Stresas trumpina gyvenimą ir yra užkrečiamas

Mokslininkai seniai nustatė nervus veikiančių emocinių išgyvenimų ryšį su širdies ir kraujagyslių ligomis. Patiriant stresą taip pat gali sutrikti skrandžio ir kitų virškinimo sistemos organų darbas. O dabar gydytojai ir mokslininkai neretai dėmesį kreipia į streso įtaką ir organizmo senėjimui.

Streso rūšys

Streso sąvoka atsirado 1936 m. po garsaus mokslininko, biochemiko Hanso Seljė (Hans Selye) publikacijos. Jis apibūdino dvi streso rūšis: eustresas (gerasis stresas) ir distresas (blogasis stresas).

Eustresas žmogaus organizmą veikia mobilizuojamai, tonizuojamai ir būna susijęs su kokia nors konkrečia užduotimi, su kuria susidorojęs organizmas vėl funkcionuoja normaliai. Pavyzdžiui, sporto varžybos, išspręstas uždavinys ir t.t.

Distresas - kai žmogus ilgai junta įtampą, nerimą, jį spaudžia aplinkybės. Ir tai sukelia nemažai labai neigiamų padarinių.

Stresas yra neatskiriamai susijęs su hormonu kortizoliu, kurį gamina antinksčiai. Todėl kova su stresu - tai išskiriamo kortizolio kiekio mažinimas. Kortizolį gamta sukūrė kaip išgyvenimo veiksnį, mobilizuojantį ir stimuliuojantį organizmą kaunantis arba bėgant, verčiantį per trumpą laiką atiduoti visas jėgas ir tiesiog sudeginti vidinius resursus. Šiuolaikinis žmogus kenčia dėl to archaiško mechanizmo, kuris padėdavo išgyventi mūsų tolimiems protėviams, medžiotojams ir rinkėjams. O šiuolaikinis žmogus neturi galimybės atsikratyti perteklinio kortizolio, jį tik kaupia.

Kokių gi pasekmių turi chroniškas nuodijimasis kortizoliu (distresas)? Štai mokslo įrodytų kortizolio pertekliaus pasekmių sąrašas:

• prastėja ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis;

• silpnėja gebėjimas mokytis ir kurti;

• didėja klinikinės depresijos rizika;

• yra psichikos ligų vystymosi „paleidžiamasis mechanizmas";

• silpnina imunitetą;

• mažina kaulų tankį, o tai ypač nepageidautina vyresniems žmonėms;

• skatina svorio augimą;

• didina arterinį kraujospūdį ir prisideda prie hipertenzijos išsivystymo;

• didina blogojo cholesterolio kiekį;

• skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligas;

• veikia odą, skatina raukšlių susidarymą;

• yra viena iš plaukų slinkimo, kuris baigiasi nuplikimu, priežasčių.

Visi šie veiksniai spartina organizmo senėjimo procesą. Todėl distresą patiriančių žmonių biologinis amžius visada būna didesnis už tikrąjį.

Ką daryti?

Kaip suprasti, kad jūs lėtai nuodijatės kortizoliu, t.y. esate apimti distreso? Pirmiausia tai rodo patiriamos emocijos: baimė, nerimas, pyktis, sudirgimas, nuoskauda. Jos yra tiek kortizolio kiekio kraujyje didėjimo priežastis, tiek jo žymenys. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą ir sąlygas - daug darbo, susijusio su įtampa, atsakomybe, sudėtingos aplinkybės, dažni konfliktai, psichologinis spaudimas, sistemingo poilsio nebuvimas, artimų žmonių, šiltų santykių trūkumas arba nebuvimas.

Kaip sumažinti išsiskiriančio kortizolio kiekį ir nutraukti distresą? Pirmiausia reikia paminėti fizinio aktyvumo rūšis, kurios, kaip mokslo įrodyta, mažina distresą.

Sistemingas kasdieninis aktyvumas:

• Žaidimai su kamuoliu

• Boksas

• Bėgimas ir treniruokliai

• Dviratis

• Aktyvi joga

Meditacija, dvasinės praktikos:

Padeda lankymasis bet kurios konfesijos maldos namuose ir bet kokios maldos, rezonuojančios su jūsų vidine būkle. Bendraukite, įgykite bičiulių, lankykitės renginiuose ir draugų sambūriuose, bendraukite su maloniais žmonėmis, venkite „nuodingų". Įrodyta, kad socialiai aktyvių žmonių kortizolio kiekis kraujyje yra gerokai mažesnis negu sociofobų.

