Sklinda kalbos apie planuojamą medicinos paslaugų apmokestinimą

Gali didėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos

Sveikatos apsaugos sistemai išgyvenant sunkius laikus vis garsiau pradedama kalbėti, kad už medicinos paslaugas gali tekti susimokėti iš savo kišenės. Svarstoma ir apie tai, ar neturėtų didėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Teigiama, jog esą mokėdami už paslaugą žmonės labiau pradėtų vertinti savo sveikatą ir rūpintųsi ja profilaktiškai.

Jau ne vienerius metus Lietuvoje gyventojai keikia ilgas eiles pas gydytojus. Nesulaukdami paskirto vizito jie yra vis dažniau priversti kreiptis į privačias gydymo įstaigas, kur tenka pakloti nemažai pinigų. Žmonės nesupranta, už ką moka mokesčius, jei vizito pas gydytoją tenka laukti mėnesių mėnesiais ar net ilgiau.

Tuo tarpu medikai sako, kad dėl eilių kaltas per mažas sistemos finansavimas, o paslaugų įkainiai – apgailėtini.

Nemokamos medicinos gali nelikti

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad padėtis darosi beviltiška. Jos įsitikinimu, nemokamos medicinos greitai apskritai gali nelikti.

„Nematau sprendimų tos pačios reformos kontekste. Mano manymu, nieko nebuvo padaryta, kad būtų bent įvardintas medikų stygius, kiek jų mums trūksta, kiek turime. Taip pat kalbame apie finansinį deficitą, kad įkainiai už paslaugas praktiškai nesikeičia, kai kurie pakeliami apie 10 proc., bet kalbant apie infliaciją, tai niekaip nepasidengia. Kalbant apie tai, kad keičiasi metodikos, priemonės, prietaisai, medikamentai, kurie brangsta, įkainiai to nepasiveja“, – kalbėjo A. Gerliakienė.

Todėl yra siūloma įvesti nedidelį medicinos paslaugų apmokestinimą. Viešosios gydymo įstaigos paskirsto finansus, bet niekas joms nedraudžia uždirbti ir panaudoti tas lėšas. Tik iki šiol vis egzistuoja požiūris, kad viešosios gydymo įstaigos turi būti finansuojamos iš PSDF biudžeto, tačiau didesnė dalis šių lėšų, kai kur – neva iki 97 proc., skiriama tik algoms išmokėti.

Sergantis žmogus yra našta visuomenei

Lietuviškas šeimos gydytojo modelis buvo paimtas iš Danijos, bet tik dalinai. Tačiau Danijoje už vizitą pas gydytoją mokama apie 20 eurų.

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas savo ruožtu konstatavo, kad kaip bežiūrėsi, pinigų visiems pacientų lūkesčiams nepakaks, nes mokesčių surenkama dvigubai mažiau nei kitose Vakarų Europos šalyse.

„Gyventojų ir pacientų lūkesčiai tiek vaistams, tiek paslaugoms, tiek pačių gydymo įstaigų lūkesčiai kainoms, sumokamoms už paslaugas, yra gerokai didesni, nei leidžia mūsų finansinės galimybės“, – aiškino viceministras. 

Pasak A. Gerliakienės, didelė visuomenės dalis yra pajėgi prisimokėti už medicinos paslaugas. Apmokėjimo įvedimas leistų grąžinti pacientus į viešąsias gydymo įstaigas, nes dabar jie bėga pas privatininkus norėdami gydymą gauti greitai, kvalifikuotai ir kokybiškai.

„Sveikata yra vertybė, sveikas žmogus yra galingas, nepriklausomas ir reikalingas visuomenei. Sergantis žmogus tam tikra prasme yra našta sau ir visuomenei. Brangios paslaugos priverčia žmogų mąstyti. 30 metų dirbu ir matau, kaip pinigai, didelės sumos formuoja net šeimos požiūrį į profilaktiką, savo sveikatos priežiūrą“, – kalbėjo LMS valdybos pirmininkė. 

Ar siekiama, kad Lietuvoje žmonės mirtų prie ligoninių?

Ar didesnė PSD įmoka išspręstų problemą A. Gerliakienė suabejojo.

„Mūsų demografinė padėtis tokia, kad 20-mečių turime trečdaliu mažiau, negu dirbančių šiuo metu 50-mečių. Sunku tikėtis, kad gimstamumas labai padidės, todėl kaip pavyktų išspręsti problemą kalbant vien apie PSDF, nežinau. Gal pakėlus mokesčius reiktų skirstyti taip, kad nemokami dalykai būtų būtent profilaktiniams patikrinimams ir jei žmogus nesirūpina, ignoruoja šiuos dalykus jam turėtų būti kažkoks mokestis“, – kalbėjo A. Gerliakienė. 

Viceministro teigimu, žiūrint ir Europos mastu, tai neatrodytų tos priemonės, kurios gali ženkliai padidinti pačių pajamų kiekį sistemoje.

„Supraskime, jei priimame sprendimą, jei kažkokia dalis paslaugų būtų nekompensuojama ir ją tektų susimokėti iš kišenės, neretai pamirštame, kad visuomenėje turime ne tik uždirbančius, bet ir socialiai jautrias grupes. Yra pensininkai, vaikai, valstybės draudžiamieji, kurie galbūt negali susimokėti. Matome ne vieną ir ne du pavyzdžius pasaulyje, kur šalys yra priėmusios panašius modelius, ar tai privataus draudimo, kur ta atskirtis tarp geriau ir blogiau gyvenančių sveikatos aspektu yra didžiulė. Kai kur net turtingose valstybėse žmonės miršta prie ligoninių, nes neišgali sau leisti sveikatos priežiūros paslaugų. Tai svarstant šiuos klausimus socialiniu aspektu reikia turėti omenyje solidarumo principą. Galbūt tikslingiau yra visiems sunešti kažkokį krepšelį, kad galėtume naudotis bendru gėriu“, – kalbėjo A. Pečkauskas.*

Šaltiniai

*Tv 3. Nemokamos medicinos Lietuvoje greitai gali nelikti? Prabilo apie naujus mokesčius ar didesnes PSD įmokas Žinių radijas

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.