5.2. Vidinė žmogaus ekologija

Šiek tiek mąstantis, matantis ir analizuojantis šiuolaikinis žmogus su nuostaba pastebi – kiek daug šiandien priviso įvairiausių rūšių parazitų: erkių, mašalų, uodų, sparvų, gylių ir kitokių kenkėjų, nors prieš juos kylama į galingą cheminę ataką. Daug jų gamtoje, o dar daugiau – pačiame žmoguje: virusų, mikrobų, grybelių, gyvulinės ir augalinės kilmės parazitų, nors medicinos mokslas stengiasi grumtis su jais pasitelkęs įvairiausias gudrybes.

Serga gyvūnai, serga augalai, dirva, vanduo, oras ir net akmenys – tai yra viskas, kas sudaro “Gyvąją Žemės Materiją”.

Žmoguje, laikančiame save Gamtos valdovu, patogiai dauginasi ir sėkmingai gyvena:

• daugiau kaip 96 rūšys virusų,
• daugiau kaip 40 rūšių grybų,
• daugiau kaip 30 rūšių mikroorganizmų,
• daugiau kaip 200 rūšių piktybinių auglių…

Aš įsitikinęs, kad tų parazitų vis daugės, nes šiuolaikinės jų naikinimo priemonės ne slopina, o skatina jų dauginimosi procesą. Dar daugiau – nesąmoningai sukuriami nauji štamai, su kuriais žmogus greitai nebegalės susidoroti jokiais būdais. Prisiminkime, kaip plito hepatito, AIDS ir kitų tipų virusai.

Ir jeigu, be sąžinės graužimo, pridėsime prie viso šito dar ir šimtus tūkstančių žmonijos negalių, tai gausime gana panoramišką vaizdą, atspindintį šiuolaikinio žmogaus-parazito esmę ir stulbinantį labiau už Borodino ar Pikaso panoramas.

Kartą viename iš rytietiškų kovinių filmų mačiau, kaip vienas labai teigiamas supermenas rytietišku kardu trinktelėjo kitam labai neigiamam supermenui. Ir tada iš šio padėjusio galvą blogiuko kaip žirniai pažiro tūkstančiai įvairiausių rūšių parazitų. Kokia tai buvo fantastika tais dar visai netolimais laikais!.. Kad ir kaip besistebėtume, šiandien žmogus yra tų protingai organizuotų parazitų suma. Sunku net įsivaizduoti jų kiekį…

Ką mes turime omenyje sakydami parazitas?

Parazito principas – naudotis gyvenamąja aplinka stengiantis atsivesti kuo daugiau palikuonių ir lengvabūdiškai švaistyti tos aplinkos išteklius iki paskutinio jų lašo. Na kaip? Nėra ko nė galvoti, tai – išsami šiuolaikinio žmogaus, arba žmogų primenančių būtybių bendrijos, charakteristika. Išskirtinis parazitų, gyvenančių žmogaus kūne, bruožas yra tas, kad jie, šitie parazitai, trikdo ne kokias nors išorines ekologijas (kurių, kaip mums atrodo, yra be galo daug), o graužia mūsų pačių kūną, jo organus ir sistemas, graužia viską iš eilės, įskaitant ir tai, ką mes valgome. Jie užvaldo visą mūsų vidinę ekologiją, o mes, protingieji padarai, mintame jų išėdomis ir ekskrementais. Ir čia dar švelniai pasakyta…

Kad ir kaip būtų skaudu, liūdna girdėti, bet tenka konstatuoti: parazitai greičiau dauginasi ir puikiai jaučiasi… tik kitame parazite. Parazituodamas Gamtoje, visame kame, kuo turtinga žemė motulė, parazitiškai elgdamasis su panašiais į save, pats žmogus norom nenorom pavirto įvairiausio plauko parazitų tunto kaupikliu.

Parazito vartotojo filosofija dabar jau nukreipta ieškojimams, kaip išsiveržti už Žemės ribų, į kitas planetas – toliau grobti, bjauroti, naikinti.

