Kur dingo senovės Egiptas?

Civilizacijos atsiranda, vystosi, o paskui pamažu sunyksta. kas lieka po jų? Monumentalūs griuvėsiai, paslaptingų mechanizmų dalys, skulptūrų duženos ir... Taip, ko gero, ir viskas.

Paskendę prabangoje

Istorikai galėtų išvardinti dešimtis, jei ne šimtus, tokių amžių gelmėje pradingusių civilizacijų, pradedant fantastinėmis Atlantida ir Hiperborėja ir baigiant sąlyginai “jaunomis” istorine prasme Romos imperija, senovės Graikija ir senovės Egiptu. Kodėl pradingo Hiperborėja, galime tik spėlioti. O su graikų ir romėnų civilizacijomis viskas gana aišku: atėjo barbarai (paprastai jie pasirodydavo iš šiaurės), ir nei graikų, nei vėliau ir romėnų neliko. Atsipalaidavo ir vieni, ir kiti, paskendo prabangoje, šventėse ir paleistuvystėse (bent jau romėnai). Pamiršo, kad priešas nesnaudžia. Su graikais nutiko irgi panašiai.

O štai senovės Egiptas (tiksliau, jo kaip civilizacijos dingimas) ilgą laiką glumino istorikus. Juk faraonai neprisileisdavo barbarų, turėjo galingą armiją, piramides statė, turtus kaupė. Prabangoje, žinoma, taip pat maudėsi, čia sunku nesutikti. Vien jau Kleopatra ko verta - pasakojama, kad susiginčijusi su Antonijumi ji ištirpino acte patį brangiausią perlą ir išgėrė tą keistą gėrimą vietoje vyno. Beje, valdant būtent Kleopatrai, Egiptas iš galingos imperijos virto nusigyvenusia karalyste.

Negalima gerti acto

Tiesa, čia mokslininkai sukruto ir įrodė, kad prasimanymai visa tai - apie perlą. Silpnos koncentracijos acto tirpale, kurį būtų galima išgerti, perlas neištirps. O tai, kame jis ištirptų, išgerti be žalos sveikatai nepavyktų. Taigi, Kleopatra Egipto “nepragėrė”. Dėl kažkokių kitų priežasčių pradingo ta civilizacija.

Dėl kokių? Kas nutiko egiptiečiams? Kodėl jie, palikę mums piramides, tūkstančius artefaktų, liudijančių apie aukščiausią savo civilizacijos išsivystymo lygį, staiga išėjo į nebūtį?

Atsakymą į šį aktualų klausimą egiptologai rado visai neseniai. Pasirodo, egiptiečius pražudė ne prabanga, ne silpnumas, ne iš nežinia kur atsibasčiusios laukinės gentys. Egiptiečius pražudė ... gamta.

Globalinio atšilimo auka

Visi žino, kad senovės Egiptas gyvavo Nilo dėka. Ši galinga upė kasmet išsiliedavo iš krantų ir užtvindydavo aplinkines žemes, į jas prinešdavo visko, ko reikėjo turtingai žemdirbystei. Kai Nilo vandenys atsitraukdavo, egiptiečiai užsėdavo iš vandens išsilaisvinusius žemės plotus ir kelis kartus per metus nuimdavo gausų derlių.

Tačiau kaip tik Kleopatros valdymo laikotarpiu Nilo vandens lygis smarkiai nukrito. Kelerius metus iš eilės derlingas dirvas niokojo sausra. Kelerius metus iš eilės šalis liko be derlių.

Bet kur gi dingo Nilo vanduo? Mokslininkai rado atsakymą ir į šį klausimą. Pasirodė, kad kalta ne Kleopatra, o globalinis atšilimas, kurį sukėlė vulkanų išsiveržimai pačiuose įvairiausiuose planetos vietose.

Taip, taip, tas pats globalinis atšilimas, kuriuos mus gąsdina šiuolaikiniai mokslininkai, jau spėjo sunaikinti mažiausiai vieną senovės civilizaciją. Ore pakibę vulkanų pelenai labai smarkiai sumažino musoninių lietų, kurie ir papildydavo Nilo vandenis, skaičių. Nėra lietaus - nėra upės išsiliejimo. Nėra išsiliejimo - nėra derliaus. Po kelerių nederlingų metų šalyje prasidėjo badas, o kur badas, ten ir visuotinis nuskurdimas. Tai ir dingo senovės Egiptas.