Juokas ir mąstymo lengvumas:

Taip pat buvo nustatyta, kad žmonės, kurie reguliariai juokiasi ir kuriems yra būdingas tam tikras lengvabūdiškumas, greičiau įveikia distresą. Todėl žiūrėkite juokingus filmus ir laidas, lankykitės šou, linksminkitės draugų kompanijoje.

Muzika:

Mėgstamos muzikos klausymasis, muzikavimas, dainavimas kelia teigiamų emocijų, mažina distresą ir išsiskiriančio kortizolio kiekį.

Yra svarbu suprasti, kad kortizolio perteklius išsiskiria kasdien, todėl norėdami būti sveiki ir laimingi, jį mažinančių veiksmų reikia taip pat imtis kasdien.

Ar stresas užkrečiamas?

Stresas - psichologijoje, fiziologijoje ir medicinoje - yra organizmo reakcijų į stiprius fizinius ar psichologinius dirgiklius visuma. Palyginti neseniai moksliniuose straipsniuose anglų kalba pasirodė terminas „stress contagion effect", kuris pažodžiui išvertus reiškia „streso užkrečiamumo efektas". Jis reiškia, kad streso būsena perduodama kitiems kaip virusas.

Ar stebint streso apimtus žmones tikrai galima „užsikrėsti" nemaloniu jauduliu? Kai kas nors šalia žiovauja, mes paprastai taip pat imame žiovauti. Arba, kai, tarkime, studijų laikais stebėdavote per egzaminą atsakinėjančius bendrakursius, jūsų širdies plakimas taip pat pagreitėdavo, iš jaudulio džiūdavo burna. Mokslas tvirtina, kad tai galima paaiškinti.

Tyrimas, kurį atliko Makso Planko smegenų tyrinėjimų institutas kartu su Dresdeno universitetu, rodo, kad net būnant šalia streso apimto žmogaus gali apimti analogiškas susijaudinimas. Įdomu, kad susijaudinimo laipsnis - fiziškai išmatuojamas.

Tyrimo dalyviai susiskirstė poromis su savo artimaisiais ir priešingos lyties nepažįstamaisiais, o paskui pasidalijo į dvi grupes. Norint sukelti tiesioginį stresą, vienai grupei buvo užduodami sudėtingi aritmetikos klausimai. Kita grupė juos tiesiog stebėjo. Kaip ir buvo tikimasi, 95 proc. žmonių, patyrusių tiesioginį stresą, pasireiškė akivaizdūs jaudulio požymiai, o 26 proc. stebėtojų padidėjo kortizolio (streso hormono) lygis. Jaudulys ypač padidėdavo, kai dalyvis stebėdavo savo širdies draugą, patekusį į keblią padėtį (40 proc.). „Streso efektas" dėl nepažįstamųjų buvo menkesnis - 10 proc.

Daugybė tyrimų rodo: jeigu būsimoji mama patiria depresiją ar nerimą, jos vaikui tai didina emocinių problemų, dėmesio trūkumo sindromo su hiperaktyvumu arba kognityvinės raidos riziką. Mechanizmus, lemiančius šiuos pokyčius, tik pradedama.

Amerikos širdies asociacija rekomenduoja būdus stresui suvaldyti

Mąstykite pozityviai ir kalbėkitės su savimi, pereidami nuo neigiamo požiūrio prie teigiamo:

• „Aš negaliu to padaryti" = „Padarysiu viską, ką pajėgsiu".

• „Viskas vyksta ne pagal planą" = „Man pavyks, jei tikslo sieksiu žingsnis po žingsnio"

• „Nekenčiu, kai tai vyksta"= „Žinau, kaip su tuo kovoti, jau dariau tai anksčiau"

• „Jaučiuosi bejėgis ir vienišas" = „Galiu kreiptis pagalbos, jeigu iškils tokia būtinybė. Neliksiu vienas su bėda"

• „Negaliu patikėti, kad taip apsikvailinau" =„Aš esu žmogus, ir visi mes darome klaidų. Galiu tai ištaisyti".

Ko imtis, norint neutralizuoti streso poveikį:

• Dirbkite mėgstamą darbą, susiraskite hobį

• Neužsisklęskite savyje, susitikite su artimais ir mylimais žmonėmis, bendraukite su daugiau žmonių

• Sportuokite, daugiau vaikštinėkite, plaukiokite

• Mėgaukitės atpalaiduojančiomis voniomis

• Medituokite arba praktikuokite jogą

• Darykite kvėpavimo pratimus

• Gyvenkite pagal savo biologinį laikrodį

• Daugiau laiko leiskite gamtoje

• Valgykite daugiau vaisių ir daržovių.

Parengė Milda KUNSKAITĖ

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!