Raketų kūrėjas Džekas Parsonsas buvo okultistas ir bandė sukurti homunkulą

Ar galėjo garsus amerikiečių raketų kūrėjas taip smarkiai susižavėti okultizmu, jog norėjo sukurti magišką būtybę – homunkulą? Apie tokią Parsonso veiklą žinoma tik pagal pažįstamų pasakojimus, bet nėra dūmų be ugnies.

Džonas “Džekas” Parsonsas (1914-1952) buvo legendinis amerikiečių inžinierius raketų kūrėjas. Jis buvo vienas iš korporacijos “Aerojet” įkūrėjų. Ji ir mūsų dienomis yra viena iš stambiausių pasaulyje variklių ir greitintuvų raketoms gamintojų.

Taip pat manoma, kad jis buvo susijęs su NASA kosminėmis programomis, tarp jų su astronautų išsilaipinimu Mėnulyje 1969 metais, nors tuo laiku jis jau seniai buvo miręs. Jo garbei buvo pavadintas didelis krateris Menulyje.

Inžinierius Parsonsas garsėjo ir kaip alchemikas bei okultistas. Su šia jo veiklos puse susiję daugybė labai keistų istorijų. Manoma, kad būtent dėl to jis ir žuvo.

1939 metais Parsonsas, tuo laiku jau garsus raketų kūrėjas, kurį laiką domėjosi marksizmu, bet paskui netikėtai prisijungė prie britų okultisto Alisterio Kraulio įkurto religinio judėjimo “Thelema”. Jis net vadovavo šios organizacijos Kalifornijos skyriui.

Paskui Parsonsas susidraugavo su dar vienu garsiu okultistu Ronu Hubardu, tas kurį laiką net gyveno jo name. Parsonsas nematė jokių problemų, kad Hubardas miega su jo žmona, seksas jam buvo svarbus pirmiausia kaip “magiškos energijos” susitelkimas. Anot gandų, jis net bandė šią energiją naudoti “įvairioms dievybėms į Žemę iškviesti ”.

Kaip tokie dalykai galėjo vykti greta jo rimtos mokslinės veiklos ir raketų kūrėjo darbo, suprasti labai sunku, bet tai buvo iš tikrųjų.

Po Antrojo pasaulinio karo okultinė Parsonso gyvenimo pusė ėmė taip vyrauti virš inžinerinės, kad jo veiklą ėmėsi tirti FTB. Parsonsą tai išgąsdino ir netrukus jis pareiškė FTB, kad “nutraukė visus ryšius su tamsiuoju pasauliu”.

Tačiau tai buvo tik žodžiai.

Anot režisieriaus ir dailininko Renato Drunkso atsiminimų, paskelbtų knygoje “The Occult Fxplosion”, Džekas Parsonsas darė keistus eksperimentus, bandydamas sukurti tai, ką senovės alchemikai vadino homunkulu - mažutį dirbtinį žmogeliuką su magiškais gebėjimais.

Viduramžių alchemikai turėjo kelis tokius “receptus”. Viename iš jų buvo kalbama apie mandragoros šaknis; mandragora auga žemėje, į kurią susigėrė pakarto žmogaus “gyvybinė sėkla”. Kad iš tokios šaknies būtų sukurtas homunkulas, reikia ją rasti, padedant juodam šuniui, paskui nuplauti, užpilti medumi ir pienu (arba krauju), paskui laikyti kolboje, kurioje ir atsiranda homunkulas.

Kitas metodas buvo pateiktas XVIII amžiaus knygoje, kurią parašė daktaras Davidas Christianas. Tas metodas rekomendavo paimti juodos vištos kiaušinį, perdurti jį su adata ir pakeisti nedidelį gabalėlį vištos baltymo žmogaus sperma, paskui skylutę užtaisyti, o kiaušinį užkasti į mėšlą pirmą kovo mėnesio mėnulio ciklo dieną.

Po trisdešimties dienų tame kiaušinyje turi atsirasti mažutis žmogeliukas, kuris turės magiškų gebėjimų ir gins savo “gimdytoją”. Žmogeliuką maitinti buvo ketinama levandų sėklomis ir sliekais.

Nežinia, kuriuo homunkulo kūrimo receptu naudojosi Parsonsas, tačiau, anot gandų, būtent tai jį ir pražudė. 1952 metų birželio 17 dieną Džekas Parsonsas dirbo savo laboratorijoje ir, oficialiais duomenimis, bandė pagaminti sprogmenis savo inžineriniam projektui.

Staiga kažkas nutiko, ir laboratorijoje pasigirdo sprogimas, pražudęs Parsonsą.

Kai rado jo kūną, buvo sudarkyta pusė veido, beveik visi kaulai buvo sulaužyti, o dešinis dilbis visai nutrauktas. Vyras dar kurį laiką buvo gyvas ir mirė ligoninėje.

Neoficialiais duomenimis, keistas sprogimas nutiko kaip tik dėl eksperimento su homunkulu, nes Parsonsas buvo labai patyręs inžinierius, dažnai dirbo namuose su pavojingomis medžiagomis ir kažin ar būtų grubiai suklydęs, dirbdamas su sprogmenimis. Ir Parsonso kolegos tvirtino, kad jis visada labai rimtai žiūrėjo į savo saugumą, jie įtarė, kad sprogimą kažkas organizavo, siekiant nužudyti Parsonsą, arba ten nutiko kažkas dar labiau neaiškaus.

Po tyrimo policija padarė išvadą, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau Parsonso mirtį iki šiol gaubia paslaptis ir kelia gyvas diskusijas.