Didžioji Gizos piramidė: kapas ar senovinė elektros stotis?

Įsivaizduokite: Didžioji Gizos piramidė – ne tik faraonų amžinojo poilsio vieta, bet ir senovinis energetinis įrenginys, gebantis rinkti elektromagnetinę energiją. Ši drąsi hipotezė keičia mūsų požiūrį į senovės Egipto civilizaciją. Moksliniai eksperimentai rodo, kad piramidė koncentruoja energiją, o inžinierius Christopheris Dunnas tvirtina: tai buvo elektros stotis. Ar tikrai taip? Keliaukime į praeitį ir ieškokime atsakymų į šią intriguojančią mįslę.

Grupė tyrėjų pateikė intriguojančią hipotezę: Didžioji Gizos piramidė galėjo būti ne tik faraonų kapavietė, bet ir milžiniška elektros stotis, gebanti kaupti ir generuoti energiją. Ši idėja remiasi moksliniais eksperimentais, atskleidžiančiais, kad piramidės viduje tam tikrose vietose, įskaitant faraonų kameras, koncentruojasi elektromagnetinių bangų energija. Apie tai pranešė Daily Star. Pensiją gavęs aviacijos ir kosmoso inžinierius Christopheris Dunnas neseniai aptarė šią teoriją pokalbyje su Joe Roganu. Pasak Dunno, senovės egiptiečiai galėjo pasitelkti chemines reakcijas vandeniliui išgauti, o šis, kaip energijos šaltinis, buvo neatsiejama piramidės konstrukcijos dalis.

Christopherio Dunno teorija

Dunnas, daugiau nei 30 metų tyrinėjęs piramides pasitelkdamas kompiuterines technologijas, tvirtina, kad kiekviena Didžiosios piramidės detalė turėjo praktinę paskirtį. „Nėra nei vienos nereikalingos dalies“, – pabrėžė jis interviu su Roganu (2024 m. balandis). Jo nuomone, egiptiečiai turėjo gilias fizikos žinias, leidusias sukurti šį inžinerinį šedevrą. Dunnas lygina piramidę su šiuolaikinėmis atominėmis elektrinėmis, teigdamas, kad ateities kartos galiausiai supras jos tikrąją paskirtį – energijos gamybą. Jis spėja, kad piramidės šachtos ir kameros veikė kaip kanalai bei rezonatoriai, o vandenilis, gaunamas iš cheminių procesų, buvo šios sistemos „kuras“.

Moksliniai eksperimentai ir nauji atradimai

Dunno hipotezę netikėtai sustiprino 2018 m. ITMO universiteto (Rusija) ir Hanoveryje veikiančio Lazerinio centro mokslininkų tyrimas. Jie nustatė, kad piramidė gali fokusuoti elektromagnetinę energiją, ypač karališkojoje kameroje ir prie jos pamato. Kompiuterinis modeliavimas parodė, kad piramidės forma ir matmenys sustiprina tam tikro ilgio radijo bangų rezonansą. 2025 m. (vasario mėn.) žurnalas Pasaulis aplink pranešė apie naujus duomenis: energija galėjo kauptis slaptose kamerose dėl unikalių statybinių medžiagų. Išorinis baltas kalkakmenis, turintis izoliacinių savybių, galėjo sulaikyti energiją, o vidinis granitas su dideliu kvarco kiekiu (apie 55 %) galėjo generuoti elektrą per pjezoelektrinį efektą – kai slėgis ant kristalų sukuria elektros srovę.

Kaip tai galėjo veikti?

Dunnas teigia, kad piramidė rezonavo su natūraliais Žemės virpesiais, kuriuos sukelia Mėnulio gravitacija. Didžioji galerija galėjo veikti kaip akustinis stiprintuvas, paversdama vibracijas garso bangomis, kurios koncentravosi karališkojoje kameroje. Granitas, atgabentas iš Asuano karjerų už 965 km, turėjo kvarco, galinčio mechaninę energiją paversti elektros energija. Vandenilis, išgaunamas cheminiu būdu, galėjo sustiprinti šį procesą, užtikrindamas stabilų energijos srautą. Bet kam visa tai buvo skirta? Galbūt apšvietimui, įrankiams ar net ritualams, susijusiems su „Žemės gyvybine jėga“? Kai kurie spėja, kad piramidė galėjo būti platesnės, mums nežinomos sistemos dalis.

Neatsakyti klausimai

Nors argumentai skamba įtikinamai, lieka daug neaiškumų. Kokią energiją kaupė egiptiečiai? Ar ją naudojo praktiniams, technologiniams ar dvasiniams tikslams? Ir svarbiausia – kaip jie įvaldė tokias pažangias technologijas? Dunnas mano, kad senovės architektai turėjo tikslius matavimo prietaisus ir statybos techniką, tačiau archeologiniai radiniai to nepatvirtina. Trūksta „infrastruktūros“ – laidų, mechanizmų ar kitų įrodymų, kurie leistų galutinai patvirtinti teoriją.

Skeptikai, tokie kaip egiptologas dr. I. E. S. Edwardsas, šias idėjas vadina „perdėtomis fantazijomis“. Vis dėlto piramidės techninis sudėtingumas – nuo tikslios orientacijos pagal pasaulio šalis iki milžiniškų granitinių blokų – ir faraonų palaikų nebuvimas kelia klausimų: gal kapas tėra patogi prielaida?

Šiuolaikinis požiūris

2025 m. vasario 27 d. diskusijos tebesitęsia. Dunno darbai, aprašyti knygoje „Gizos elektros stotis: Senovės Egipto technologijos“, įkvepia nepriklausomus tyrėjus. Jo idėjas papildo tokie autoriai kaip Robertas Bauvalas, siejantis piramidės išdėstymą su Oriono žvaigždynu, ir Grahamas Hancockas, keliantis klausimus apie prarastas civilizacijas. Mokslininkai planuoja naujus eksperimentus su infragarsu ir elektromagnetiniais laukais, tikėdamiesi rasti daugiau atsakymų.

Didžioji Gizos piramidė išlieka mįsle, kuri meta iššūkį mūsų supratimui apie praeitį. Ar tai buvo elektros stotis, energijos rezonatorius, ar dar kas nors? Galbūt atsakymas slypi ne tik akmenyje, bet ir prarastuose žiniose, kurias tik pradedame atkurti.