Nepavyks. Visatos tvarkos dėsniai tokiu atveju įjungia susinaikinimo mechanizmus. Ir nereikia jų ieškoti kažkur už žmogaus ribų. Per DNR molekulę į organizmą patenka informacija, kad susinaikinimo procesas, kuris visada egzistuoja žmoguje, jau prasidėjo.

Visi šiltakraujai organizmai, taip pat ir žmogus, nuo pat evoliucijos proceso pradžios yra infekuoti visų mikroorganizmų RNR ir DNR!

Tad žmogaus ląstelėje, be DNR – savosios programos, yra ir visų mikroorganizmų RNR ir DNR. Tam tikroms nepalankioms sąlygoms veikiant ląstelę, žmogaus šeimininko DNR joje pasikeičia, vadinasi, pasikeičia ir visų mikroorganizmų RNR ir DNR. Jie pradeda greitai vystytis, iš primityvių formų pereidami į aukštesnes. Nuo to momento parazitai pradeda valdyti mus iš vidaus. Tuo galima paaiškinti paveldimas ligas (visų žmonijos ligų sukėlėjų atmintis) ir gyvenimo trukmės programą. Laimei, tie susinaikinimo procesai (t.y. didžiulio vidinių parazitų kiekio audringas dauginimasis) turi ir grįžtamąją (regresyvią) eigą. Vadinasi, tam tikromis priemonėmis galima arba sunaikinti daugumą parazitų, arba priversti juos grįžti iš aukštesniųjų formų į primityviąsias (snaudžiančias).

Šiuolaikinė medicina dar iki galo nesuvokė šių problemų rimtumo, todėl siūlo paradoksalų mokslo ir logikos požiūriu parazitų “maišto” malšinimo metodą – antibiotikus ir itin toksiškus junginius, griaunančius visa, kas gyva, be atrankos – ir bloga, ir gera. Ji siūlo šią problemą likviduoti vaistais, kurie patys ir sukėlė šią problemą bei maksimaliai paaštrino daugelį kitų katastrofišką įtaką žmonių sveikatai turinčių problemų, tokių kaip vėžys, lėtinio nuovargio sindromas, Alzheimerio, Parkinsono ligos, paralyžiai, epilepsija, parazitų sukeltas siautulys, tuberkuliozė, astma, kandidozė, alerginės ligos, visos artritų rūšys, širdies ir kraujagyslių ligos ir kt.

Kokia gi išeitis iš šios “kulminacinės” padėties?

Mes su jumis, mielieji skaitytojai, elgsimės logiškai ir protingai, t.y. sujungsime į vieną šiuolaikinius mokslinės medicinos ir kitų su ja susijusių mokslo krypčių laimėjimus bei pačius geriausius liaudies medicinos pasiekimus. Aš esu įsitikinęs, kad tokia simbiozė yra itin efektyvi.

Pasekime parazitų, gyvenančių žmoguje, nusikaltimų pėdsakais:

1. Ligoniams, kurie serga onkologinėmis ligomis, labai trūksta silicio ir… jų organizmuose gyvena labai daug parazitų. Kirmėlių – 42% ir daugiau; grybelių – 35-50%! Visais 100% atvejų šie ligoniai turi reliktinių trichomonų! Daugelyje organų egzistuoja simbiozė: grybelis + trichomonos + chlamidijos.

Kai atsiranda grybelis mycosis fungoides, auglio vystymasis įgauna piktybinį pobūdį.

Rimta liga (ypač imunodeficitinė) prasideda nuo parazitų “šeimyninės rangos”: tėvas – grybelis; motina – trichomona; dukra – chlamidija; sūnus – gonokokas; giminaičiai: įvairūs grybeliai, kiti žiuželiniai, gardanelos, ureaplazmos. Draugai – stafilokokai, streptokokai. Pagalbiniai darbininkai – virusai.

