Nežinomas objektas Lesote: NSO ir karinė paslaptis

Apie šį įvykį už Afrikos ribų beveik nieko nežinoma, o į angliškąją ufologiją jis pateko tik dėka ufo tyrėjos Cynthios Hind knygos „NSO virš Afrikos“. Pasak Hind, kartą jai atsiuntė iškarpą iš Afrikos laikraščio, kuriame buvo rašoma apie neidentifikuoto oro objekto nukritimą ant fermos Lesote. Vėliau jai pavyko gauti dar kelis dokumentus apie šį atvejį, kuriuos ji laikė pakankamai autentiškais. Tai įvyko 1995 m. rugsėjo 15 d., o istorija iki šiol išlieka viena paslaptingiausių Afrikos ufologijoje.  Kas iš tiesų nukrito Afrikos širdyje – nežemiškas laivas ar žemiška paslaptis?

Tą vakarą, 21:15, fermeris Piteris Lačasa (Peter Lachasa) buvo savo namuose Lesote – mažoje anklavo šalyje, apsuptoje Pietų Afrikos Respublikos (PAR), – kai išgirdo keistą, stiprėjantį garsą iš dangaus. Šis triukšmas išgąsdino ne tik jį, bet ir jo karves, kurios pradėjo garsiai baubti. Lačasa priėjo prie lango ir tuo metu išgirdo duslų sprogimą. Išbėgęs į kiemą, jis pamatė, kad kaimynai taip pat išpuolė iš namų ir bėgo prie jo sklypo. Kartu jie danguje pastebėjo intensyvų švytėjimą, judantį jų link, bet staiga jis smigo žemyn, lydimas akinančių blyksnių.

Po kritimo per apylinkes pasklido neįprastas „elektroninis gūdesys“, tačiau smalsumas nugalėjo baimę, ir fermerius patraukė link tos vietos, kur matė blyksnius. Netrukus jie aptiko lauke keistą metalinį objektą, apvalios formos, primenantį didžiulę lėkštę, maždaug 18 metrų skersmens ir 3 metrų aukščio. Nuo objekto sklido stiprus karštis, aplink degė sausa žolė, bet pats objektas nebuvo apimtas liepsnų ir atrodė beveik nepažeistas. Priartėti artyn buvo neįmanoma dėl karščio, tačiau Lačasa pastebėjo, kad sužalotame korpuse kažkas juda. Manydamas, kad tai galėjo būti nukritęs lėktuvas ar sraigtasparnis, jis nuskubėjo į artimiausią policijos poskyrį.

22:20 Lačasa pranešė seržantui Tobo, kad jo fermoje sudužo „keistas lėktuvas“ ir kad atrodo, jog ten yra išgyvenusiųjų. Jis taip pat pareikalavo kuo greičiau pašalinti nuolaužas, nes jos trikdė jo karves. Vėliau seržantas Tobo savo ataskaitoje aprašė, kad Lačasos žemėje rastas didelis, apvalus, disko formos objektas be langų ar įėjimų. Jį labiausiai nustebino tai, kad visas laukas aplink objektą degė, tačiau pats objektas liko nepažeistas. Tobo ataskaita buvo perduota Lesoto valdžiai, o iš ten – PAR žvalgybos valdybai. Dokumente buvo nurodyta tiksli vieta: maždaug 13 km į vakarus nuo Leribės miesto, netoli Madibamacuo upės.

