Kokį nežemišką reiškinį aprašė egiptiečiai Tulio papiruse?

Senovės egiptiečiai po savęs paliko šventyklose daugybę užrašų ir piešinių. Ypatingai vertingi papirusai, kuriuose aprašyti anksčiau buvę įvykiai. Šiuo atžvilgiu Tulio papirusas ufologams yra tikras lobis, nes jame pasakojama apie susitikimą su NSO.

1933 metais Vatikano muziejaus Egipto skyriaus direktorius Albertas Tulis (Alberto Tulli) vaikštinėjo Kaire po vietinį turgų. Vienoje parduotuvėlėje, prekiaujančioje antikvariniais daiktais, jis aptiko neįprastą papirusą su hieroglifais. Tulis suprato, kad jo rankose atsidūrė sena relikvija. Tačiau parduotuvėlės šeimininkas užsiprašė labai didelės pinigų sumos ir niekaip nesutiko jos nuleisti, todėl Tulis negalėjo nupirkti papirusą. Jam tik leido pasidaryti kopiją (greičiausiai, už tai irgi teko sumokėti).

Išversti hieroglifus Tulis paprašė Boriso Račevilco (Boris Rachewiltz), kuris parašė keletą knygų apie egiptiečių gyvenimą ir meną. Pasirodo, muziejininkas laikė savo rankose tikrai vertingą relikviją, nes įrašas papiruse buvo padarytas faraono Tutmoso III valdymo metais. Tai reiškia, kad dokumentas buvo parašytas apie 1480 metus prieš mūsų erą.

Tačiau dar labiau nustebino vertimas - papiruse buvo aprašomas neįprastas atmosferos reiškinys. Ufologai šiame aprašyme įžvelgė užuominą apie NSO ir ateivius. Tekste buvo rašoma, kad 22-aisiais metais danguje pasirodė didžiulis ugnies kamuolys, kuris neskleidė jokių garsų. Jo ilgis buvo 46 m ir skrido šalia rūmų. Raštininkai iš karto viską papasakojo faraonui, ir šis įsakė stebėti kamuolį.

Po kelių dienų dangų užpildė dar daugiau kamuolių. Autorius rašo, kad jie švietė ryškiau už saulę. Objektai skrido visiškai tyliai ir laisvai judėjo bet kuria kryptimi. Po to šviečiantys kamuoliai nuskrido į pietus, o iš dangaus ėmė kristi žuvys ir paukščiai.

Kai ši istorija tapo žinoma visuomenei, daugelis manė, kad papiruse aprašytas tik meteorologinis reiškinys. Tačiau esmė ta, kad senovės egiptiečiai fiksuodavo mėnulio fazes, žvaigždžių judėjimą, kometų ir meteoritų skrydžius. Ufologai įsitikinę, kad jie galėjo atskirti kosminį reiškinį nuo ateivių invazijos.

Tačiau beprasmiška ginčytis šiuo klausimu. Logiškiau būtų patikrinti paties papiruso tikrumą. Tik problema ta, kad mokslininkai galėjo peržiūrėti tik kopijos nuotraukas, o ne patį originalą. Vertinant vertimą nekyla abejonių dėl jo tikslumo. Tačiau sendaikčių parduotuvėlės su originalu nepavyko rasti, o po Tulio mirties dingo ir dokumento kopija.

Kadangi jis dirbo Vatikano muziejuje, kyla įtarimai, kad kopija buvo sunaikinta arba paslėpta, siekiant nuslėpti informaciją apie ateivių apsilankymą Žemėje. Vatikano atstovai teigia, kad pas juos nieko nėra. Tačiau tuo sunku patikėti, nes jie neįsileidžia jokių pašalinių tyrinėtojų į savo slaptus archyvus ir labiau linkę laikyti neįkainojamus senovės rankraščius toliau nuo žmonių akių.

Jei tai klastotė, ją turėjo parašyti profesionalas. Kai kurie mano, kad tai yra vertėjo darbas. Tačiau Račeviltzas buvo laikomas gerbiamu mokslininku, kuriam būtų buvę kvaila rizikuoti savo vardu dėl trumpalaikės ir labai abejotinos šlovės.

Tai reiškia, kad nėra nei kopijos, nei originalo. Yra tik spėjimai, gandai ir įtarimai. Jei toks dokumentas tikrai egzistavo ar egzistuoja, tada jame aprašomas vienas ankstyviausių NSO stebėjimų ar koks nors neįprastas kosminis reiškinys, kuris taip pat gali dominti mokslininkus.

Straipsnio autoriaus nuomone gali nesutapti su svetaines administracijos nuomone, o taipogi ir su skaitytojo nuomone.