Motina trichomona ieško ir paruošia šeimai vietą. Tėvas grybelis ateina į jau paruoštą vietą. Jeigu tėvas ir motina negali susidoroti su ląstelėmis, jie su kraujo srautu surenka chlamidijas, gonokokus, kuriais maitinasi ir išnešioja juos po įvairius organus. Chlamidijos savo ruožtu įsileidžia į save virusus, kuriuos irgi išnešioja po organus.

Piktybinis grybelis – tėvas stato, plečia “būstą”, užkariauja vis naujas erdves, stiprina struktūrą, o visi kiti užsiima maitinimusi (t.y. ryja tai, ko mums patiems itin reikia), dauginimusi ir išskiria tokios savo veiklos atliekas – toksinus. Šiomis atliekomis minta kiti mikroorganizmai – stafilokokai, streptokokai, kitų rūšių grybeliai, moliuskai, erkės, amebos, lamblijos ir kirmėlių lervos.

Tėvas grybelis ir motina trichomona, keliaudami kraujagyslėmis ir limfagyslėmis, ieško vis naujų organų, kuriuose galėtų pratęsti giminę, ir šitaip formuoja metastazes. Ši mikroorganizmų armija išskiria tiek nuodų, toksinų, atliekų ir jų pačių lavonų skleidžiamų nuodų, kad žmogaus organizmas nebegali egzistuoti. Jie naikina kūną, kraują, ir žmogus nusilpsta. Organizmas nebepriima maisto, prasideda pykinimai, vėmimai, organizmas žūsta nuo apnuodijimo – intoksikacijos. Mikroorganizmai nesensta, nuolat daugindamiesi jie atsijaunina, todėl nėra ko nė tikėtis, kad kada nors jie patys pradings arba žus. Likviduoti tokią milžinišką parazitų sankaupą galima tik suvienijus visų medicinos krypčių žinias.

Labai gaila, kad daugelis profesionalių medikų mažai nusimano parazitologijoje ir turi dar mažesnę praktinę patirtį šioje srityje. Dar blogiau, kad nemažai yra tokių, kurie apskritai neigia tokią vidinę parazitų sukeltą katastrofą ir viską aiškina išorinėmis mikrobų pasaulio atakomis. Ką gi, gydytojui mokytis niekada nevėlu. Deja, laiko mokymuisi dažniausiai nebelieka jo pacientams…

2. Visiškai atsitiktinai, parazitų (ypač kirmėlių) naikinimo praktikoje, pavyko nustatyti, kad juos likvidavus organizme staiga padidėja silicio kiekis, ir atvirkščiai, kuo daugiau kirmėlių – tuo mažiau silicio. Jo norma organizme – 4,7%. Žmogaus organizme silicis aštuonis kartus dalyvauja gyvybės užtikrinimo procesuose, t.y. 4,7 x 8 = 38%. Vadinasi, 38% mūsų sveikatos palaiko silicis.

Gamtoje labiausiai paplitęs elementas yra deguonis – jo yra 47%, antrąją vietą užima silicis – 29,5%.

Atliekant bandymus nustatyta, kad kai žmogaus organizme trūksta silicio, pažeidžiama medžiagų apykaitos pusiausvyra, nes be jo yra neįmanomas daugiau kaip 70 kitų elementų įsisavinimas.

Dar daugiau, silicis – atominis struktūrinis ryšio vienetas ne tik elektroniniuose prietaisuose, bet ir ryšyje smegenys – kūnas. Vadinasi, jei organizme nepakanka silicio, nėra ir ryšio smegenys – kūnas, arba tas ryšys būna iškreiptas ir vadinamas kitaip – liga! Praktikoje pastebėta, kad insultai ir infarktai dažniausiai ištinka tuos, kurių organizme silicio tėra 1,2%, nors turėtų būti 4,7%. Cukriniu diabetu susergama, kai silicio yra 1,4% ar dar mažiau, hepatitu – 1,6%, vėžys atslenka, kai jo kiekis lygus 1,3%.

