiai mamai prasidėjo psichinė liga, pati ponia N. irgi pradėjo blogai jaustis, ją dažnai apimdavo nerimas, nors tam nebuvo jokių priežasčių. Ji pakvietė poną Kostą, kad jis ištirtų namo energetiką. Nors jau po mago svečiavimosi pas ponią N. buvo praėję beveik metai, buvo aptiktas vis dar egzistuojantis portalas. Kostas nufotografavo patalpas ir dar tą patį vakarą išryškino juostelę. Joje matėsi daugybė kriterų. Ponią N. apėmė siaubas - jai į galvą negalėjo ateiti mintis, kad jos vykdomi spiritizmo seansai, kurių metu buvo išsikvietusi ne vieno žinomo žmogaus, tame tarpe ir buvusio diktatoriaus, dvasią gali atidaryti kažkokį portalą. Kostas pasiūlė poniai N. nufotografuoti jos pažįstamų ar giminių gyvenamąsias patalpas ir palyginti su tuo, kas užfiksuota jos patalpose. Pamatytas vaizdas ponią N. įtikino, nes pas pažįstamus darytose nuotraukose nebuvo matyti jokių kriterų. Kostui teko užsiimti portalo likvidavimu. Kaip vykdoma ši procedūra, specialistas nepasakoja.

Iki šiol nėra nė vienos hipotezės, kuri galėtų paaiškinti portalų atsiradimą ir funkcionavimą. Mes net nežinome, kas tai yra šie portalai. Jų fenomenas - tai mįslė, kurią įminti, panašu, niekas ir nebandė.