Kokį nežemišką reiškinį aprašė egiptiečiai papiruse?

Senovės egiptiečiai po savęs paliko daugybę įrašų ir piešinių šventyklose. Ypatingai vertingi yra papirusai, pasakojantys apie praeities įvykius. Tuli papirusą ufologai laiko tikra brangenybe, nes jis gali papasakoti apie stebėtus NSO.

1933 metais Vatikano muziejaus Egipto skyriaus direktorius Alberto Tuli vaikštinėjo Kaire po vietinį turgų. Vienoje antikvariato parduotuvėlėje jis rado neįprastą papirusą su hieroglifais. Tuli suprato, kad aptiko senovinę relikviją. Tačiau parduotuvėlės savininkais užsiprašė per didelę kainą, todėl Tuli negalėjo nusipirkti papiruso. Bet jam leido padaryti kopiją (gali būti, kad ši paslauga taip pat buvo mokama). Tuli kreipėsi į Borisą de Rachewiltz'ą, kad šis išverstų tekstą. Borisas buvo parašęs keletą knygų apie senovės egiptiečių gyvenimą ir meną. Paaiškėjo, kad tai iš tiesų vertinga relikvija, nes buvo sukurta faraono Tutmozio III valdymo laikais, t.y. dokumentas priskiriamas maždaug 1480 m. prieš mūsų erą.

Hieratinio rašto pavyzdys. Tai ištrauka iš “Amenemhato instrukcijos”, XVIII dinastija, Amenhotepo I valdymas (1514-1493m.pr.m.e.)

Tačiau dar labiau nustebino vertimas, kuris aprašė neįprastą atmosferos reiškinį. Tačiau ufologai čia įžvelgė užuominą apie stebėtus NSO ir ateivius. Tekste buvo rašoma, kad “22-ais metais" danguje pasirodė didžiulis ugninis kamuolys, kuris neskleidė jokių garsų. Jis buvo išsitempęs į ilgį 46 m ir skrido pro rūmus. Raštininkai iškart apie tai papasakojo faraonui, o tas liepė sekti kamuolį.

Po kelių dienų dangus buvo pilnas tokių kamuolių. Ir autorius rašo, kad jie buvo tokie ryškūs, ryškesni už saulės šviesą. Objektai judėjo visiškai tyliai, laisvai, visomis kryptimis. Paskui jie nutolo pietų kryptimi, o “iš dangaus kristi žuvys ir paukščiai”.

Kai apie šią istoriją buvo sužinota, kas pamanė, kad papirusas aprašo tik meteorologinį reiškinį. Tačiau žinoma, kad senovės egiptiečiai fiksavo Mėnulio fazes, žvaigždžių judėjimą, kometų ir meteoritų skridimą. Ufologai yra įsitikinę, kad jie galėjo atskirti kosminį reiškinį nuo ateivių įsiveržimo.

Tačiau dėl to ginčytis - beprasmiška. Logiškiau būtų patikrinti paties papiruso autentiškumą. Tačiau problema yra ta, kad mokslininkai galėjo apžiūrėti tik kopijos nuotraukas, o ne patį originalą. Vertimas yra tikslus. Tačiau antikvarinės parduotuvėlės su originalu rasti nepavyko, o po Tuli mirties dingo ir dokumento kopija.

Kadangi Tuli dirbo Vatikano muziejuje, kilo įtarimų, kad kopija buvo tiesiog sunaikinta arba kažkur paslėpta, norint nuslėpti žinias apie atskridusius ateivius. Vatikanas sako, kad nieko neturi. Tačiau sunku tuo patikėti, nes jie neįsileidžia pašalinių į savo slaptuosius archyvus, o neįkainojamus senuosius rankraščius stengiasi laikyti toliau nuo žmonių akių.

Jei tai klastotė, tai ją turėjo padaryti profesionalas. Kai kas mano, kad tai - vertėjo rankų darbas. Tačiau Borisas de Rachevviltz’as buvo laikomas gerbiamu mokslininku, kuriam būtų buvę kvaila rizikuoti geru vardu dėl momentinės ir gana abejotinos garbės.

Išeina, kad negalima paliesti nei kopijos, nei originalo. Yra tik spėliojimai, gandai ir įtarimai. Jei toks dokumentas iš tikrųjų egzistavo/egzistuoja, tai jis aprašo vieną iš anksčiausių liudijimų apie stebėtus NSO arba kažkokį neįprastą kosminį reiškinį, kuris taip pat gali būti įdomus mokslininkams.