Silicis sukuria elektros krūvį turinčias struktūras, kurios gali “priklijuoti” prie savęs žmogui nebūdingus virusus, mikroorganizmus. Gripo, hepatito, herpeso, poliartrito, reumato, disbakteriozės virusai, kandidos, mielės ir kt., sukeliantys organizme patologiškas situacijas, elektros traukos jėga įsiurbiami į koloidinius silicio junginius ir kraujyje, ir žarnyne. Kiek problemų galima būtų išvengti, jeigu mūsų organizmuose būtų pakankamai silicio!

Tai kur gi pradingsta tas didvyriškasis silicis?

Galima stebėtis, bet daugkartiniais bandymais patvirtinta: parazitai – silicio rijikai, pagrindiniai vidinės žmogaus ekologijos griovėjai, t.y. žmogui silicis tenka pagal liekamąjį principą – ko nesuėdė parazitai… Maža to, parazitai suryja labai daug svarbių fermentų, hormonų, vitaminų (ypač deficitinio B12). Paprastai gydytojai išrašo pacientams kalnus visų šių komponentų, bet šitaip, dėl neišmanymo, jie tik suteikia puotaujančiam parazitų tuntui dar geresnę mitybą, padėdami jiems įgauti daugiau sveikatos ir dar greičiau daugintis.

Toks mitybą papildančių elementų vartojimas galimas tik po to, kai iš mūsų organizmo bus išvalyti visi mus gyvus ryjantys parazitai.

Kirmėlės stabdo grybelių augimą, tačiau kai tik jos žūsta, grybeliai pradeda audringai augti ir kolonizuoja visą organizmą. Sunaikinus grybelius (o tai apskritai yra labai sunki užduotis), ilgai lauktą laisvę pagaliau gauna vienaląsčiai parazitai, kurių karalienė yra trichomona.

Kokių tik sudėtingų ligų nesukelia kirmėlės, migruojančios organizme su krauju, leptospiromis, toksoplazmomis, askaridėmis, trichomonomis:

šizofrenija ir epilepsija; psoriazė ir vitiligas; astma; cukrinis diabetas; prostatitai; vyrams ir moterims kylančios sėklidžių (kiaušidžių) problemos; varikozės; AIDS – apibūdinamas kaip parazitinė liga pagal 12 AIDS asocijuotų parazitų rūšių. AIDS gyvena trichomonoje pagal sistemą “parazitas parazite”!

Silicio trūkumas sukelia perdėtą neorganinio kalcio (kietojo kalcio) kaupimąsi, o tai savo ruožtu lemia daugybę ligų: disbakteriozę; poliomielitą; osteomaliaciją; kolitą; gastritą; opas; polipus; divertikuliozę; osteochondrozę; radikulitą; poliartritą; aterosklerozę; akmenų susidarymą prostatoje, kasoje, kepenyse, inkstuose; endometriozę; kraujo priplūdimus klimakso metu; krūtų sukietėjimus; moterų nevaisingumą; intelekto silpnėjimą.

Kai silicio trūksta dirvoje, ji tampa bevaisė, t.y. negali akumuliuoti Saulės energijos ir atiduoti jos augalams.

Be silicio neveikia sudėtinga žmogaus vožtuvų sistema: virškinamojo trakto vožtuvai, atbuliniai venų sistemos vožtuvai, širdies ir kraujagyslių sistemos vožtuvai. Tad neveikia smegenų signalus priimanti vožtuvų elektronika, kuri taip pat turi savotišką “silicį” – germanį.

Sausgyslių jungiamojo audinio, kraujagyslių sienelių, žarnyno, antkaulio, kremzlių, sąnarinio tepalo lanksčiosios struktūros, negaudamos pakankamo silicio kiekio, žūsta; dar blogiau – jo vietą (pagal “pakeitimo dėsnį” – Gamta nemėgsta tuštumos) užima “kietasis kalcis”, o tada prasideda “detektyvinis serialas” apie sąnarių problemas. Laimingų pabaigų, deja, pasitaiko mažokai…

Štai taip, gana netikėtai, į vieną susiliejo silicio, parazitų ir žmogaus – viso šito “gero” nešiotojo – problemos.