Valdžia patikrino, ar tuo metu Lesoto danguje buvo registruotų karinių ar civilinių orlaivių, tačiau tokių neaptiko. Vienintelis netoliese buvęs orlaivis buvo PAR karinis sraigtasparnis „Puma“, patruliavęs pasienyje, tačiau jis veikė be trikdžių. Netrukus į kritimo vietą buvo išsiųsti du kariniai sraigtasparniai „Alouette“. Atvykę pilotai pranešė matę „metalinį diską, visiškai nepažeistą“. Ankstyvą rugsėjo 16-osios rytą teritoriją apsupo kariai. Remiantis nutekėjusia informacija, disko viduje aptikti trys gyvi padarai, apibūdinti kaip „humanoidai su neįprastais bruožais“. Jie buvo suimti ir nugabenti į PAR oro pajėgų bazę „Svartkop“ Pretorijoje, kur atliktas medicininis tyrimas, o vėliau jie perkelti į griežtai saugomą požeminį „Delta“ lygį. Kas nutiko šiems padarams ir objektui vėliau, nežinoma.

Oficialiai Lesoto valdžia netrukus paskelbė, kad fermerio lauke nukrito paprastas meteorologinis zondas – paaiškinimas, primenantis Rozvelo atvejį JAV. Tačiau gandai ir nutekėję dokumentai toliau sklido. Cynthia Hind teigė, kad jos šaltiniai pateikė detales, kurias sunku suklastoti, įskaitant tikslius laiko žymenis ir pareigūnų vardus.

Papildymas:

Nuo 1995 m. šis įvykis išlieka ginčų objektu. 2025 m., augant susidomėjimui NSO dėl išslaptintų dokumentų ir naujų technologijų, Lesoto incidentas vėl traukia ufologų dėmesį. 2023 m. PAR paskelbė dalį karinių archyvų, kuriuose minimas „nepaaiškinamas incidentas“ Lesoto pasienyje 90-aisiais, tačiau detalių trūksta. Šiuolaikiniai palydoviniai duomenys nerodo meteorų ar orlaivių kritimų 1995 m. rugsėjo 15 d., kas kursto spekuliacijas. Kai kurie tyrėjai mano, kad tai galėjo būti slaptas PAR karinis aparatas – šalis tuo metu kūrė pažangius bepiločius orlaivius. Kiti, remdamiesi Hind, laiko tai įrodymu apie nežemišką vizitą.

Naujausi Afrikos NSO tyrimai, paskelbti 2024 m. žurnale UFO Chronicles, pabrėžia vietinių atvejų unikalumą. Cynthia Hind, mirusi 2000 m., pastebėjo, kad afrikiečių kultūros keistus reiškinius dažnai siejo su dvasiomis, o ne technologijomis, kas galėjo pristabdyti šių istorijų sklaidą Vakaruose. Lesote iki šiol sklando legendos apie „dangaus svečius“, o šamanas Credo Mutwa savo interviu minėjo senovinius padavimus apie ateivius, suteikdamas įvykiui mitologinį atspalvį. 2025 m. entuziastai pradėjo sutelktinio finansavimo kampaniją, siekdami atlikti nepriklausomą dirvožemio analizę kritimo vietoje, tikėdamiesi rasti anomalijų pėdsakų.

Afrika turi ir daugiau NSO istorijų. Pavyzdžiui, 1994 m. Zimbabvėje, Ruve, per „Ariel“ fenomeno įvykį daugiau nei 60 mokinių matė sidabrinius diskus ir „būtybes didelėmis akimis“. 1989 m. PAR, Kalahario dykumoje, tariamai nukrito NSO, kurį neva numušė naikintuvas „Mirage“. Šie atvejai rodo, kad Lesoto incidentas – tik dalis platesnio fenomeno, dažnai užgožiamo tylos ar skeptiškų paaiškinimų.

Išvada: Lesoto incidentas lieka viena paslaptingiausių ufologijos mįslių. Ar tai buvo nežemiškos civilizacijos kontaktas, slaptas karinis bandymas, ar paprastas nesusipratimas? Atsakymo nėra. Fermeris Lačasa, deganti žolė ir „elektroninis gūdesys“ tebekelia klausimų. Galbūt ateityje archyvų atskleidimas ar tyrimai atneš aiškumo – o gal paslaptis tik gilės, palikdama mus spėlioti, kas slypi už mūsų dangaus ribų.