Išvada peršasi savaime: norint atsikratyti visokio plauko parazitų, žmogui pačiam teks iš naujo mokytis žmogiškosios, o ne parazitinės gyvenimo filosofijos. Ir ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, nes tai jau tapo išlikimo klausimu! Arba mes “juos” įveiksime atgimdami, arba “jie” mus, degraduojančius, sunaikins. Kito kelio tiesiog nebėra.

3. Ir pabaigai mums liko visai “nesudėtinga” užduotis – pirmiausia atsikratyti parazitų, o paskui iki normalaus kiekio papildyti organinio silicio atsargas.

Parazitų naikinimas

Pasakysiu iškart – nelengva užduotis, nes reikalauja: laiko (ne mažiau kaip dviejų savaičių), žinių, tam tikrų valymo būdų receptų, tam tikrų maisto papildų su siliciu, privalomos vegetariškos dietos, specialių valančiųjų procedūrų, kvėpavimo ir statinės gimnastikos, saunos, pirties.

Mano, kaip autoriaus, užduotis – pasakyti, kaip ir ką reikia daryti siekiant maksimalių rezultatų, o iki minimumo mus “nuleidžia” nemokšiškumas ir tingumas.

Vienam žmogui reikia pasiruošti:

• Klizmą – 2 litrų.
• Vaistažolių: ąžuolo žievės, šaltekšnio žievės, bitkrėslių, pelynų – po 60 g kiekvieno augalo.
• “Spirulinos” – 100 g (6 dėžučių).
• “Dolgolet” (arba topinambo) – 40 g (2 dėžučių).
• Linų aliejaus – 500 ml
• Baltojo (rausvojo, žydrojo) kaolininio molio – 500 g
• Gvazdikų – 20 g
• Riešutų tinktūros – 35 ml
• Moliūgų sėklų – 300 g
• Obuolių acto – 500 ml
• Karčiosios (angliškos) druskos MgSO4 – 25 g

Parazitų valymas iš žarnyno, kepenų, plaučių, kasos ir t.t.

1. 6 dienas gerti antpilą, paruoštą iš šio mišinio: ąžuolo žievė, šaltekšnio žievė, pelynai ir bitkrėslės – lygiomis dalimis.

Šaukštelį mišinio užpilti 0,5 l verdančio vandens, palaikyti termose 8 valandas. Gerti rytą nieko nevalgius, 1 valandą prieš valgį po 100 ml. Maitintis vegetariškai. Žarnyną valančios klizmos – 2 kartus per dieną (2 l vandens + 1 šaukštas obuolių acto + 1 šaukštelis valgomosios druskos). Rytais, dar prieš valančiąją klizmą, padaryti mažą česnakų klizmutę (1-2 skilteles česnako palaikyti 1 valandą 200 ml šilto vandens).

• Praėjus 20 min. po vaistažolių antpilo gėrimo, išgerti 1 šaukštelį moliūgų aliejaus.
• Po 10 min. išgerti 1 g “Dolgolet”.
• Po 10 min. išgerti 0,5 g “Spirulinos”.

Pastaba: “Dolgolet” ir “Spiruliną” reikia gerti 3 kartus per dieną 40 min. prieš valgį.

• Po 20 min. – pusryčiai.
• Molį gerti praėjus valandai po pietų, po 1 šaukštelį su vandeniu. Vieną kartą per dieną (kursui reikia ne mažiau kaip 250 g).

2. 7-ąją dieną daryti generalinį parazitų valymą

Rytą nevalgius suvalgyti 300 g moliūgų sėklų, užsigeriant ąžuolo ir šaltekšnio žievės mišinio nuoviru ( ½ šaukštelio x 100 ml verdančio vandens, palaikyti per naktį). Po 2 valandų išgerti 25 g angliškos druskos su 100 ml šalto vandens. Kas 2-3 valandas daryti klizmas, ne mažiau kaip 6 kartus, negerti jokio skysčio.

Maitinimasis: obuoliai, košė. Prieš miegą – stiklinė erškėtuogių nuoviro.

3. 8-16 dienomis gerti riešutų tinktūrą nuo 1 iki 6 lašų su 50 ml vandens, rytą nevalgius, 1 valandą prieš valgį, vietoje vaistažolių nuoviro (a).

• praėjus 10 min. po pietų, išgerti 0,5 g gvazdikų.
• praėjus 10 min. po vakarienės, išgerti gvazdikų ir pelynų (0,3 g).

4. 9-ąją ir vėlesnėmis dienomis (15 dienų) gerti ugniažolės sultis, praskiestas degtine santykiu 1:1, kad būtų sunaikinti grybeliai.

Gerti po 1 šaukštelį atskiestų sulčių su 100 ml vandens 30 minučių prieš valgį.

Valančiųjų preparatų savybės

“Dolgolet” – produktas iš topinambų, sumažinantis skausmus ir spazmus. Silicio šaltinis.

“Spirulina” – labai stipri priemonė nuo trichomonų, efektyviai gerinanti sveikatą.

Moliūgų aliejus – cinko šaltinis, vyrams jo reikia 10 kartų daugiau nei moterims. Tai puiki vidinių žaizdų gydymo priemonė.

Linų aliejus – netikėtas poveikis – slopinančiai veikia jau nusilpusius grybelius (po kirmėlių sunaikinimo). O apskritai tai unikalus aliejus, pagal gydomąsias ir sveikatą stiprinančias savybes jam nėra lygių.

Kaolininis molis – geriausias iš visų silicio šaltinių – K2OA12O3SiOnH2O – dažniausiai baltos, šiek tiek rožinės arba žydros spalvos iš 7-9 metrų ir didesnio gylio.

Kasdieninis gamtinio silicio vartojimas padeda pašalinti kalcio darinius nuo žarnyno sienelių. Neorganiniai silicio junginiai – kaolonas – lengvai virsta organinėmis silicio formomis žmogaus virškinamajame trakte veikiant silikazės fermentams. Toks organinis silicis tirpdo akmenis inkstuose ir kepenyse, kraujagyslių sienelių apkalkėjimus (tą atminkite visi, kuriems gresia vainikinių širdies kraujagyslių užsikimšimas, kuriems kyla problemų dėl širdies vožtuvų ir t.t.), kraujyje, žarnyne ir vožtuvų sistemoje jis adsorbuoja šlakus; padeda daugeliu nevaisingumo atvejų ir iškilus daugybei kitų rimtų problemų.

 Augalinės kilmės silicio šaltiniai

Vaistiniai augalai: dirvinis asiūklis, rūgtis takažolė, geltonžiedė aklė, šalpusnis, plautė, kraujažolė, papartis (valgomasis šakys), dilgėlė, kiaulpienė, vaistinė taukė (nuodinga – tik mažomis dozėmis pagal specialius receptus), vaistinė agurklė (Borago officinalis).

Daržovės, vaisiai, uogos: topinambai, ropės, žiediniai kopūstai, brokoliai, ridikėliai, ankštiniai pipirai, alyvuogės, juodieji serbentai.

Kiti šaltiniai: kviečių sėlenos, silicio vanduo (vanduo, gautas užpylus paprastu vandeniu degintą chalcedoninį, juodąjį, silicį), mineraliniai vandenys (“Boržomi”, “Džetruk”, “Arzni”, “Berezovskaja”).

Jeigu organizme trūksta silicio, galima pasinaudoti tokiais paprastais receptais:

a) ankštinių pipirų sultys + morkų sultys santykiu 1:10. Gerti ir daryti kūno aptrynimus.

b) molio vonios kas antrą dieną.

c) asiūkliai + aklės + dilgėlės + takažolės (1:1:1:2).

Šaukštą žolių mišinio užpilti 400 ml šalto vandens, palaikyti per naktį, paskui nestipriai pakaitinti vandens vonioje 30 min., 45 min. palaikyti, kad pritrauktų, perkošti. Gerti po ½ stiklinės 2 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.

Kad organizme trūksta silicio, rodo tokie simptomai: plaukų slinkimas, trapūs nagai, polinkis į kraujosruvas, bloga odos būklė (sausumas, pleiskanojimas, pragulos, negyjančios žaizdos, bėrimas spuogais), dantenų uždegimas, problemos su dantimis, širdimi, lėtas vaikų augimas, nevaisingumas, skydliaukės, antinksčių, hipofizės, plaučių veiklos sutrikimai ir kt. Neveltui silicis kartais vadinamas grožio elementu.

• Silicis sudaro 0,01% mūsų kūno svorio. Daugiausia jo yra skydliaukėje (310 mg%), antinksčiuose (250 mg%), hipofizėje (81,40 mg%), plaučiuose (40-80 mg%), raumenyse (2-8 mg%), kraujyje (0,1-0,9 mg%).
• Senstant jo kiekis organizme mažėja (mat kuo žmogus vyresnis, tuo… daugiau jame parazitų, ryjančių silicį).
• Kai suauginėja lūžę kaulai, silicio kiekis juose padidėja 50 kartų!

Nepamirškite to, gerbiamieji ligoniai ir gydytojai, duokite silicio organizmui! Jis padeda suaugti kaulams, skatindamas regeneracijos, mineralizacijos procesus.

Greitas virškinamojo trakto valymas

Kai trūksta laiko ilgoms procedūroms, o kirmėlių keliamos problemos akivaizdžiai kamuoja, verta pasinaudoti šiuo efektyviu metodu.

Rytą dar nevalgius išgerti 50 g gero konjako (5-7 žvaigždučių) ir iškart išgerti 50 g ricinos aliejaus.

Konjako paralyžiuotos (“apgirtusios”) kirmėlės negali prisisiurbti prie žarnyno sienelių arba nušliaužti į nuošalų kampelį. Ricina laisvina vidurius, ir kartu su aliejumi kirmėlės pašalinamos iš organizmo. Procedūrą kartoti 3-4 kartus, kol išmatose nebebus kirmėlių.

Vaikams daroma šiek tiek kitaip:

Pažadinti vaiką 1-2 valandą nakties ir duoti jam atsigerti saldžios arbatos, kompoto, sirupo, uogienės + 2 šaukštus konjako. Po 20-30 minučių duoti 15-30 g ricinos aliejaus. Procedūrą kartoti 2-5 kartus.

Saldžios arbatos ir konjako mišinio turi būti ne daugiau kaip 4-6 šaukštai.

Vietoje ricinos galima vartoti purgeną, karsilą – svarbiausia kuo greičiau paskatinti tuštinimąsi, kol kirmėlės “neišblaivėjo” ir neprisisiurbė prie žarnyno sienelių.

Yra ir daugybė kitokių būdų, padedančių atsikratyti parazitų, bet ši tema tokia plati, kad apie tai galima būtų parašyti storą knygą.

Duok, Dieve, Jums suprasti šią informaciją ir pasinaudoti ja. Ir atminkite: bet kokie parazitai gyvena ir dauginasi vidiniame “purve”, būtent ten stengiasi patekti ir daugintis kiekvienas parazitas. Purvas + parazitai = ideali terpė įvairioms ligoms, net ir onkologinėms.

Nežaiskite su likimu, nekaupkite savyje to, kas daro mus “protingais parazitais”. Tokių padarų netoleruoja nei Žemė, nei Dievas.

Sėkmės Jums ir kantrybės atgimstant!

Visos šios knygos dalis bus galima skaityti bloge pavadinimu Onkologinė mityba.

Rašytojas natūropatas
Anatolijus Malovičko

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.